Sielos negalavimai. Depresija

Vis tiek ryšys su tais pačiais galais.

Nesakau gi, kad malonumą ten jauti. Čia jau iš viso reiktų tave uždaryt.

Ryt ir pas instruktorių, ir pas kassavaitinę draugę. Visai gali būt, kad po to mane išveš ir uždarys.

nu pas dantiste gauni vaistu ir ramu,man baime buna kol i kede atsisedu,siandien einu pas nauja dantiste-studente,ji dirba privacioj klinikoj,bet jei tvarkais pas ja,tai 50% nuolaida.nors esu dar i 2 klinikas uzsirasius kainu suzinojimui,nes ziuriu visur skirtingai.

Flupentixol + Escitalopram.

Pasiskaitinėt tai pasiskaitinėjau, todėl ir plaukai pasišiaušė ir antros nuomonės užsinorėjau. Nesijaučiu su šizofrenija kuo nors susijusi.

nu kodel. vaistai vaistais, bet visas tas rakinejimas, vaistu proceduru smarve, burnos dziuvimas, paskui nemalonus skonis jausmas burnoj - veu. geriau jau pas ginekologa.

Nu va is tu rakinejimu tai baisiausia higiena,nesvarbu kad vaistus leido

Tai nuolat ne, mokykla, darželis, bet užtenka vakarų ir savaitgalių, esu visa įsilelektrinusi ir padidinto jautrumo nuo amžino bėgimo, triukšmo ir didžiulių stresų aibę metų. Tad būna ir agresijos, ir nevaldomų pykčio protrūkių. Dabar jau kartą per mėnesį pabėgu 1,5 paros.




Na tai ne seneliai, o senukai, mano seneliai, ir gyvena už šimtų kilometrų, tad esame reti svečiai ten. Žinai, kai užvelka raminami, tada galiu žiūrėti filmus. O į žmones eiti ne. Tačiau - bandžiau nueiti į kino pavasarį dukart - pirmąkrt gėriau raminamą slapčia filmo metu, didžiulis nerimas kilo, kad šalia manęs sėdi žmonės. Ir sunkų filmą sunkiai pakėliau, o anksčiau mėgdavau dramas, sunkius, stiprius filmus. Antrą dieną dar kartą bandžiau - jau pusę xanax nepadėjo, filme buvo labai mažai žmonių, eilėje sėdėjau viena, po to atėjo moteris, tai ką manai - išėjau po kelių min į kitą eilę, likus 30 min iki filmo pabaigos vis tik išėjau, nebepakėliau nerimo stiprumo. Va tokia mano būsena. Ir neprognozuojama. Juk ryte dirbome, naujas darbas, viskas buvo gerai, jokio nerimo. Grįžau mano, numigau.

O tas nerimas stiprus mane jau baigia sugraužti - darė zondą, rado gastritą su žaizdelėm ant skrandžio, o man jau nuo vasaros degina rėmuo, ir vasarį gėriau vaistu mėn. Išrašė vaistų - kol kas negerėja. Visko atsisakyt ir vis tiek tas pats šūdas.

Širdelėjau irgi apgadinta.




Ne.




Ne, jie kitam Lietuvos gale ir per seni, patys vos bepakruta, arti 90 abiems. Jie mano seneliai. O čia, Vilniuje, nieko neturime. Mano vaikai neturi senelių. Tik mano tėvas gyvas, ne Vilniuj gyvena. Bet nebendraujame, tik telefonu kartais.

Man žūtbūt reikia surasti, kur vasarą atsigauti. Gal kuri žinote, kur būtų galima nebrangiai vasarai kokioj lūšnoj pagyventi tarp miškų, kad ežeras būtų kažkur netolies? *****, turi bapkių - nusiperki ir nėr problemos.

Na, kažkiek gal padeda, panikos priepuoliai suretėjo, hipochondrija mažesnė, nebe tokia staugianti esu.... Ne unikalu, viskas organizmo ir sveikatos sąskaita...



Tau pačiai dabar nelabai.

Padėt visada gali, pvz mano vaikus pažiūrėt ar į svečius pasikviest

Per tiek dienų tik dabar suradau laiko atrašyt....

Jei man reikėtų vienam kambaryje tilpti su visais, tai būtų sunku. Gal sunku tik žmonėms su visokiais nerimais. Apžiūrėčiau tada kokie variantai išnuomoti šį butą ir patiems išsinuomoti didesnį, gal prastesnėje vietoje. sėkmingai susiklosčius, gal pavyktų nebrangiai pasididinti erdvę ir turėti daugiau laisvės. Aišku, gal tai utopija.

Antras menuo be AD, bet pildausi vit D. Priepuoliai užeina, bet labai silpni. Atrodo, kad kūnas kažkaip su jais susidoroja, Linkiu sau, kad tai būtų tiesa.

manau visiems be isimties yra sunku. kiekvienas turi tureti savo privacia erdve, kad ir nediduke. gal tai ir turi kazkokios neigiamos itakos Bestyges psichinei sveikatai, labai patikeciau tuo.

Bestyge, aš supratau, kad ten tau seneliai, o vaikams proseneliai. Mano mamos amžius kur kas mažesnis, labai tiesioginės pagalbos dar nereikia, ačiūdie, bet vis tiek, sveikatos bėdų, susijusių ir su amžiumi, yra, todėl suprantama, kad vaikų vengia. Triukšmo ir pan. Proanūkei gimus ir atvežus parodyt, net nenorėjo ant rankų imt, nors bandė įduot.
Tai tavo seneliams stiprybės. Ir tau. Ar, pvz., dukra visad tokia aktyvi ir neklausanti, kaip mačiau, ar taip būna tik kartais? Nes jei nuolat, nu tikrai tikiu, kad tau labai sunku ir dėl to viso triukšmo.
Nor dabar, turbūt lengviau, nei prieš kelis m? Nu nes vaikai didesni, gal savarankiškesni, ar ne?

Instruktorius net nebeputojo... Sakė, kad su tokia emocine būkle toli nenuvažiuosiu ir kad nepradėsiu mokytis, kol taip bus. Nepradėsiu mokytis, reiškia, netobulėsiu... Taip ir yra, pati pastebėjau. Darbe išlindo priešatostoginė klaida. Bet jau ir prieš tai klausė žmonės, ko tokia liūdna. Nu aš neliūdna, bet slegia mane... Košmaras galvelėj be protelio.