. Atšlepsiu į Jūsų būrį su prašymu patarti. Vakar, taip jau išėjo, kad iš Rokiškio apylinkių parvažiavau labai nusiminus, nes teko parsivežt netikėtą "dovaną". Istorija, deja, jau tampanti kasdienybe... Važiavom su drauge spirgėdamos nuo puikių emocijų, nes pavyko labai pradžiugint žmogų jo užsakymu. Taip gera ant dūšios buvo. Pliurpėm neužsičiaupdamos. "o tu matei?, o pastebėjai"... Ir staiga man taip keistai "susimėtė" priešais važiuojanti mašina. Ten šalia tarpmiestinio autobuso stotelė. Satbtelėjo,pravėrė dureles ir lyg ką padėjo šalikelėj, lyg švystelėjo. Lijo, lenkiau tą automobilį, tai nevisai ir įžiūrėjau. Bet kažkoks keistas jausmas apėmė, kad susižvalgiusios su podružke, apsigręžėm už kokio puskilometrio ir grįžom... Ne veltui. Katukas. Mažutis. Kniaukimas baisingas ( na, kas jau kas, o Jūsų dauguma žinot koks tas kniaukimas...). Taigi, pasiėmėm nabagiuką. Kojytė kruvina, bet žaizdelė išorinė. Pats tarsi negyvas. Kai pasiėmėm automobilin, jis pasidarė kaip sustingęs. Susigūžė ir lekavo. Grįžom labai vėlai, o su Žirafa turiu nesmagios patirties, tad iki ryto mėginau tvarkytis pati. Mano katas turi nebegaliojantį skiepą, tai "atsiskyriau" su mažium į vonią. Labai sunkiai sekėsi sugirdyt net vandenuko. Su maistu visai ne kas. Tiesą sakant galvojau, kad sutrenktas labai ir nieko nebus. Nes katukas kaip ir ant kojų nestovėjo. kažkaip keistai gulė ir šliaužė. Pralaikiau ant savęs pasiguldžius visą nakt. O ryte, jis man kažkaip, kaip pasirodė susipurtė. Galvoju viskas traukuliai. Tada išsitiesė visas. Man taip suspaudė širdį. Ir.... pasigirdo neįtikėtinai garsus murkimas 
. Tačiau ėst ir gert jis visai atsisako.Šįryt nuskuodžiau pas vetą. Apžiūrėjo. Sulašino lašelinę. Sutvarkė žaizdelę. Pasitarėm ir nutarėm kol kas nenukirmint ( tiksliau aš gal taip labiau norėjau). Katukas išoriškai neatrodo, kad jam kas labai negerai. Akytės, ausytės švarios. Bet, nors klinikoj truputuką pakramtė, namie visai neėda. Labai susigūžęs, krūpčioja nuo bet kokio garso. Ir visai nenori eiti. Jei tiesi link jo ranką,- šnypščia. Palikau jį bokse. Po paklotu padėjau termoforą. Kaip Jūs galvojat, ar skuost man su juo pas Jakovą. Ir daryt rentgeną ar dar ką. Ar dar mėgint palaukt. Ar gali jis būt tiesiog išsigandęs labai?
Nukirmint dabar jokiu būdu negalima, aš vos nepraradau 2 sveikų mergyčių, o čia net neėdantis... )
tokius zmones gyvuliais vadinti nesnori, jie isperos
Pilvelį apspaudė. Šiandien jis tik šlapinosi. Naktį su švirkštu sugirdžiau truputį ožkos pieno, vandens. Tuštintis nuo vakar ne. Šlapimas lyg ir švarus, nes naudoju baltos spalvos smėlį ( ne silikoninį, o tiesiog baltos spalvos) savo katui, turėjom bėdų su šlapimtakiais užtat ir su skiepu "pratempta". Tai matyčiau jei būtų kokių kraujo priemaišų šlapime. Ką tik sudaviau truputį konservų kai labai tylu jis lyg ir bando ėst, bet vos koks garsas iškart gūžiasi. Ir, štai, ką tik pats jis palakė truputį sultinio. Labai ačiū, bet, tikriausiai, mum pieno pakaitalo nereikia? Ne toks jis mažutis juk...
, busycat, telepatija ir atsitiktinumai...nusiminiau šiąnakt paskaičius labai daug temos, ieškojau patarimų ir užtikau, kad Bosiukas, o ir Didysis draugas iškeliavo. Et, iškritau iš temų, tai ir nežinojau. Apkabinu. Bet labai džiaugiuosi, kad gyvenimas gražus ir Tutė Su Oliu 
, o ir, mano meilė Kiara. Jergau kokie gražiai prižiūrėti tavo katai. Mano padėjėjas- tikra žemaičių diversija Vilniuje... Viešpatėliau, aną kart bendradarbė pasiguodė, kad katinas sudaužė puodelį... O aš pamislijau, nabagyte tu, kad tu žinotum kiek mano Gralis man visko išpliekęs yr... Jis gi, dažniausiai, kai bėga, tai dar pusę "kvatieros" iš paskos nešasi. 
neprapulk, parodyk savo kaledu senio padejeja
Labai suprantu tavo jausmus. Man po daugelio metų ten grįžti irgi buvo labai nejauku (nors ir žinojau, kad man nieko blogo nėra, tik reikia atlikti operaciją). Kaip pasisekė katukui, kad tu važiavai pro šalį
Merfė parašė labai teisingus žodžius ir pritariu Erendirai - pastebėti katuką reikia. Gal tiesiog baisiai įsigązdinęs plius sužalotas twi visai strioke vargšytis. Pagirdyti twi būtinai kad ir per prievartą reikia, gal ir konservukų praskiestų pradės ragauti
Nesutižau aš visiškai, kartais gal ir gerai pasižiūrėti nerimams į akis ir kautis su jais 
važiuosiu dėdulio po darbo lankyt, nes tas kaip šventė išsiruošė tiesiog vizitui, ne hospitalizacijai nesvarbu, kiek vyrui metų, vistiek jis vaikas 
ir aš noriu Merfės padėjėją pamatyti
