Čia gyvena viltis (59 tema)

Sveikos, 

Del tu nugaros skausmų pradejau nerimaut,  nes jau pabodo, padare tyrimus, prasti rodikliai tiek kraujo, tiek šlapimo, rodo uždegimą, šeimos gyd.pamaige pilva, įtaria inkstų uždegimą, išrašė antibus, būtų viskas kaip ir nieko tragiško, dar ner nei pilno men po brachiterapijos, bet kai pradejo rašyt siuntimus pilvo organų echoskopijai, neurologui, o paskambinus savo onkoginekologei pasiule atvažiuot ir paminejo kaulų tyrimą, pradedu panikuot, kad nebutų kažko daugiau negu inkstų ir šiaip vidinių uždegimų po brachiterapijos. Šiaip jaučiuos gerai, neskaitant to liemens maudimo, pradejau vel guglint ir fantazija įsisiautejo, nebučiau pagalvojus, kad vos baigus gydymą gali būt trukt už vadžių vel iš pradžių, vel ta nežinia... kita savaite laukia idomi... Paprotinkit iš patirties, ar yra pagrindo nerimaut?  ​ 

Na neturėtų būti blogai, gi tik tik gydymas praeitas. Laikykis,apkabinimai. O viską patikrins, pertikrins ir bus ramu 

Labukas, jau po operacijos . Viskas praėjo puikiai - nenoriu prisikarksėti, bet tai buvo viena lengvesnių operacijų. Gal kad laparaskopinė? Pavakare išoperavo, pramiegojau dar ir beveik visą kitą dieną. Mažiau nei po paros liepė stotis. Naktį po operacijos užkilo temperatūra, bet viskas baigėsi gerai. Priežiūros kliurkų, aišku, buvo - ateina gydytojas, sako, ar dar turit temperatūros? Paliečiau sau kaktą ir sakau - ko gero ne. Nes niekas daugiau nematavo, tik 6 v. ryte Kateterį iš rankos išlupo tiesiogine prasme kartu su tvarsčiu - tiesiog traukė kateterį ir visas tas tvarstis nuo odos turėjo atsiplėšti. O po to tokiu pat būdu bandė išlupti šlapimo kateterį, man skauda, kateteris nejuda, bando lupti toliau, tada sako: o, turbūt prikepė... Dar niekad neteko su tokiu atveju susidurti...
Jausmas papilvėje pirmą ir antrą dieną buvo toks, lyg būčiau padarius daug atsilenkimų
Trečiadienį pavakare išoperavo, penktadienį per pietus išleido.

Šarangė, gerai, kad paskyrė tyrimus ir kad pažiūrės kaulus - bus ramiau ant dūšios. Sunkiausia suvaldyti mintis. Man tai beveik neįmanoma... Tik kai vyksta veiksmas, daromi tyrimai, tai tas lakstymas per gydytojus atitraukdavo mintis nuo blogiausių variantų, kažkaip apsiramindavau tam kartui.

Labas,

RaViltis, smagu, jog viskas pavyko be didesnių incidentų   Kaip dabar savijauta? Ar išlindo papildomai kokie klimakso požymiai? Kada pradėsit vartoti priskirtus vaistus?

Niekas nežino kiek žmogus gyvens su metastazėm ar be jų, sveikas ar sergantis.

Sorry, koks klausimas, toks ir atsakymas.

Aš manau jūs tikrai suprantat kad niekas nežino kiek kam liko gyventi.. Manau jūs irgi suprantate, kad daug metastaziu yra labai blogas rodiklis. Suprantu, kad karštligiškai norisi kažko paklausti ir gauti atsakymus į net nelogiškus klausimus, bet geriau dovanokite visą savo energiją ir meilę mamai...

Jei norite parašykite i a ž, gal tiesiog pakalbesime, nes perejau per visa tai, taip pat. 

Visoms jėgų, stebuklų ir sveikatos linkiu iš visos širdies!