*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

Sveikos, merginos
Grįžau! Pilnas lagaminas spalvotų įspūdžių. Įlipo Japonija man į širdį, neatsiklaususi.
Parašiau kelionės metu draugams ir artimiesiems 8 el.laiškus. Pasidalinsiu, jei jums užteks kantrybės suskaityti
Įžanga:

Keliaujame į Japoniją. Kur geišos ir maiko. Kur šventyklos su pagodomis. Kur naujausios technologijos ir robotukai gatvėmis vaikšto. Kur žmonės tvarkingi, darbštūs ir nuolankūs. Kur kartais žydi sakuros. Kur valgomi pagaliukais sušiai. Maždaug taip prieš kelionę įsivaizdavau Japoniją. Mitai ar tiesa? Netrukus pamatysime.

Trumputis skrydis iš Vilniaus į Helsinkį mažutėliu propeleriniu lėktuvėliu. Ir ilgas 9.5 valandų skrydis į Osaką didžiuliu oro laineriu. Truputį knygų, truputį filmų, truputį miego- va ir atskridome į Tekančios saulės šalį. Kadangi labai skubėjome ir stengėmės aplenkti laiką, sutaupėme nei daug, nei mažai- 6 valandas. Taigi, Osakoje 9 valanda ryto, lietuvišku laiku- 3 valanda nakties. Gidas draugiškai pataria bandyti pirmą dieną nemiegoti, kad vidiniai laikrodžiai, kirtę kokias penkias laiko juostas, persistatytų į naują ritmą. Lėktuve numigus kelias valandas "nakties" miego, tas nėra taip jau ir lengva. Sėdame į mus pasiimti atvažiavusį autobusiuką, keliaujame į Kijotą. Senąją Japonijos sostinę, žymią savo šventyklomis. Mus lydi vietinė japonė gidė, kuri autobuse vargana anglų kalba pasakoja apie japoniškus pinigus, kimono tipus, moko iš laikraštinio popieriaus lankstyti samurajaus kepurę. Kartas nuo karto kažkas iš mūsų, nepaisant japonės pastangų, užlūžta. Miegas, kaip man aiškina Andrius, yra svarbesnis už vandenį ar maistą. Be jo žmogus miršta pirmiausiai. Na, mums iki mirties toli, bet mūsų gidas Aurelijus nuramina, kad pirma diena Kijote yra numatyta rami- tik vienas lankytinas objektas.
Truputį apie mus visos kelionės metu lydintį gidą. Aurelijus Zykas- vienas iš 5-6 laisvai kalbančių lietuvių japoniškai. Kurį laiką gyvenęs ir studijavęs Japonijoje. VDU Azijos studijų centro vadovas, politikos mokslų daktaras. Parašęs knygą "Japonijos spalvos ir skoniai", kurią mes su Andrium prieš kelionę smagiai perskaitėme. Aukštas nuostabiais šviesiais plaukais keleriais metais už mane jaunesnis komunikabilus vyriškis. Trumpai tariant, man jis patinka ( kaip gidas, žinoma ).
Truputį apie mūsų, iš Lietuvos vykstančių į Japoniją, grupę. 12 žmonių. Kaip kokių apaštalų. Iš jų pusė- šeši- medikai ( 4 odontologai, 2 ginekologai. Kaip kažkas iš grupės prasitarė- yra, kas sugydys abu galus, bet jei suskaus pilvas, nežinosim, ką daryt...). Likusi pusė- įvairių pakraipų specialistai. Visi daug keliavę, beveik visi jau buvę Kinijoje, Indijoje, Šri Lankoje ir pan. Žmonės malonūs, linksmi, sakyč, kelionių fanai.

nuoširdžiai linkiu, kad viskas išsispręstų teigiamai ir kiek galima greičiau





Busy
ir aš paburnosiu tada
prieš 2 sav. paskambino MB irš omnitelio, p[asiūlė tel, alia su akciją, viską suderino, sako gerai išsiunčiam, tuo pat metu ir man pasiūlė, bet mes derinom el. paštu...vien žo MB užsakė dėkliukus stikliukus....ir aš po kelių dienų gavau laišką iš omnio, kad siunta užtrunka ir teks palaukt telefono, MB negavo jokios žinios ir štai jau daugiau kaip dvi savaitės tyla....aš prieš porą dienų užklauisiau kaip reikalai- jokio atsakymo. MB parašė savo vadybininkei sms- taip pat tyla Na yra tu tel. ir man asmeniškai dar nelabai reik...o bet pačiau toks elgesys







Mano Fifa panašiai bet dar nagliau elgesi, pradeda su leteną stumt, perpėji "fifa" pakelia akis ir žiūrėdama į akis toliau kepšena

prajuokino gražuoliai puodukai keliaunikai
Už Gufį prabalsavau ...atrodo

na ir šiandien mano sieloj šventė, žengiau žingsnį didelį

Laba

Aist, kaip smagiai suskaičiau mažai
Sveika pargrįžus

Diinka, sveikinu su švente t.y. su žingsniu

Kiotas. Senoji Japonijos sostinė, garsi gausiu kultūriniu palikimu. Beveik 2 milijonų miestas. Važiuojame į senąją šintoizmo šventyklą Fušimi Inari. Tūkstančio raudonų vartų šventykla, 8 amžiuje pastatyta ant Hata kalno ir skirta ryžių ir sakė deivei Inari. Tarp 30 000 Inari šventyklų, išsimėčiusių po visą Japoniją, šita yra seniausia. Dabar ši deivė laikoma verslo žmonių globėja. Šintoizmas- senoji pagoniško tipo religija. Yra daug dievų ir deivių. Pagrindinė- Saulės deivė, kurios kaip tikima palikuonys žemėje- Japonijos imperatoriai. Vėliau iš Kinijos atkeliavo ir budizmas, kuris dabar- pagrindinė Japonijos religija. Vis tik šintoizmas ir budizmas labai gražiai dera vienas su kitu šioje šalyje. Grįžtant prie Fušimi Inari. Mus pasitinka tipiški šintoizmui raudoni "vartai". Vartų eilės sudaro ilgus tunelius, kuriais mes keliaudami grožimės autentika.

Filmo "Geišos išpažintis" yra scena, filmuota būtent šioje šventykloje.

Meldimosi būdas- prieini prie kabančių aukštai varpų, prie kurių pririšti ilgi kaspinai. Pasakai savo maldas dievams, įmeti laimės monetą ( 5 jenų su skylute centre) pro groteles į specialų lovelį, suploji rankomis ir patampiusi už kaspino paskambini varpu. Šventyklos deivės Inari padėjėjų lapių skulptūros pastatytos visoje šventykloje.

Nustebina gausa kimono dėvinčių žmonių. Iš pradžių bandėme fotkinti visus su kimono, paskui suvokiame, kaip jiems tai įprasta ir natūralu.
Viešbutis jaukus, turi apžvalgos bokštą, į kurį ir pasikeliame (100 metrų), kad apžvelgti iš aukštai Kiotą. Mieste neleidžiami statyti dangoraižių, taigi jis tikrai nesudaro milijoninio miesto įspūdžio. Labai įspūdinga netoliese įsikūrusi stotis- didžiulis gražus pastatas. Kad dar "patempti" laiko ir nenueiti per anksti miegoti, užsukame į šalia viešbučio įsikūrusią didžiulę parduotuvę, kur Andrius pasidomi technika, aš- šiaip visokiom kosmetinėm nesąmonėm ( yra net rožinės spalvos laineris). Grįžę lūžtam miegoti.


Antra diena Kiote. Važiuojame į Nidžio pilį, kuri 17 amžiuje buvo oficialia Kioto šioguno Tokugavos rezidencija Kiote. Pradėta statyti 1603 m. iš sudegusios Fušimi pilies likučių, savo didybe pilis turėjo simbolizuoti galios ir realios valdžios perėjimo iš imperatoriaus į šioguno rankas. Nors formaliai egzistavo ir imperatorius, realiai šiogunas tuo metu vienvaldiškai sprendė Japonijos likimą.

Nusiauname batus ( kavinėse, pilyse, šventyklose- visur reikia nusiauti batus ir eiti basomis). Einame ir klausome. Grindys tyliai gieda lakštingalų giesmę. Labai malonus ausiai garsas. Tai buvo speciali grindų dėjimo technologija, kad niekas negalėtų prisėlinti negirdimai prie miegančio vado ir jo nužudyti. Net nuo lengviausio prisilietimo prie grindų, lentos pradėdavo giedoti. Japonė gidė pasakoja apie stumdomas pertvaras, ištapytas nuostabiausiais piešiniais, dvipusiais ažūriniais medžio raižiniais, šioguno žmonos ir oficialių sugulovių gyvenimo ypatumus ir t.t. Šioguno žmona ir oficialios sugulovės ( neribojamas kiekis) turėjo mokytis kovų menų, kad, esant reikalui, galėtų apginti šioguną nuo priešų, nes į moterų zoną joks vyras, išskyrus šioguną, įžengti negalėdavo. Kad būtų aišku, jog šioguno įpėdinis tikrai grynakraujis. Visur daug simbolizmo, užuominų. Fotografuoti pilies viduje draudžiama.
Pietaujame greitojo sušių maisto kavinėje. Pro mus slenka lėkštelės su įvairiais čia pat gaminamais nigiri sušiais- ant ryžių kąsnelio dedami žalios žuvies ar jūros gėrybių gabaliukai. Pas mus įprasti suvynioti maki sušiai Japonijoje ne itin vertinami. Žaliosios arbatos gali piltis kiek nori iš prie kiekvieno valgančio įrengtų kranelių.


Kitas objektas. Vykstame į Sidabrinį paviljoną- Ginkakudži. Pradėtas statyti kaip užmiesčio vila 16 amžiuje, vėliau paversta šventykla. Subtili, be ryškių detalių.

Su nuostabiai sutvarkytu japonišku samanomis nuklotu sodu aplink. Vaikštome ir mėgaujamės bundančios gamtos grožiu.

Po Sidabrinio paviljono keliaujame šalia upės besidriekiančiu vadinamuoju Filosofų takeliu. Nuostabus sakurų žydėjimo metas. Japonai itin vertina šį laikotarpį. Kai kurie netgi imasi atostogų, kad galėtų gėrėtis sakuromis. Sakuros iš tiesų atima žadą. Tai japoniškos vyšnios, kurios vaisių vėliau neveda.

Diinka, liuks, kad žingsniuoji

Mergytės, kiekvienoj didelėj kompanijoj palanki terpė didesniam ar mažesniam bardakui... Buvo laikas, kai būdama blogos nuotaikos skambindavau Viasatui spręsti klausimo dėl sutarties nutraukimo (jie reikalavo netesybų, nes mes a la kažką pasirašėm, bet per 6 mėn niekaip nerado parodyt ką pasirašėm ir aš žinau dėl ko - nes nepasirašėm ) - ir reikalą tvarkydavau, ir piktumą išbarstydavau Visoms dirbančioms su klientais iškart sakau - aš ne žiežula kokia, kuriai jei nensusivaidysi, diena bus nenusisekus, bet ten kaskart paskambinus arba apsiverk, arba susprogdint norėdavosi...

Aist, ačiū!

Aist - sveika pargrįžusi įžangą 'suvalgiau', visu kitu pasimėgausiu parėjusi namo, nes per telefoną nebus pilno džiaugsmo ačiū tau labai už puotą akims ir protui
Nikuna - kibiras sveikatos TB
Diinka - sveikinu su žingsniais

Aist, skaniai suskaičiau, ačiū

Visu pirma Aist sveika sugrizusi Suprantu tave, puiki salis, idomi kultura, nuostabi gamta... kur jau cia neisimylesi Perskaiciau izanga, likusias dalis jau namie skaitysiu

Mergytes aciu uz palaikyma. Pasiskundziau tikrai ne del to, kad pasipestinti, o del to kad ciainikas uzvire. Gavau dabar vel atsakyma, kad jie vykdo uzsakyma tik tada, kai gauna pinigus ir i Adolfa sake nekreipti demesio, nu kaip as nekreipsiu, jei esu Kristina Kas karta kreipiantis i mane Adolfai, siek tiek vercia suabejoti veidrodziu. Bet gi as butent todel ir siunciau kopija is banko apie atlikta mokejima, perspejau... ai, nieko nebeatrasiau. Zodziu nykdi v zyciu is pigu.lt nepirksiu daugiau.


Diinka su zingsniu

Oi, rėkavau, rėkavau, kad ausų valikį dovanoju ir nepadovanojau jei niekas daugiau neužpageidavo, valiklis keliauja Grikio ausytes švarint

Beje, Magnun, Rustė kvietė mus kada pasikavint per pietus

Erendira - Grikio ausytės bus dėkingos pasikavinti galim būtinai nubėgti tik reik susitarti kadu Rustei patogiausia
Baukide - parašysiu iš namų kaip nuotraukas kelti iš tlf. Daba iš telefono nesumaigysiu

Šita programėlė užvaldė pasaulį, Adolfas kuo tikriausias

nu blyn.... viena Leonas, kita Adolfas

Busy, Tu šaunuolė

Aist, sveika sugrįžus, jau pasigedau Tavęs... maniau - gal negrįši...