QUOTE(Pink Pepper @ 2016 07 04, 12:17)
such logic
Vokietijos matematikai 62 proc. tikslumu įrodė, kad Dievas egzistuoja. Apie tai skelbia mokslinis leidinys P. M. Magazin.Amerikos astronomo Džordžo Grynsteino (angl. Georgeo Greensteino) žodžiais tariant, kai mes tyrinėjame visus mokslinius įrodymus, savaime kyla mintis, kad į visa tai kažkaip turėjo būti įtraukta antgamtinė jėga ar, greičiau, Tarpininkas. Ar gali būti, kad staiga visai to nesitikėdami mes susidūrėme su moksliniais įrodymais, kad egzistuoja Super Esybė? Ar gali būti, kad tai buvo Dievas, kuris įsikišo ir stebuklingai sukūrė mums kosmosą?
Yra kelios dešimtys fizikinių konstantų ir kiekvienos iš jų tikslumas turi būti dešimtųjų procento dalių tikslumo. Būtent dėl tos priežasties Džordžas Grynsteinas, kaip ir dauguma kitų fizikų, yra įsitikinę, kad Visata atsirado dievišku būdu ir buvo specialiai suplanuotas įvykis tam, kad atsirastų žmogus.
1. Gravitacijos jėga lemia, kokios žvaigždės gali susiformuoti. Jeigu gravitacijos jėgos konstanta būtų bent truputį didesnės vertės, visos žvaigždės būtų didesnės nei 1,4 Saulės masės. Tokios žvaigždės spinduliuoja labai netolygiai ir stipriai, todėl negali palaikyti tinkamų sąlygų gyvybei atsirasti aplinkinėse planetose.
Ir atvirkščiai jeigu gravitacijos jėga būtų bent šiek tiek silpnesnė, negalėtų susiformuoti didesnės kaip 0,8 Saulės masės žvaigždės. Nors jos dega tolygiai ir pakankamai ilgai, jose branduolinės sintezės metu negali susidaryti sunkieji elementai (sunkesni už geležį), kurie būtini gyvybei atsirasti.
2. Stiprioji branduolinė sąveika sujungia protonus ir neutronus branduolyje. Jeigu ji būtų nors šiek tiek silpnesnė, sunkiųjų elementų branduoliai negalėtų išsilaikyti stabilios būsenos; vienintelis elementas, galintis egzistuoti Visatoje, būtų vandenilis. Tačiau, jeigu ši jėga būtų nors truputėlį stipresnė, tuomet ne tik kad vandenilis vargiai galėtų egzistuoti, bet taip pat ir sunkiųjų branduolių skilimo metu susidarantys elementai, tokie kaip geležis ar sunkesni elementai, taip pat būtų reti.
3. Silpnoji branduolinė jėga lemia elementariųjų dalelių irimą ir virtimą kitomis (pvz., branduolinėse reakcijose, tokiose kaip gerai žinomoje beta-irimo reakcija). Jeigu ji būtų nors kiek didesnė, Visatos kūrimo pradžioje visas vandenilis būtų pavirtęs heliu ir kitais sunkesniais elmentais; o jeigu būtų silpnesė, nesusidarytų pakankamai sunkiųjų elementų ir helio. Bet kuriuo atveju gyvybė būtų neįmanoma.
4. Elektromagnetinė sąveika lemia daugumą procesų, cheminių ryšių gamtoje. Jeigu ji būtų nors kiek stipresnė arba silpnesnė, cheminiai ryšiai nesusidarytų. Paimkime paprasčiausią elektroną, besisukantį apie branduolį. Jeigu elektromagnetinę jėgą nors kiek sumažintume, elektronas nebesisuktų savo orbita. Aišku, kad jeigu branduolys nepajėgia išlaikyti elektrono, neįmanomas atomų jungimasis į molekules ir junginius. Kita vertus, jeigu elektromagnetinė jėga būtų stipresnė, elektronas būtų taip stipriai traukiamas, kad neįmanomas būtų tarpmolekulinis ryšys ir elektronų keitimasis.
Palyginkime gravitacijos ir elektromagnetinę jėgas. Kad gyvybė galėtų egzistuoti, gravitacijos jėga turi būti daugiau nei 1040 kartų silpnesnė nei elektromagnetizmo jėga. Tačiau nei žvaigždės, nei galaktikos neegzistuotų, jeigu gravitacija nedominuotų. Vadinasi, pasaulis turi būti taip sutvarkytas, kad kitos jėgos tiesiog pasinaikintų, palikdamos gravitaciją silpniausią iš jėgų dominuoti. Tai pasiekiama, kai Visata yra elektriškai neutrali elektronų skaičius turi sutapti su protonų skaičiumi tiksliau nei 10-37 tikslumu.Visiška darna, be kurios planetoje negali egzistuoti gyvybė, vieni niekai palyginti su darna, be kurios Visata negalėtų egzistuoti, rašo straipsnyje E.Metaxasas. Astrofizikai išsiaiškino, kad keturių esminių jėgų tarpusavio sąveika (gravitacinės, elektromagnetinės, stipriosios branduolinės ir silpnosios branduolinės) susiformavo praėjus vos milijoninei sekundės daliai po Didžiojo Sprogimo. Jeigu bet kuris iš šių dydžių būtų kitoks, Visata išnyktų.
Įsivaizdavimas, kad viskas atsirado savaime, prieštarauja sveikam protui, įsitikinęs amerikietis. Visata stebuklas iš stebuklų, kuris neišvengiamai liudija apie kažko ar Kažkieno egzistavimą už jos ribų, tikina E.Metaxasas.