Kaip gyventi su vyru, kai jo nekenti?

Vistiek prisides. Pvz naktim panesios, pampersus pakeis, i parde, spirto kluba, pas drauge vakarais zmona isleis. Pagaliau vyresniuoju uzsiims kol maziukas demesio reikalauja.
Zinok visokiu vaiku buna. ir visokiu mamu. Ne visos vienodai stiprios, tiek fiziskai, tiek psichologiskai. As buciau nusisovus iki 2 m su mazuoju jei but reikeje vienai suktis. Nes ta minimali pagalba vistiek lb reikalinga, ypac kai vaikas neramus, ar serga. Va su didziuoju tai laisvai, be problemu buciau ir viena isauginus. Bet 2 vaikai, ypac mazi, yra tikrai lb nelengva
Be to gali but kad ji hiperbolizuoja situacija del dabartinio hormoninio fono. Todel verta palaukt kol susireguliuos tie reikalai ir tik tada daryt tokius svarbius sprendimus.

Baisiai cia apie ta netvarkinguma ir rakandu sandeliavima cia autore prirase . Siaubas..., bet uzkliuvo tik tai, kad du ar tris metus toks apsi..kes nebuvo . Taigi ateidavo i pasimatymus, negi nesimate, kad batai nevalyti ar kelnes suplysusios? O namuose ar ten pas jo tevus sveciuodavotes, tai kaip tada jo bustas atrode?
Autore, o pati nerekdama ir nesibardama ant vyro ramiai ir aiskiai nebandet jam isdestyt kaip jauciates? Nesaket, kad jo netvarka, neatsakingumas jus erzina ir jei jis nepasikeis, jus tiesiog noresite skirtis? Gal zmogui nedaeina kame problema? Juk seima isdraskyti labai lengva, gal kitas pasitaikys dar baisesnis .
Galimas ir kitas variantas kovai su betvarke - tiesiog kai jo nera namie, visus suplysusius drabuzius ar purvu priskretusius batus ir tuos visus jo kaupiamus rakandus ismesti. Nusipirks nauja viska, jei jau taip, tai gal tada saugos, priziures.

Namų tvarkymas tai namų tvarkymas, bet asmeninė higiena vistiek pačio reikalas, kad ir kokia uoli žmona, pažastų ji nepraplaus ir dezodorantu nepapurkš, triusikų nepervilks. Tai netikiu, kad žmogus buvo nusiprausęs, išsivalęs dantis, visada švariais apatiniais ir staiga pasikeitė. Nors... neseniai skaičiau, kad jei asmuo staiga nebesirūpina asmenine higiena, nors iki tol viskas buvo tvarkoje, tai gali būti vienas depresijos požymių. Gal serga?

O tai kam gyventi su tokiu, kuris neteikia laimės, saugumo, jaukumo? Kam toks vyras kaip vaikas, kurį prižiūrėti reikia. Nepatinka - skiriatės, o jei galvojat gyvent kartu, tai teks susitaikyti ir priimti jį tokį,koks yra.

Kaip gyventi? Ogi labai paprastai. Negi studiju metu neteko gyventi su kambariokais, kur irgi ne viskas tenkino?
Darykit viska del saves, kiek jums reikia. Trukdo siuksles? Ismeskit. Juk ir jus tam bute gyvenat. Ar jis, beje bendras?
Trukdo jo kojines ir batai? Neikit kartu.
Trukdo jo nevalyvumas? Netvarkykit paskui ji.
Pasidarykit separacija galu gale.

Kitas variantas paprastesnis, bet gal nenaudingas finansiskai: meskit, jei jis TAIP nervuoja.

P.S. Visgi niekaip nesuprantu, kaip nekenciant vyro, negalint pakesti jo viso tokio smirdancio reikia sugulti bent kelis kartus.

Sutirstintos spalvos.

Apsileidimas ir nešvara šiaip jau yra liga. Pirmiausia sielos žinoma, bet gi viskas yra taip susiję - stresai, netinkamas maistas, neteisingi kažkokie įsitikinimai ir prašau - trikteli kažkas kažkurioje liaukoje, o nuo to ir pasileidžia ištisa grandinė.

O jei jau taip nuoširdžiai ir iš tikrųjų nusiėmus VISUS akinius nustojęs rūpintis savo kūno švara ir savo būsto švara žmogus pačiu giliausiu pasąmoniniu lygiu visiems pasako: man negera su jumis (o gal ir su pačiu savim), aš ginuosi nuo jūsų (ir kartu prašau pagalbos) savo išvaizda ir kvapu, jūs mane nervinate, todėl pasižymiu savo teritoriją, kad aiškiai žinotumėte, kas čia šeimininkas.

Ir kodėl mokykloje svarbiausias dalykas yra kur kokią nosinę rašyti ir kiek bus 2*2, bet ne tai - kas su manim šiuo metu vyksta, ar aš adekvatus, kaip tinkamu būdu pasiprašyti pagalbos, kaip tvarkytis išgyventi santykių krizes, kaip tvarkytis su savo ir kitų agresija, kaip ją apskritai atpažinti, kokios socialinės paslaugos man priklauso ir kokios mano kaip žmogaus pareigos....

Akivaizdu, kad šitas aprašytas purvais aplipęs pabaisa vieną darbą dirba be priekaištų- gamina vaikus. Vadinasi nėra visai nevykėlis O šiaip istorija tai liūdna, nes kai moteris turi nevalą vyrą tai arba ji pati nevala (kitaip nebūtų su tokiu prasidėjus), arba bendras gyvenimas jo žiauriai netenkina ir jam nėra reikalo stengtis. Bet jeigu šiaip vyriokas turi teigiamų savybių, dirba, uždirba, ne pijokas o gal ir būdo ramaus- tai labai greitai atsiras kuri nepatingės jį nupraust, apaut švariom kojinėm, įspraus į kostiumą, duos bučkį ir eis šalia patenkinta, o autorė plaukus rausis iš pykčio, kodėl jai jis buvo toks blogas ir netikęs, o kitai tapo toks geras Man kai moteris sako kad jos vyras apsileidęs, tai ji pati man atrodo tinginė. Su savo žmogum reik mokėt apseit, prieit prie jo trūkumų ir kažkaip motyvuot apsitvarkyt, padėt- tam juk ir esam moterys, grožio ir darnos puoselėtojos Šiuo atveju siūlau negadint vyrui gyvenimo ir geriau skirtis dabar, nei gyvent su nemylimu ir graužt, ėst jo smegenis.
Papildyta:

Arba tiesiog gyvenimo būdas. Kaime oi kiek rimtų vyrų vaikšto po ūkius su kaliošais, tepaluoti nuo technikos taisymo, prakaitu permirkę vasarą iš laukų grįžta, bet kai reikia nusiprausia, šoka į kostiumą, džipą nusiplauna ir uch kokie vyrai- gražu ir pažiūrėt ir kartais pavydas baltas suema Kad batai purvini tai dar nieko nereiškia, gal žmogus kokiu miškininku dirba, kelininku, remontininku- pilna darbų kai švarus neišbūsi.
Dėl apatinių suplyšusių ir kojinių tai man neaišku čia kažkas Tai autorė nei skalbia, nei lygina vyro rūbus, nei radus skyles siuva nei išmeta -kad juos vyras vėl rengiasi ir eina Man būtų gėda sakyti kad vyras apipilyšęs žmonėse vaikšto, nebent tai darbiniai rūbai kurių jau aš be leidimo irgi nei plaunu nei lopau- nunešioja ir į konteinerį

o mes cia snekame apie mazameti vaika ar psichiskai neigalu asmeni, kad kazkas jam turetu skalbti, lyginti ir siuti rubus?

Nu zinokite, man irgi niekas nei skalbia, nei lygina, nei lopo, bet kazkodel smirdanti ir suplysusi nevaikstau. Is n temu pastebejau, kad vyras jums tai kazkoks neigalusis, aplink kuri reikia sokineti, nes jei zmona triusiku neisplaus, tai anas ir vaikscios su tais paciais menesi.

Mano exas ateidavo į pasimatymus išsičiustinęs, kvepiantis, švarutėlis. Kai pradėjom gyvent iš pradžiu net nepastebėjau, nes buvau įpratusi, kad visada švarus, bet po to pamačiau, kad tai dantų vakare nevalo, tai dar kas nors... Aišku, į gatvę eidavo vėlgi visas blizgantis, nes reikdavo gi pasirodyti iš gražiosios pusės. Kol negyvenom kartu, tai maniau, kad labai tvarkingas, aiškindavo, kad armija jį išmokino ir tvarkytis, ir siūti, ir kojines skalbtis, o kai pagyvenom kurį laiką kartu, tai grįždavęs kostiumą nusimesdavo svetainėje, nes "neturiu aš laiko čia jo b*l*e*t į spintą nešt pakabint". Apatiniuose skylė, maikės pažasty skylė. Nuperku naujų, sakau išmesk anuos, nedaryk gėdos - "ne, man jie labai patogūs". Kartą neapsikentusi į jo darbinę tašę įdėjau jo paties išgertą kavos puodelį, kurį jis pasidėjo šalia lovos (specialiai nenunešiau) ir dvi savaites ten laikė, tame puodely tirščiai išdžiūvo ir pasidengė pelėsiu.
O juokingiausia, kad daug kaimo k... įsivaizduodavo koks jis Mačo
Autorei siūlau tik skirtis. Turiu aplinkoje gyvą pavyzdį, kai 3 vaikai, namas, darbas ant žmonos pečių, nes vyras liurbis. Žmona jį išlaiko, jis jai net nepadeda versle, nes "nenori", o savo darbą kažkada pragėrė. Gert matyt pradėjo, nes užkniso žmonos priekaištai ir bambėjimai. O ji bambėjo tikrai tik dėl to, kad vyras slunkius. Vyras paėda, atsiprašant ir eina pamiegot. Vaikšto apsidrėbęs, nesiprausęs. Nors namai iščiustinti, žmona ir vaikai švarūs, tvarkingi. Šitie nesiskiria, nes jau per vėlu... Gerokai pagyvenę jau ir vaikai dideli.

Visų pirma, tai pati kalta esate, kad nesugebate priimti žmogaus tokio, koks jis yra. O jeigu nesugebate , tai gyventi su tuo žmogum ir nereikia. Pats kvailiausias dalykas - bandyt kitą pakeist.