Sovietinio konclagerio spindesys ir skurdas

Ir tai kalba avataro savininkė:

Iš dalies esate teisi. Buvo nenukentėjusių ir gan neblogai įsitaisiusių. Nes net maro metu atsiranda asmenų, keliančių puotas.
Bet buvo kitokių, nenorėjusių prisitaikyti. Vieni ėjo partizanauti į miškus tam, kad pristabdytų ordas, besigviešiančias į jų protėvių žemes, jie gynė savo tėvų ir savo vaikų teises gyventi normalų gyvenimą, ne barbarų primestą. Ir jie buvo suguldyti miestų aikštėse išluptom akim, nudirta oda, apdeginti, apipjaustyti. Jie buvo suguldyti tam, kad įbaugintų likusius, kad kiti nedrįstų pasipriešinti. Net žuvusiems, paguldytiems aikštėse, stribai negalėjo duoti ramybės. Su pagaliais daužydavo galvas, šlapindavosi ant jų, prikaldavo su vinimis. O jei mama, sesuo, kaimynė ar šiaip normalios psichikos žmogus parodydavo gailestį, keliaudavo požemin, kankinimams.
Kiti priešinosi tyliai. Remdavo partizanus ir galų gale iškeliaudavo Sibiran arba požemin. Nes stribų aparatas dirbo be sustojimų, be išeiginių. Dar kiti nieko nespėjo padaryti, net pasipriešinti nespėjo, tik buvo mokytojai, ūkininkai, policininkai ar gydytojai. Tokių stribų valstybėje nereikia. Juos naikino. Elementariai naikino. Naciai kišo į dujų kameras, stribai nežmoniškom sąlygom vežė į pražūtį.
Ir buvo prisiplakėliai. Kurie gelbėjo tik savo kailį, kurie kaip žiurkės šmirinėjo ir ant kitų kaulų puotą kėlė. Ir išgyveno. ir net nutukti sugebėjo, aruodus prisikrauti. Nesvarbu, kad kitų ašaromis ir kraujų sulaistytus. Juk ne jų ašaros, kitų, tai ir nesiskaito?

Kokie geri prisiminimai gali ateiti iš stribų valdomos valstybės. Kad jauna buvote, nepraplikusi, kad gazuoto vandens galėjote išgerti, ar servetėlę iš seno megztinio išardžius nusimegzti? Čia jūsų gražūs, geri prisiminimai?
Geri prisiminimai liko tiems, kurie galėjo pasipuikuoti turintys daugiau galios nei kiti. Spec. parduotuvės, spec.ligoninės, spec.sanatorijos, spec. naikinimo būriai. Viskas buvo spec. Tai suteikė galios, kurios kiti neturėjo, nė už pinigus negalėjo nusipirkti. O dabar kiekvienas kvailys gali gauti to, ko tik nori, jei tik užsidirbs. Ir galios parodyti nebėra prieš ką, net jei esi stribų fanas. Nes valstybė nebe stribų valdoma. Tai kai kuriuos asmenis veda į pasiutimą.

Jūs Monteverte, garantuoju, nesate perskaičius jokios knygos, nesate išklausiusi jokios laidos, nesate dalyvavusi jokioje diskusijoje. Jums istorija yra terra incognita.

Grazu.. Nu jo visokie ten nieksai... viskas suprantama.
Apie nieksus gal nepradedam.
Pakalbam apie garbingus asmenis.

Papasakokit, kaip kankinosi SSSR laikais A+A prez. Brazauskas, girdejau jis dalyvavo pasipriesinimo judejime, pirkdavo spec. parduotuveje pries sv. Kaledas silke. Tai buvo pavojinga ko gero.

Papaskokit,, kaip kankinos dabartine prezidente ar kaip kankinosi gerb. Lanzbergis.

Tada gal geriau suvoksit kur jus gyvenot ir kur apsigyvenot po to.

Kiek jums metu mementoo? Jus nesuvokiat, ka sovietai is tikruju padare ir pasakojat dalykus su kuriais mazai kas susidure antroje puseje okupacijos.
Kodel? Tai, kad labai sunku paaiskinti, kas yra gyvenima leisti nelaisveje?
Buvo ir valgio ir pramogu ir daug ko buvo i valias. Buvoo galima grybauti stovyklauti ir turistauti, net keliauti po visa lagerio zona iki Vladivostoko. Visur matant ubagyste ir beviltiskuma.

Bukit zmogus, nerasinekit mazai susijusiu dalyku apaie tremimus ar pokario partizanu kovas. Ta karta jau baigia ismirti, o kiti to neprisimena.
Jie patyre kitus blogus dalykus.

O tu irgi buk zmogus, neaiskink zmonems, kuriu gimines isaude, istreme svolociai bolsevikai, kad socialistine santvarka zibutes ir pakalnutes. Tau, juk vienodai kas anuomet dejosi, svarbu kad zirnelius dezemis galejai isigyti, tavo pilvas, smutkes yra tau rodilis.

Pagaliau, kas tau dabar trukdo stoviklauti ir grybauti, keliauti i ta pati Vladivostoka. Pirmyn, veliava i rankas, lagamina i dantis. Skirtumas tik tame, kad tu, gali visada gristi, o tuos kuriuos treme ten palaidojo.

Tai tu uzmirsai ir dar du cia esantys tavo sebrai, nekalbek uz visus.

Vėl ironizuojat? Šiuo atveju netaikliai.

ZIbuciu ir pakalnuciu tikrai buvo. Ikalintam zmogui tai aisku dziaugsmas, bet laisvu nepadaro. Kazkodel jus nuslepiat tikrasias sovietijos problemas.
Gal del to, kad jos jums buvo norma?

As nuslepiu...

Mano visos gimines istorija pazenklinta randais, nuklota istisu seimu lavonais. Tad ne tamstai man aiskinti apie neva mano slepiamas sovietijos problemas.

As to neginciju ir neneigiu, bet kaip matot kiti, net labai dabar garbingi zmones gyveno be problemu. Manau, kad jus bijosit juos izeisti lygiaii taip pat kaip bijojot iki kokiu 1988

Jūs tai dar ne visi. Tai kad atėmėt žirnelius iš moteries panosės, nereiškia, kad kiti naudojosi panašiais metodais. Kiti norėjo dirbti, užsidirbti, nesilenkti dėl to, kas priklauso. Kiti nenorėjo veidmainiauti ir džiaugtis grybais miške, nes kiekviena miško pėda padengta išniekintais kūnais. Tų kūnų iki šiol dar nesame deramai palaidojęė ir apgailėję. Ir neaiškinkite man ką jausti, ką rašyti. Pagriebtas kitam iš panosės mėsos gabalas man sprangus, leidimas judėti apibrėžtoje teritorijoje man nepriimtinas, aš ne žvėrelis zoologijos sode. Aš galiu gyventi asketiškai, bet tik tada, jei to panorėsiu, o ne gausiu nurodymą.

Neskaitantiems ir nesidomintiems, surasta ir sukramtyta. Buitine kalba, ne istorine, nes istorinės kalbos neįkirstumėte.
<......Po to, kai Nikita Chruščiovas paskelbė apie šitokį antikomunistinės veiklos pervertinimą, sovietinė psichiatrija ėmė augti neįtikėtinais tempais. Buvo statomos vis naujos ir naujos psichiatrinės ligoninės, o esamos – plečiamos. Tuo pat metu psichikos sutrikimų diagnostika ėmė darytis tokia išskydusia, kad į durnyną pasidarė įmanoma uždaryti bet ką.

Psichiatrinių ligoninių skaičius augo tiesiog neįtikėtinais tempais: 1935, kai baudžiamoji psichiatrija tik buvo pradėta naudoti, SSRS turėjo 34 tūkstančius vietų psichiatrinėse ligoninėse. 1955, kai Josifas Stalinas jau buvo miręs, o Nikita Chruščiovas ėmė valdžią į savo rankas, vietų skaičius siekė 116 tūkstančių. 1962, kai baudžiamoji psichiatrija įsivažiavo, vietų skaičius pasiekė 223 tūkstančius, o 1974, kai apie tokį psichiatrijos naudojimą ėmė kalbėti visame pasaulyje, jau buvo 390 tūkstančių vietų. Kiek vėliau augimas pasikeitė (1987 buvo 335 tūkstančiai vietų): labiau nugydytus ligonius ėmė siųsti į plečiamą psichoneurologinių dispanserių bei internatų tinklą, kurio apimtys irgi išaugo iki panašių skaičių.

Maždaug nuo 1960 tvarka pasikeitė taip, kad psichiatriniai dispanseriai jų skyriai ar ištisos ligoninės buvo pradėtos kurti visuose didesniuose SSRS miestuose. Tiesiog tam, kad jei prireiks, tai išsykio būtų galima pasinaudoti...>
http://rokiskis.popo...teroro-irankis/

Tai laukė visų, nepataikančių į taktą. Paruošta, sustyguota ir naudojama. Baudžiamoji psichiatrija, tai baisiau nei pas nacius per karą. Tai vyko po karo, tai buvo paruošta prieš savus, ne prieš svetimus.

O kad Gorbačiovas nusprendė trumpam pažaisti demokratiją, situacijos nelabai keitė. Nes apsigalvota buvo labai greitai ir į pernelyg įsijautusius, buvo nukreipti tankai. Niekada kalėjimo nevadinsiu gyvenimu, net jei gultai aksomu išmušti būtų. Tai yra kalėjimas ir jis priimtinas tik vergui.

Zuikeli, as irgi gyvenau be problemu, kaip tokiu. Bet tai, kad budama vaiku gyvenau be problemu, nenuneigsi, kad salimais buvo vykdomos nieksybes. Kad kitaip mastantys buvo uzdromi i beprotnamius ir "gydomi" vaistais, kad aikstese deginosi zmones, kad i Afgana buvo siunciami berniukai vos tik baige mokykla..

O taip, as gyvenau labai ramiai, bet man tai nekompensuoja VISOS TEVO GIMINES PRARADIMA, KURI BUVO ISZUDYTA, SUNAIKINTA VIEN TODEL KAD PRIKLAUSE LUOMUI. Is manes bolsevikai ateme dalele savasties, tetu, seneliu, pusbroliu ir t.t. pazinima. Ir tu manai, kad neva ta tariama, iliuzine ramuma man, kaip zmogui tai kompensuos? Socializmas pasidaris humaniskesnis, grazesnis, patrauklesnis...
Tu manai, kad tokiu kaip as vienetai, klysti, tokiu kaip as milijonai.

Ir manai, kad piesdamas sovietines sistemos idilini vaizdeli tu nemaluoji? Juk tuo tarpu zmones buvo represuojami. Tavo ziniai, nieksybes daomos tyliai. TAd ir ramuma ta tavo yra fikcija.

Buvo specialios ligonines kurios uzsieme baudziamaja psichiatrija. Artimiausia LTSR buvo Cherniachovko psichiatrijos ligonine. Ten kalejo ir kai kurie Lietuvos desidentai.

Tavo fantazijos apie ligonines visuose didesniuose miestose yra kvailos, nes tai butu sovietams per daug pavojinga. Tai buvo ligonines kur dirbo specialus personalas.

Pasakojau, tikra fakta kuris vyko Klaipedoje, kai buvau paaugle. Jei norit galiu pasiteirauti mamos kad pasakytu asmenu pavardes. Vyras issigelbejo del to, kad jo zmona dirbo psichiatrineje ligonineje gydytoja. Nes aiskiai buvo nurodyta ji ten patalpinti. Taigi...

Tarp kitko Vytautas Viciulis kuris susideginino 1989 metais Klaipedoje priesais lenino paminkla, buvo ilgus metus psichiatrines ligonines neva iskaitoje, per prievarta gydomas.