QUOTE(Vivica @ 2017 01 30, 13:05)
Šalavijais esu visiškai patenkinta, sėjinukų - tik vienas kitas. Kai žydi, traukia visų akį. Deja, jų pakartotinis žydėjimas, mano akimis, silpnokas, tai maniau sodinsiu taip, kad greta šalavijo būtų po lofantą Agastache Blue Fortune, kad jis pakeistų šalavijus antroje vasaros pusėje. Dabar įdomu tapo dėl ilgaamžiškumo. Mano rūšinė kinmėtė tai treti metai labai puikiai laikosi ir sėjasi, bet ne pernelyg įkyriai. O kažin kaip šie hibridai? Ir kaip pati idėja pakaitinius augalus sodinti?
Vakar apie kinmėtes skaitinėjau, tai ir enciklopedija teigia, kad jos trumpaamžės, be to nemaža dalis ir taip 6 zonai priskiriama, o raudonų atspalvių ir 8 . Yra sterilių hibridų, jie nesisėja, bet kai tokie trumpaamžiai, tai matyt tik idealiai drenuotose dirvose gali augti, kad būtų ką skaidyt.
Pas mane šalavijai Caradonna. Kažkur buvau skaičiusi, kad sterilūs, nieko panašaus, tokio vislumo kad oje oje. Arba neoriginali mano Caradonna. O apie žydėjimą tai taip, pirmas žydėjimas kvapą gniaužia, su antru man visai nieko nesigauna, matyt per vėlai nukerpu. O anksčiau ranka nekyla, gėlyno priekis, taip nesinori stimburių prie pat tako. Tai pagalvojau, kad pačiam gėlyno priekiui reikia rinktis tokius augalus, kurie arba sužydi rudenį, o visą sezoną gražiai auga (pvz. Šilokai) arba tokie, kur po žydėjimo nukirpus žiedus lieka lapija ( pvz sibirinis vilkdalgis). O šilokus sodinti antrame plane, kad nukirpus iki žemės priekiniai augalai juos paslėptų. Na čia aš konkrečiai savo gėlynu remiuosi, ir Caradonnas planuoju sodint už šilokų Matronų. Kai žydės šalavijai, jų šilokai dar neužstos, o po žydėjimo jau matysis tik šilokai.