Pletkai ir diskusijos apie dienos aktualijas

Ne tiek ir daug ta Lietuva švenčia palyginus du Europa:
Daugiau už Lietuvą nedarbo dienų per šventes turėjo 23 valstybės – Lichtenšteinas (19), Kipras (17), Andora ir Šveicarija (po 16), Ispanija (15), Austrija, Italija, Islandija, Švedija ir Vokietija (po 14), Bulgarija, Malta ir Slovakija (po 13), Čekija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas, Monakas ir Prancūzija (po 12), Didžioji Britanija, Estija, Kroatija ir Suomija (po 11);
Tiek pat, kaip Lietuva (10 dienų), turėjo 3 valstybės – Airija, Rumunija, Slovėnija;
Mažiau už Lietuvą turėjo 8 valstybės – Belgija, Danija, Lenkija, Norvegija, Portugalija ir Serbija (9), Nyderlandai ir Vengrija (8).

O šventės mano nuomone yra gėris, kuo daugiau, tuo geriau.

Apie Šiluvą girdėjot? Ten visą rugsėjo savaitę plūsta piligrimai (ir be laisvadienio).
http://media.bernard...305b91f32c2.jpg


Nesupratau apie ką baratės. Sureagavau į "kaži kiek švenčia" pasisakydama, kad pvz. aš švenčiu ir tiek. Ir kad man ir esama situacija jos švęsti nekliudo. Vis tiek vykstu Šiluvon laisvadienį. Matyt nelabai supratot žinutės turinį.

Nors nesakyčiau, kad nesupranu iš kur tas noras "primest". Paskaičiuokit koks procentas save priskiria pvz. katalikams, o koks krišnaitams ir tada atsiras aiškumo kodėl vis bando vieną ar kitą šventę apeliuojančą į krikščionišką tautos dalį. Nes krikščionimis save laiko apie 80 proc. tautos. Kas kad formaliai, kas kad "pro forma", bet tuos procentus padaro patys žmonės. O demokratija kaip tik ir yra apie tai ko nori dauguma. Taigi labai lengva tuom "žaisti": dauguma save priskiria katalikams, taigi katalikams reikia katalikiškų švenčių (kada domėjaus, tai buvau radus, kad kai kuriose vyskupijose bekrištijančių savo vaikus skaičius kai kur dar didesnis nei savęs priskyrimas krikščionims).
Nors kaip jau minėjau: man asmeniškai, nei šilta, nei šalta, kad ta diena nėra laisvadienis. Nors jei kas duotų rinktis, tai braukčiau net ne Bažnyčios, o televizininkų primestas Jonines ir dėčiau net ir sekuliariam pasauly kur kas labiau švenčiamas ir Bažnyčiai reikšmingesnes Sekmines. Bet kad jau niekas neduos rinktis, tai mat jį bala, neverksiu.
Beje, čia taip pat galit atkreipti dėmesį, kad tai yra ne kokios vyskupų konferencijos, o politiko siūlymas. Pasinaudojant tuom, kuom jau minėjau. Gal ir todėl, kad pastarosiomis dienomis svarstant vieną projektą ne vienas krikščioniškų vertybių išpažinėjas (?) pasirodė nelabai kaip. Gal kažkaip "reabilituotis" tikinčių akyse reikia, va siūlom jums šventą jums dieną laisvadieniu. Kas žino... Politiniai žaidimai čia ir tiek.

Sakyciau per drasu sakyti, kad Lietuvoje 80% yra krikscionis. Didzioji dalis pasijaucia kriksionimis tik per krikstynas, vestuves, laidotuves, na ir per tas raudonas dienas... Esu pati krikstyta, bet saves kriksione nelaikau. Taciau kadangi esu krikstyta, tai sekmingai esu itraukiama i sarasiuka tikinciuju.

LT darant gyventoju surasyma reikia atsakyti i klausima apie religija. Tokiu budu ir gaunami tie 80%. Pamenu kaip mano seimoje visi suzymejo, kad jie krikscionys, nors nei meldziasi, nei i baznycia vaiksto. Gali laisvai buti ir musulmonai, realiai . As vienintele zymejau, kad esu ateiste.

Tosk, ne per drąsu. Tai skaičiai iš surašymo. Ne iš bažnytinių knygų. Taip, su tais, kurie tik kelis kart per gyvenimą tokiais "pasijaučia". Bet čia apie tai, kam patys žmonės save priskiria. Patys "susideklaruoja", o paskui patys piktinas. Jūs štai gal savęs nepriskirtumėt, bet kiti prisiskiria. Patys. Surašyme, jei jau tikrai nesijauti, niekas niekur neįtrauks.

2011 surašymo duomenimis katalikų yra 77 procentai. O krikščionys kaip žinia ne tik katalikai, taigi sudėjus visus krikščionis skaičius bus dar didesnis.

https://osp.stat.gov...11-m.-surasymas
http://www.15min.lt/...-proc-56-316302


Taip, juk niekas iškart prisiskiriant neklausia ar esi sąmoningas ir praktikuojantis. Pradžioje tik kam save priskiri. Va iš tokio pačių žmonių pasirinkimo ir turim ką turim. Plikus skaičius. Bet kas kaltas, jei žmonės patys renkasi meluoti (ar išties tegu ir su menka praktika, bet jaučiasi to dalis? Na negalima ir to atmesti.)
Tai tampa oficialiais skaičiais. Palyginkim su rinkimais - "nenorėjau, nepatiko bet už tą kažkodėl nubalsavau". Jei taip elgiasi daug, turim ir rezultatą. Na ir kas, kad "nenorėjai" ir "visai nepatinka, o aš visai kitaip galvoju". Lieka skaičiai.

As manau, kad jie jauciasi to dalis. Is mano pazistamu, dazniausiai tokie atsako "tai as tikiu i dieva". Tik nepagalvoja, kad tiketi dievu ir buti krikscioniu tai du skirtingi dalykai. As nesu religijos zinove, bet man apskritai zmoniu elgesyje labai daug klaustuku. Retas kuris, net ir praktikuojantis is tiesu gyvena kaip krikscionis turetu. Man patiko viena porele, kurie vis ispazinties eidavo ir sakydavo kunigui, kad turejo nesantuokiniui santykiu, nors puikiai zinodavo, kad vel tures . Gal net ta pacia diena .

Nu bet jums ir prisiatvirauja žmonės.

Kaltas tas, kas suprasdamas realią situaciją, siūlo tokias šventes paskelbti nedarbo dienom. Šlangu apsimeta Kupčinskas

Idomus jusu draugai (ar jie tikrai gejai?) Nes kiek draugu turiu, neteko tokiu klausimu isgirsti



Kur radote tokius duomenis 'Every British worker-bee can expect eight of these precious nuggets of downtime – nine if you live in Scotland; 10 if Northern Ireland is home.'

Katalikų bažnyčia labai šauniai "adaptavo" pagoniškas šventes, net kai kurioms senuosius pavadinimus palikdama - juk iki šiol dažniau sakome "Žolinė" (spėjama, deivės Žemynos šventė), o ne "Marijos dangun ėmimo diena". Gaila, kad Joninių pavadinimas, Bažnyčios ir aludarių "dėka", baigia išstumti lietuviškas Rasas, net ir laisvadienis yra per Jonines. Lygiai taip pat išeiginė diena padaryta per Visus Šventus, nors nuo pagonybės laikų mirusieji buvo pagerbiami per Vėlines, ir net mano močiutė, šiaip jau buvusi giliai religinga, į kapus važiuodavo tik per Vėlines, ir mes, ją pagerbdami, prie jos kapo važiuojam būtent tą dieną.

Kuo mažiau bažnyčios egzistavimo valstybės gyvenime, tuo geriau. O paskui pasijautę reikšmingi, visokie kunigėliai dar jaučiasi turintys teisę aiškinti, ar reikia finansuoti dirbtinį apvaisinimą, ar ne, ar "moralu" abortas, ar ne ir pan. Tegul tas uab'as gyvena sau atskirai, mažiau jausdamas teisę savo dienas paskelbti "laisvomis". Lietuviams apskritai krikščionybė buvo priversta, pastumdama į šalį autentišką, vietos tikėjimą - pagonybę.

Teisybes delei reiktu paminet, kad didelese valstybese kaip Ispanija, yra palikta teise regionams nustatyti papildomas sventines dienas, todel pvz. Uzgaveniu yra sventine savaite Ispanijoj, konkreciai - Andaluzijoj, taip pat Velyku savaite ir pan. Lietuvoje yra tik valstybes nustatytos sventes ir viskas.