QUOTE(Night13 @ 2016 04 09, 19:10)
Mėja, smagu dėl tavęs.
Aš bandau neišprotėti nuo nerimo. Dar nesigyriau. Suvažinėjau 2k į ir iš darbo, o pirma darbinė kelionė baigės avarija. Nežinau, ar ko kito reikėjo tikėtis. Visa laimė, aukų nei sužeistų nėra.
Norėčiau pasiguost, bei nežinau kaip. Darbdavys superinis, nepasakė nei 1 blogo žodžio. Bent prie manęs. Atvirkščiai, guodė. Bet sakė noriu, ar nenoriu, turėsiu vairuoti.
Norėčiau tikėt, kad čia nebeviltiška, bet šiandien toks jausmas, kad sunku nusakyt. Xanaxas nenuramina. Noriu kulkos į kaktą.
Svarbiausia, kad darbdavys tiki tavimi.
QUOTE(Night13 @ 2016 04 09, 20:05)
Kas gero tavo gyvIAnime?
Sakiau, kad aš V I S I Š K A VIŠTA vairavime. Nu sakiau.

Tiesiog neduota... Nors instruktorius bando įkvėpt, kad juk ir meškas cirkui dviračiu važiuot išmoko.
Situacija paprasta ir debiliška. Išvažinėjau į pagr. kelią. Eismo srautas buvo nemenkas. Prieš mane vieną mašiną praleido. Nu, galvoju, pravažiuosiu ir aš, tokia puikia proga. Nu ir ką. Pirmoj juostoj ir mane praleido, o kad antroj jau nebepraleidžia, nespėjau pastebėt (turbūt žinot, kad labai sunku įžvelgt kas vyksta už poros metrų?) Pajudėjau aš, pajudėjo ir ana transporto priem. Bum.
O šiaip instruktorius sakė, kad man negalima važinėt, kas kas 100 metrų keliu avarines situacijas.
Vakar, kaip žinodamas, atvarė manęs pasiimt į darbą, kad nusivežtų į savo biurą vienos paslaugos (ne seksualinės, mylimuke

) kažkoks bernas. Na, mano dirikas liepė pasiimt, tiksliau. Pasirodo, ten gal kokie 500m nuo mano darbo. Oj, sakau, taigi būčiau atžargliojus pati, nereikėjo. Sako, oj, nieko, sakyk, jei dar kur pavežt reikės.

Sakau, o kuo jūsų įmonė užsiima? Sritis grynai vyriška man pasirodė. Sakau, tai pas jus, turbūt, vyriškas kolektyvas? Ooo, joo, sako, gal kokio reik?
Pažiūrėk į off-line istoriją. Buvo visko, betgi vairuoja.
Aš noriu į tą vyrišką kolektyvą

Moteriški dažniausiai gyvačių lizdai.
QUOTE(meja82meja @ 2016 04 10, 00:45)
Bet kokia as bevale ant saldumynu...2 k ejau i parde-susilaikiau,nu 3 k kai nuejau

prisipirkau ir suryjau viska.bet iki tokio lygio kad net skrandi skauda...
Čia valia ne prie ko. Kuo labiau sau draudi, tuo labiau norisi. O gal tuštumą savyje bandai užpildyt. Kartais, kai jautiesi nekontroliuojanti savo gyvenimo, bandai kontroliuoti bent kūną. Turėjau aš nedidelį antsvorį, laikiausi įvairių dietų, niekas nepadėjo. O sulieknėjau, kai nustojau kritikuot save dėl kiekvienos bandelės, dėl kiekvieno šokolado. Be to, pradėjau valgyt daugiau mėsos, dabar nejaučiu absoliučiai jokio potraukio saldumynams. Šokoladas gali būt namie visą savaitę, tai suvalgau, kai visiškai namie nėra maisto. Bet tau rimtai reikia arba psichologo(poliklinikoj priklauso 10 nemokų konsultacijų), kur pamėgintum išsiaiškint tokio valgymo priežastis, arba dietologo, kaip sakė Night.
QUOTE(Night13 @ 2016 04 10, 09:32)
Gal verta perskaityt kažką pan.
Knyga apie depresiją. Turinys užkabinantis, į taikinį.
Aš vėl apie save. Manau, man vėl labiau nerimo sutrikimas, nei depresija. Nors viskas adekvatu. Su tais vairavimais stresas juk kaip reikiant buvo/yra. Būtų net ne sutrikimas, bet, jei vėl kliudo kasdienei veiklai, turbūt, deja...
Papildyta:
Mėja, sakyčiau, tau rimto dietologo reik, nebe pačios jėgom to svorio nebeaugint. Juk sveikata šaibom nueis tavo atveju, jei dar neina. Bet juk neklausysi...
Nusipirkau tą knygą, tik dar nepradėjau skaityt. Visa krūva perskaitytinų knygų laukia.