Kaip gyventi su vyru, kai jo nekenti?

Taip, jus teisi. Tik, aš nepuosėjėjau vilčių jo pakeisti. Aš jau pirmoje žinutėje parašiau, kad aš apsigavau, tik dabar po 3 metų santuokos ir beveik 2 vaikų supratau, kad mes labai skirtingi žmonės. Ir dėl to labai skauda. Prieš tai draugavome 3 metus ir viskas buvo įdealiai, mes nesipykome ir atrodė, kad esame labai panašus, ir požiūriai, vertybės, mastome panašiai. Ir tai nebuvo įsimilėjimas iš pirmo žvilgsnio, taip mylėjome, tai buvo brandi meilė. Ir vaikai buvo apgalvoti, šiaip esu racionalus žmogus ir vertinau mūsų santykius blaiviai. Bet nesuprantu ar mes taip pasikeitėm, ar aš taip apsigavau.

O kas pas jus seimoj daugiau lyderiauja?
Siaip tai nekokius santykius apraset, bet tikrai zmogu galima pakeist. Aisku, jei noro pas pacia dar yra. Dabar ir jusu vyras i jus ziuri turbut kaip i kokia despote, nes tipo norit namo ir tvarkos. Jis galbut jusu jau tiesiog nebesiklauso. Ta jo nesnekejima, arsinesta is tevu, irgi perlauzti galima. Tik reikia pastangu ir kantrybes. Jei jums abiju sutikimu pavyktu pas seimos psichologa apsilankyt - manau uzvestu jis ant geresniu santykiu. Nu baisu skaityti, kada turit kazkoki nama apsnerksta ir su mazu vaiku + nescia turit nuomojamam buste gyvent . Butent nuo sito su vyru ir reiktu kazkaip pradet. Arba zmogus turi labai giliu psichiniu sutrikimu tada .

Nematau jumyse jokios meiles. JOKIOS. Kol buvo viskas gerai ir patogu, nebuvo problemu tol ir dziaugetes. Kai atsirado nesklandumai, tai su nereikalingais susidevejusiais daiktais i siukslyna keliaus ir "nereikalingos sugedusios meiles"

Man su MB irgi buvo problemu pries kelis metus, ji nesugebejo kalbetis apie tai kas blogai ir ka reikia saugot. Bet, kadangi as tokia "speciali asmenybe" tai pagalvojau, kad man reikia pasiimti atsakomybe uz abieju santykius ir juos tikrai sutvarkeme. Teko nuryti ir nepagristus kaltinimus bei parodyti daug supratingumo. Dabar geriau nei pradzioje.

Bet jei MB butu tokia ciniska, tai nezinau ar mann butu pakake jegu.

JUs labai puikiai akcentavote. Nera meiles. Kad ir temos pavadinimas tam nepriestarauja. Butent meile mums padeda i savo erdve isileisti kita zmogu, priimti jo netobulumus. Kuo labiau nyksta meile, tuo maziau pakantumo, negebi zmoguje izvelgti pozityvumo. Tai ne to zmogaus problema, kalte, jei kas iesko kalte, o to kuris nebemyli.

Kaltinti viena zmogu, kad seima istiko krize, nera teisinga.
Problemos sprendima dazniausiai iesko tas, kuriam to reikia, kam tai aktualu. kaltinimas, blusinejimasis negatyve, nera problemos sprendimo budas. Jusu atveju iniciatyvos emetes jus, jusu antra puse prisidejo prie jusu pasiulymo. Jus kartu, komandiniod arbo deka pasekete rezultata. Iveikete krize, ismokote pamokas. TAi nereiskia, kad ateityje jusu seima neistiks kitokio pobudzio krize, bet jus turite igudzius ivekti krize. As tikiu, kad jusu seima lydes sekme. Tie kas nemoka iveikineti kriziu, ieskos kitu partenriu kol ismoks jas spresti, nes krizes istinka visas seimas, skiriasi tik ju pobudis-sukelejas.

Temos gi autorej siulau maziau save gailetis, blusinetis neva vyro netobulume, o spresti problema is esmes. Jei nera noro, jausmai isbleso, geriau skirkites. Cia viena oponente minejo apie "vyro dresura - perauklejima". As asmeniskai nenoreciau, kad kas mane aukletu, perdirbinetu pagal savo poreikius, preparuotu kaip varle, tai tinka tai netinka. Todel manau, kad ir kiti zmones nenores buti dresuojami. Zmones keiciasi, kai patys to nori, per prievarta zmogaus nepakeisti, o jei pakeisi, jis bus labai nelaimingas, nes prievarta laimes neatnesa, nei zmogui, nei salimais jo esantiems.

Taip, as rasiau, kad zmogus gali pasikeisti. Jei jus galite tai paneigti, tai valio. As zinau ne viena atveji, kai zmogus tiesiog gyvena uzmerktom akim ir nieko nenori girdeti. Ir jei jo partneris atranda prieiga atvirumui - jis supranta savo klaidas ir keiciasi.
Jei as, taip kaip autore, tureciau vaika ir dar laukciausi kito ir tureciau tampytis i nuomojama buta, zinant, kad yra savas apkrautas bustas, kurio vyras negali iesiog atlaisvinti nuo rakandu, kad jame jo mazameciai vaikai turetu kur svariai ir saugiai ropot, - tai man irgi vidus virtu. Tai kur to vyro atsakomybe pries savo moteri ir vaikus??? O jus rasot kazka apie dresura .

As manau, kad vidus turejo pradeti virti pries pastojant.
O jus, cambala, butu lengva pakesiti, jei jus asmeniskai nematytumete tam butinybes, del kito noro, poreikio?
Jus asmeniskai lengvai keiciates, atsisakote tai kas jums svarbu?
Ar jus, keistumetes, jei kitas asmuo jus kiekviena diena skaudintu, kaltintu, koneveiktu?
Jus rimtai tikite, kad sioje istikusioje krizeje kaltas tik vyras?

***************

Siuos klausimus uzdaviau ne tam kad apkaltinciau temos autore.
Tiesiog noreciau kad kiekviena pagalvotumete, ar jau tikrai reikia kaltinti tik viena puse?
Ar tikrai problemos sprendimo budas yra kaltu, kaltesniu paieskos?

Jei skaitot sioj temoj visas mano zinutes, tai turejot pastebet, kad as nei autores pusei nei jos vyro. Autore kalba is savo varpines, galbut jos vyro paklausiys vel kazkas kitas pasimatytu. Ir ne mums kazka teisti. Bet kai aprasomi tokie santykiai, tai aiskiai norisi pasiulyti dirbi abiems, stengtis issaugoti seima, nes pirma juk viskas buvo gerai.
Ar as keisciausi? Nezinau. Jei pvz buciau didziausia egoiste ir tureciau kazkokiu minusu ar tai zalingu iprociu, kurie kenktu mano seimai - tai nesikeisciau. Nes egoistui rupi tik jis pats sau vienas. Ir jei jiems pvz netinka mano apsileides ar koks palaidas gyvenimo budas, tai pagal jus jie tegu prie to taikosi . Bet jei galvociau ir apie mans supancius zmones, ju meile ir gerove, tai galbut stengciausi keisti savo zalingus ar tai iprocius ar tai elgsena, kad ir mano aplinkiniai gerai jaustusi.

Zinot cambala, as tiesiai sviesiai rasau, as esu egoiste ir man del to visai ne geda. Nes nelaikau egozimo kazkuo blogiu. Maza to, as manau kad visi mes esame egositai ir tai labai gerai. O ir autores norai, poreikiai yra egoizmo apraiskos. Mes turime du zmones, kurie turi du skirtingus seimos geroves suvokimus, tad susidure du ego.

Vardan ko dabar vyrui keistis? Jis siuo metu, autores deka yra dvasiskai terorizuojamas, jam grasinama skyrybomis, vaiku dalybomis ir dar bala kuo... Anot jusu tai yra normalu? Toks presingas zmogui, kuris nemoka reiksti emocijas yra gerai, ji skatina keistis? Abejoju, kad gyvenimas pragare tai skatina daryti.

As nesuprantu vieno dalyko, moterys, juk tarp musu cia randasi ne vien jaunos paneles. jau kas kas, o metuose moterys zinom, kad saviizoliacija, ultimatumai nera budas ka itakoti. Ultimatumas nepalieka terpes susitarimo ieskojimui, mazo to, jis dar ipareigoja, nepalieka galimybes trauktis zmogui kuris ji paskelbe.
Kita vertus, nescia moteris patiria hormonu audras, nuotaiku kaitas. Ateina cia isileiti ir ka, vietoj to kad ja nuraminti, nukreipti jos mintis kita, pozityvesne linkme, joje skatinamas priesiskumas nevykeliui, lepsiui, "ligoniui" turinciam neva kazkokius ten sutrikimus vyrui...

Nezinau, moterys, merginos, bet jei isties butu taip blogai, moteris negimdytu antro vaiko.
Tiesiog siuo metu SEIMA ISTIKO KRIZE.
Jei vyras isties negebantis isreiksti savo jausmus, patikekite manimi, zmonos saviizoliacija, stovejimas isizeidusios aukos pozoje nieko gero neduoda, nei vyrui, kuris tiesiog nesugeba suvaldyti situacija, nes isvis neturi igudziu, nes jo tevu seimoje jo to neismoke, nei moteriai, kuri yra savo pacios emociju auka, nes nesugeba blaiviai mastyti, ja valdo nuoskaudos.

Ir dar, itariu cia bus rasoma apie kalbejimasi. Mielos, mano, manyciau, kad ne ka svarbiau jei norima iveikti krize, ne vien kalbetis, bet KLAUSYTIS ka kalba kitas. Jei bus tik kalbama, kaltinama ir t.t. nieko gero nebus.

Ka parasiau nera skirta konkreciam asmeniui, tai padrikos mintys, tam kad paskatinti susimastyti. Tai tik galimos versijos.

Jau tik nebesvaigstam jei vyru pomegiai taip materializuotusi, tai dauguma milijonieriai butu .
Idomu, tarp kokiu zmoniu jus gyvenat, kad jie tokiu elementariu dalyku nesupranta? Ir ko paciam girtis, kad mokat video sukarpyti. Ot tai genialumas, ka tu ka tu

Tai as irgi egoiste. Man visu pirma yra svarbiau mano seima, mano vaikas ir ju gerove. As zinoma pirmausia ziuresiu saves, o ne kazkokios tai Marytes ar jos vaiko. Bet kad iseina taip( bent jau is aprasymo), kad autores vyras net nenori savo siuksliu is namu ismest ir savo seimos ten svariai ikurdint. Man sitas tai tikrai uzkliuvo. Juk neesme tuose rakanduose, esme vyro nenore kazka keist. Galbut ir pas ji jausmai isbleso kazkiek, dar prisideda ir priekaistai del to ar ano nepadaryto, abiems blogai. Tik vienas burba turbut, o kitas tyli, nes mate is savo seimos tylejima. Jis gal net neisivaizduoja, kad gali buti ir kiti bendravimo budai.
Jus teisingai rasote, kad seima istiko krize. Ir man rodos tas KALBEJIMASIS visiens yra suprantamas kaip abipusis kalbejimasis ir isklausymas. Bet ka pvz daryti, kai antroji puse nenori kalbeti. Raso, kad jam taip gerai ir viskas.

Kažkas tai rašė, kad jo nemylėjau. Patikėkite mylėjau ir dabar yra jausmų, tik visos neigiamos mintys, visa patirtis su juo užgožia visą gerį, liko tik pyktis, liudėsis ir skausmas. Stengiausi dėl mūsų , kalbėjau, rašiau laiškus ėjome pas psichologą. Aš žinau savo minusus pripažistu juos ir žinau kur man reikia keistis, bet keistis reikia abiem... O mūsų problema yra tame, kad jis nenori, jis nepripažįsta kad suklydo, kad jam reikia pasitaisyti, jis pas mus visais atžvilgiais teisus. Dėl to ir nesusišnekame, nes aš jam bandau paaiškinti kurioje vietoje jis mane skaudina, kurioje vietoje jo savybės trukdo mums (šiuo atvėju kalbu apie daiktų kaupimą ir netvarkos dėl išvaizdos, namie ir pan.), bet jis nesupranta. O geriausiai dar ką daro, daro vaizdą, kad viskas yra gerai. Tiesiog supratau, kad ateities nėra, jau pavargau. Kitą sav. pradėsiu skyrybos. Neįsivaizduoju, kaip jaučiasi kitos moterys, kuriuos per tai praėjo, bet tai yra žiauru. Visada galvojau, kad tai atsitinka kažkam kitam, tik ne man. Atrodo, man vyras visada buvo pirmoje vietoje, stengiausi jam padaryti malonu ir gyvenime ir lovoje. Esu graži, prižiūriu save, esu stipri, savarankiška, protinga, užsidirbu pinigus, turiu geras pareigas. Visada stengiausi dėl vyro, norėjau buti ideali moterys, kad kiti vyrai žiūrėtų ir pavydėtų jam. Bet kažkur suklydau.

Tikrai pabandete. Jei jau tiek nuejote ir atsimusat i siena - tikrai geriau skirtis. Uzsiauginsit vaikus, be to ir jis tetis, nori nenori tures padet. Labai liudna kai taip seimos subyra. Stiprybes jums .