QUOTE(žydroji svajonė @ 2016 04 25, 09:50)
Jaučiu pilnatis veikia.. Pas mane jau ilgokas laikas vos ne depresija
Kartais pati save pagaunu ant negerų minčių, tada stengiuosi susiimti..
O vakar vyras jau išsigando..kiek nepaskambina, tiek žliumbiu.. Sakė jeigu nenustosiu, mes darbą..grįš ir temps pas psichologą. Žodžiu, bandau ieškoti mano tokio "pasileidimo" priežasties
Gal sakau šalutinis poveikis nuo vartotų vaistų?
aš irgi galvoju, kad gal dėl vaistų. atrodo, turėčiau džiaugtis, nes pagaliau pradėjom tą procedūrą, kažkokia reali viltis yra, kad gali pavykti, o ne tik tikėtis stebuklo sulaukti natūraliu būdu..
bet, atrodo, kuo toliau, tuo blogiau. dar tas kraujavimas neduoda ramybės. dar šeštadienį pasakė, kad kiaušidžių nemato, ir, nors patikino, kad po KT taip kartais būna, aš prisigalvoju iki tiek, kad gal nebėra kiaušidžių.. MB net juokiasi, sako, tai kur jos galėjo dingt., neiškrito juk..
reikia kažkaip nusiraminti, nieko čia gero nepriduoda tas nervinimasis..
Papildyta:
QUOTE(Dainiuske @ 2016 04 25, 09:58)
Sveikutes,
as irgi paskutine savaite zliumbiu tiek, kad net paciai baisu... Kazkaip pagalvojau, kad gal tie hormonai dar vis veikia... Kitaip paaiskint toookio jautrumo negaliu...
aš vakar apsiverkiau, nes atėjom pas tėvus, o jie turi katiną (aš negaliu pakęst katinų, jie man smirda), pasakiau, kad smirda tas katinas, tėtis pasakė, kad nesmirda. ir spėkit, stoviu ir ašaros kaip pupos riedėt pradėjo

tėvai taip ir liko stovėt žado netekę.
neturiu net kaip pakomentuot savo elgesio.