QUOTE(Miškų avietė @ 2016 06 16, 08:20)
Lietuviams apskritai krikščionybė buvo priversta, pastumdama į šalį autentišką, vietos tikėjimą - pagonybę.
Tai tiesa, bet kiek gi tos pagonybės apraiškų tėra likę? Daug kas tėra mokslininkų hipotezės. Kai kurios, tikėtina, yra teisingos, bet atgaivinti pagonybės, kaip tikėjimo, su tokia "medžiaga', deja, nebeįmanoma.
QUOTE(hi (: @ 2016 06 16, 10:03)
1. Pagal Bažnyčios kalendorių Vėlinės taip pat yra Lapkričio 2 d., bet ne Bažnyčia laisvas dienas skirstė. Kiek pamenu sovietmečiu kaip tik ir buvom išmokinti į kapus lapkričio 1 eit... Einu ir aš, ne visada Lapkričio 2 gali pasiekt tuos svarbausius kapelius. Bet poterėlį sukalbėt niekas ir esant toliau Lapkričio 2 niekas nekliudo. Kas, mano kukliu supratimu, yra svarbiau nei pastovėjimas prie kapo konkrečią dieną.
O dėl kalendoriaus ir dienų "pasisavinimo", tai visi čia gyvenam vienam laike. Ir jei kokie lygiadieniai simboliškai prasmingi vieniems, nieko nuostabaus, kad gali būti prasmingi ir kitiems. Negi reikėjo tyčia rankiotis tik tas dienas, "kurių liko".
) Sutilpsim laike su visom prasmėm. Niekas nekliudo. By tik tos prasmės apskritai įdėtume daugiau nei alus...
O dėl kalendoriaus ir dienų "pasisavinimo", tai visi čia gyvenam vienam laike. Ir jei kokie lygiadieniai simboliškai prasmingi vieniems, nieko nuostabaus, kad gali būti prasmingi ir kitiems. Negi reikėjo tyčia rankiotis tik tas dienas, "kurių liko".

1. Vėlinės taip, bet Visų Šventų diena yra lapkričio 1 d., ir būtent ši diena pasirinkta kaip laisvadienis. Ir nors ne Bažnyčia išeigines dienas tvirtino, jos įtakos politikams šiuo kalausimu, manau, neimsit neigti

2. Taip tai taip, bet krikščionybė yra palyginus nauja religija tiek pasaulio, tiek Lietuvos mastu, ir, išties, nieko keisto, kad ji savaip adaptavo senuosius papročius, tuo pačiu palengvindama savo įsigalėjimą.