Busiuk, pasistengsiu neprapult. Mane visiškai buvo pagrobę darbai. Prilipo prie rankų vilna, o paskui dar ir angelai... Et, bet parėjau gi

. Tik va, apakau, kad meinukininkai irgi jau čia atbėgę. Ir priima juos

. Aš kažkaip negražiai įsiroviau, iškart su bėdom, o neprisistačiau. Aš Merfė. Nu patikėkit pilnai atitinku niką... Štai ir vakar važiuojam nuo Rokiškio Vilniaus link. Pakelėj matau gražų prižiūrėtą šumelį, jei neklįstu škotų terjeras (juodas). Aplink laukai. Mano kolegė iki kaulų smegenų šunininkė. Rėkia stok. Pasiklydęs. Arba paklaidintas. Sustoju. Lekiam pažiūrėt. Už krūmų, pasirodo sodyba. Ir mergytė bėga šunyčio ieškodama. Pamojavom, palaukėm kol pasiims. Pabėgo rupūžiokas. Pasirodo vasarot atvykęs. Važiuojam toliau. Na, prašau, negalvokit, kad fantazuoju, žiūrim ant kelio du povai vaikšto

Ne, aš suprantu, kad gali vaikščiot, bet namų tai nesimato, o, patikėt, kad povai Lietuvoj, taip va šiaip sau... Tada galvoju, kažkas augina. Džaiugiasi, myli. Pabėgo gal. O važiuos kokie negeri žmonės ir suvalgys gi... Išlaipinu draugę. Sakau tu tas vištas paganyk, o aš varau va ton sodybon, jei jų,- pasiims, jei ne, gal žinos kieno. Nuvažiuoju. Ateina piktas dėdė. Aš jam sakau gal jūs povus auginat? Man piktai- plunksnų neduosiu

Aš jam kuo maloniausiai: man plunksnų nerekia, bet ten ant plento tai povas su pove vaikštinėja. Seniokas man dar vis piktai : nežinau kas ti vaikštą a maniškiai - "aptvari". Gerai, kad nuėjo pažiūrėt, pasirodė, kad jau "nebeaptvari". Užsikūrė mašiniuką i lėkė savo turto susirinkt. Nepavažiavus nė 30 km, katukas

Toliau tokios niūrios važiavom. Tada kažkaip taip tylutėliai tariau: klausyk, jei pamatysim kokią karvę ant kelio, gal tik nuvarykim šalin, gerai?.....Taigi,- aš Merfė. Turiu "šeimininką" -meinuką iš žemaitijos, labai jau iškiliu vardu- Gralis. Jam liepos mėn. sueis šešeri. Kūnu užaugo, pasiutimu irgi. Razumėliu, deja, pasigirt negali.
Nuotraukos susipažinimui: Gralis.



Tikrai padeda. Ir prisimatuoja ir patikrina...