Sveikos,
Ar čia užkrečiamas virusas, ar užsitęsusi žiema tokias nuotaikas skleidžia. Aš maniau, kad tik man šis laikas toks sunkus fiziškai ir emociškai. Atrodo, net pajudėt sunku, jau net į penktą aukštą vėl įsigudrinau liftu važiuot, nes vis neturiu jėgų. Vakarais vis noriu kažką valgyt, buities darbų sąrašas ilgėja, bet neprieinu iki to, kalbėt nenoriu, skaityt negaliu - iškart miegas ima, laukiu, kada vaikai vakarais sumigs, kad galėčiau laisvai ant sofos padribsot. Nekenčiu savęs, kai būnu tokia. Kai nedirbau, kaltinau užsisedėjimą namie, dabar dirbu, tačiau tokie momentai vistiek užeina. Darbe irgi sunku susikaupti. Kadangi darbas laikinas, nuolat galvoju, kuo užsiimsiu po poros metų. Esu su patirtim, su diplomais, bet vistiek savo pritaikymo ir pagaliau krypties nematau. Galvoje nuolat sukasi mintys apie nuosavą verslą, bet neišsikristalizuoja jokia idėja, visur trūksta žinių, patirties, įtakingų žmonių, finansų, ryžto, tikėjimo.
QUOTE(wicked @ 2016 04 21, 14:11)
išleido tėvai mokytis mane į tarptautinį universitetą...
Žinau tą Universitetą - prestižinis reikalas
Manau, kai saulė išlys, visos čia atsigausim ir kalbos bei mintys bus kitokios