Mylimuke, tikėjimo išpažinime yra tokia frazė "tikiu į mirusiųjų bendravimą". Mes nežinome, ar jie mus sergi, ar gali numanyti mums bloga, ar gera. Kunigai ragina melstis už mirusiuosius. Krikščionys tiki amžinuoju gyvenimu. Jau senokai po truputį skaitau knygą, vienos garsios, gyvenusios Vilniuje, šv. Faustinos dienoraštį. Po truputį, nes tai nėra romanas. Jai apsireikšdavo vizijose ir mirusieji. Dažniausia jie prašė maldos, nes kentėjo. Ir maldos padėdavo, po kurio laiko apsireikšdavo, kad palengvėjo. Gal pameni, buvau uždavus kl. klauskkunigo.lt apie tai, kad gimstame, ir vis tiek mirštame nusidėjėliai - juk į Dangų nenukeliausime. Esmė, kad nuskaistinami tokie žmonės skaistykloje ir po to keliauja į Dangų.
Aš kartais sapnuoju, kad tėčiui blogai... Bet gal tai tiesiog mano baimės. Aš nežinau. Tas jausmas, kai mirusysis tarsi sergi ir apkabina labai geras. Vis dėlto, aš įsisąmoninau vieno garsaus kun. frazę: ar tai nėra TIK jausmas (ten kalbėjo apie visai apie kitus dalykus)?
Kadais esu skaičius dar 1 kun. pasisakymą, kad kartais galime prašyti mirusiųjų užtarimo prieš Dievą, pagalbos, bet ne per daug ir dažnai, nes nežinome, kaip jiems patiems ten.
Nežinau, ar atsakiau. Galbūt Bestygė, ar Daniella (tik kad nebeužeina.... ) tą padarytų geriau.
Ir dar. Aš nežinau, ar gerai taip atviraut apie tikėjimą. Krikščionybės LT pakankamai priskelbta. Rizikuoju padaryt iš to patyčių objektą.
Bestyge, stiprybės. Nei nežinau kaip paguost...
Papildyta:
Tas, kad visokią priėmė, ir yra ir krikščioniškai tikros, tobulos meilės išraiška.
QUOTE(Night13 @ 2016 10 03, 23:28)
Mylimuke, tikėjimo išpažinime yra tokia frazė "tikiu į mirusiųjų bendravimą". Mes nežinome, ar jie mus sergi, ar gali numanyti mums bloga, ar gera. Kunigai ragina melstis už mirusiuosius. Krikščionys tiki amžinuoju gyvenimu. Jau senokai po truputį skaitau knygą, vienos garsios, gyvenusios Vilniuje, šv. Faustinos dienoraštį. Po truputį, nes tai nėra romanas. Jai apsireikšdavo vizijose ir mirusieji. Dažniausia jie prašė maldos, nes kentėjo. Ir maldos padėdavo, po kurio laiko apsireikšdavo, kad palengvėjo. Gal pameni, buvau uždavus kl. klauskkunigo.lt apie tai, kad gimstame, ir vis tiek mirštame nusidėjėliai - juk į Dangų nenukeliausime. Esmė, kad nuskaistinami tokie žmonės skaistykloje ir po to keliauja į Dangų.
Aš kartais sapnuoju, kad tėčiui blogai... Bet gal tai tiesiog mano baimės. Aš nežinau. Tas jausmas, kai mirusysis tarsi sergi ir apkabina labai geras. Vis dėlto, aš įsisąmoninau vieno garsaus kun. frazę: ar tai nėra TIK jausmas (ten kalbėjo apie visai apie kitus dalykus)?
Kadais esu skaičius dar 1 kun. pasisakymą, kad kartais galime prašyti mirusiųjų užtarimo prieš Dievą, pagalbos, bet ne per daug ir dažnai, nes nežinome, kaip jiems patiems ten.
Nežinau, ar atsakiau. Galbūt Bestygė, ar Daniella (tik kad nebeužeina.... ) tą padarytų geriau.
Ir dar. Aš nežinau, ar gerai taip atviraut apie tikėjimą. Krikščionybės LT pakankamai priskelbta. Rizikuoju padaryt iš to patyčių objektą.
Bestyge, stiprybės. Nei nežinau kaip paguost...
Papildyta:
Tas, kad visokią priėmė, ir yra ir krikščioniškai tikros, tobulos meilės išraiška.
Aš kartais sapnuoju, kad tėčiui blogai... Bet gal tai tiesiog mano baimės. Aš nežinau. Tas jausmas, kai mirusysis tarsi sergi ir apkabina labai geras. Vis dėlto, aš įsisąmoninau vieno garsaus kun. frazę: ar tai nėra TIK jausmas (ten kalbėjo apie visai apie kitus dalykus)?
Kadais esu skaičius dar 1 kun. pasisakymą, kad kartais galime prašyti mirusiųjų užtarimo prieš Dievą, pagalbos, bet ne per daug ir dažnai, nes nežinome, kaip jiems patiems ten.
Nežinau, ar atsakiau. Galbūt Bestygė, ar Daniella (tik kad nebeužeina.... ) tą padarytų geriau.
Ir dar. Aš nežinau, ar gerai taip atviraut apie tikėjimą. Krikščionybės LT pakankamai priskelbta. Rizikuoju padaryt iš to patyčių objektą.
Bestyge, stiprybės. Nei nežinau kaip paguost...
Papildyta:
Tas, kad visokią priėmė, ir yra ir krikščioniškai tikros, tobulos meilės išraiška.
ar nera taip, kad kunigai viskame sako matantys dieva, net ten, kur galbut jo nera? nes juk patikrint niekas negali.
kunigais as nepasitikiu.
tuo, kas ten kazkur, nezinau nei kur nei kas, as irgi negaliu patikrint, lieka tiket arba ne.
as zinau, kad mociutei gerai yra. jai buvo sunku ir skauda (fiziskai) gyventi, nors pati ji buvo labai gera ir mylinti. dabar jai lengviau.
nepamenu ar pasakojau, bet kazkada sapnavau labai grazu sapna, gal pusmetis ar metai po jos mirties. kazka negero dariau tam sapne, man buvo sunku dvasiskai, ir ji sapne pasirode, labai sviesi, apsviesta saules, mylinti ir svelni. ir kazka sake man raminancio , su meile . jau nepamenu ka, bet pati sapna prisimenu. nes jis vienas graziausiu kadanors mano sapnuotu.
QUOTE(mylimuke! @ 2016 10 03, 19:27)
yra kokia nors priezastis?
Jo, aiški. Vakar tiesiog susikrovė į viena trijų dienų įtampos ir atrodė, kad išsitaškys smegenys. Reikai kažką daryt, kad taip nesitęstų toliau, kad neužlūžčiau.
QUOTE(Night13 @ 2016 10 03, 22:28)
.
Nežinau, ar atsakiau. Galbūt Bestygė, ar Daniella (tik kad nebeužeina.... ) tą padarytų geriau.
Ir dar. Aš nežinau, ar gerai taip atviraut apie tikėjimą. Krikščionybės LT pakankamai priskelbta. Rizikuoju padaryt iš to patyčių objektą.
Bestyge, stiprybės. Nei nežinau kaip paguost...
Papildyta:
Tas, kad visokią priėmė, ir yra ir krikščioniškai tikros, tobulos meilės išraiška.
Nežinau, ar atsakiau. Galbūt Bestygė, ar Daniella (tik kad nebeužeina.... ) tą padarytų geriau.
Ir dar. Aš nežinau, ar gerai taip atviraut apie tikėjimą. Krikščionybės LT pakankamai priskelbta. Rizikuoju padaryt iš to patyčių objektą.
Bestyge, stiprybės. Nei nežinau kaip paguost...
Papildyta:
Tas, kad visokią priėmė, ir yra ir krikščioniškai tikros, tobulos meilės išraiška.
Ačiū. Jau sureagvimas ir palinkėjimas stiprybės man yra paguoda
Apie tikėjimą nusprendžiau nepasisakyti ir nekišti nosies, nes nesu labai išmananti tą sritį, viskas taip subtilu ir trapu. Bet teisingai mylimukė pasakė - belieka tikėti, nes nei Dievo, nei mirusiųjų bendravimo nepačiupinėsi. Ir tas tikėjimas konkrečiu žmogumi (močiute, kuri, nepaisant kūno mirties, tavo širdyje, mylimuke, gyva ir tu jauti jos meilę, apsaugą), rodo, kad tu jauti Dievo ilgesį, nori juo tikėti....Kiekvienas iš mūsų turi tą ilgesį. Atsimenu, kai dvyliktoje klasėje mirė vienos merginos iš paralelinės klasės močiutė, ta mergina man ištarė: "Žinau, kad nuo šiol turėsiu patį geriausią angelą sargą danguje".
Aš tai manau, kad mylimukės situacija su tikėjimu Dievu nk bendro neturi. Tikėjimas ir yra tikėjimas, ne žinojimas. O kunigai studijavę Šventraštį ir katekizmą, tie pasisakymai jais ir kliaujasi, ne todėl, kad patys sugalvoja tokius dalykus, kur aprašiau. Va todėl negerai padariau ir vėl, kad per atvirai pasisakiau tikėjimo tema. Kunigais ir nereikia tikėti. Tikima Dievu, ne kunigais. Galima pasitikėti arba ne tuo ką sako. Ir ar tai atitinka religines dogmas patikrinti skaitant katekizmą.
Papildyta:
Ir dėl močiutės nežinai geriau jai ar blogiau, ar išvis yra pomirtinis gyvenimas. Tiki arba ne.
Papildyta:
Ir dėl močiutės nežinai geriau jai ar blogiau, ar išvis yra pomirtinis gyvenimas. Tiki arba ne.
Gal ir nk bendro ten su tuo dievu mociute, bet kartais tai man padeda.
Gal ktiems kazkaip panasiai padeda ir tikejimas i dieva.
As prisimenu kad mociute visada laikesi visu tu religiniu tradiciju eidavo i baznycia bet niekada nebuvo tokia fanatiskai tikinti. Bet as maniau kad ji is tu tikinciu. Ir keli metai pries mirti mes kalbejom ji issake abejone ar tikrai kazin kas ten yra, gal nieko...
Gal ktiems kazkaip panasiai padeda ir tikejimas i dieva.
As prisimenu kad mociute visada laikesi visu tu religiniu tradiciju eidavo i baznycia bet niekada nebuvo tokia fanatiskai tikinti. Bet as maniau kad ji is tu tikinciu. Ir keli metai pries mirti mes kalbejom ji issake abejone ar tikrai kazin kas ten yra, gal nieko...
Sako, kad neįmanomas 100proc. tikėjimas, nes tai jau būtų žinojimas. Tai normalu, kad ir močiutė suabejodavo, nors buvo tikinti. Mūsų kultūra tokia, kad nesame religijos fanatai. Aš pati daugiau galvoju apie tai, nei liudiju elgesiu tą savo tikėjimą.
Galiu laikyti, kad tikėjimas padeda, bet, kaip jau esame kažkada čia diskutavę, liūdna, jei jis būtų vien dėl naudos siekimo sau. Norėčiau tikėt, todėl, kad tikiu, o ne todėl, kad laikau Dievą kažkokiu mistiniu stebukladariu.
Netikinčiam tai skamba taip kchem... Todėl bepigu tai rašinėti man, o ne garsiai tarti. Nors nemanau, kad ir reikia garsiai.
Galiu laikyti, kad tikėjimas padeda, bet, kaip jau esame kažkada čia diskutavę, liūdna, jei jis būtų vien dėl naudos siekimo sau. Norėčiau tikėt, todėl, kad tikiu, o ne todėl, kad laikau Dievą kažkokiu mistiniu stebukladariu.
Netikinčiam tai skamba taip kchem... Todėl bepigu tai rašinėti man, o ne garsiai tarti. Nors nemanau, kad ir reikia garsiai.
O aš manau, kad nereikia bijoti pasidalinti, Night. Nesuterši tuo savo tikėjimo. Aš matau Mylimuke kaip ieškančią. Taigi tokiems reikia kalbėti, o ne tikintiems. Juo labiau, kad klausia nuomonės. Rugsėjį vėl buvau rekolekcijose, per dvasinį pokalbį sesuo pasakė, kad kiekvienas iš mūsų turi Dievo ilgesį (to kažko nežemiško, tikro, tos besąlygiškos meilės mums). Ir ji pati kartą kitoms sesėms, pasakojo, ištarė nė iš šio nė iš to:" Noriu namo"....Tos nustebo - "taigi namie esi"... Tai va, visi ilgimės tų namų, net to nežinodami. Ir tą Dievo ilgesį dažnai netinkintys bando numalšinti visokiais malonumais ir pan. Ir apskritai tikėjimas yra kelionė. Visą gyvenimą iki mirties.Nesuabejoti tikriausiai neįmanoma. Ir tai žmogiška. . Svarbiausia ryšys su Dievu. Atrasti jį. Ir tada palaikyti.
Kiekviename iš mūsų yra Krsitus. tai jei Mylimukė buvo palytėta Dievo meilės per besąlygišką močiutės meilę - labai gražu ir gera, kad tiki, jog ir po mirties močiutė ją palaiko ir padeda, tai gali būti kelio pradžia į tikėjimą ne tik žmonėmis bet ir Dievu.
Kiekviename iš mūsų yra Krsitus. tai jei Mylimukė buvo palytėta Dievo meilės per besąlygišką močiutės meilę - labai gražu ir gera, kad tiki, jog ir po mirties močiutė ją palaiko ir padeda, tai gali būti kelio pradžia į tikėjimą ne tik žmonėmis bet ir Dievu.
Siandieniniai mano nuotykiai:isvaziavau dirbt i objektus,normaliai nusiteikus,gerai besijausdama.vienam atidirbom,isveze i kita ir vaziuojant jau pajutau ,kad parein a priepuolis skausmo,bet niekam nesisakiau,nes maniau praeis.aha...islipau is masinos ir kai dave skausmo banga,bendradarbe issugandus iskviete greitaja,bet i ligonine atsisakiau vaziuot,tai suleido nuo skausmo,raminamu.jau taip seniai buvo priepuolis kad uzmirsau kaip skauda ziauriai.
QUOTE(meja82meja @ 2016 10 04, 18:06)
.jau taip seniai buvo priepuolis kad uzmirsau kaip skauda ziauriai.
Bet jau seniai tau taip buvo, ar ne? Idomu kas tai isprovokuoja.
Man patinka paskaityt apie tikejimus. Pati esu besiblaskanti. O namo as irgi noriu. Jauciuosi cia svetima. Kazkada sakiau kaip laukiu ateiviu kad pasiimtu mane namo, nes gal kokiem.eksperimentam cia mane atsiunte. Gal daug cia musu tokiu eksperimentiniu triusiu.
QUOTE(Night13 @ 2016 10 04, 13:59)
Sako, kad neįmanomas 100proc. tikėjimas, nes tai jau būtų žinojimas. Tai normalu, kad ir močiutė suabejodavo, nors buvo tikinti. Mūsų kultūra tokia, kad nesame religijos fanatai. Aš pati daugiau galvoju apie tai, nei liudiju elgesiu tą savo tikėjimą.
Galiu laikyti, kad tikėjimas padeda, bet, kaip jau esame kažkada čia diskutavę, liūdna, jei jis būtų vien dėl naudos siekimo sau. Norėčiau tikėt, todėl, kad tikiu, o ne todėl, kad laikau Dievą kažkokiu mistiniu stebukladariu.
Netikinčiam tai skamba taip kchem... Todėl bepigu tai rašinėti man, o ne garsiai tarti. Nors nemanau, kad ir reikia garsiai.
Galiu laikyti, kad tikėjimas padeda, bet, kaip jau esame kažkada čia diskutavę, liūdna, jei jis būtų vien dėl naudos siekimo sau. Norėčiau tikėt, todėl, kad tikiu, o ne todėl, kad laikau Dievą kažkokiu mistiniu stebukladariu.
Netikinčiam tai skamba taip kchem... Todėl bepigu tai rašinėti man, o ne garsiai tarti. Nors nemanau, kad ir reikia garsiai.
ka reiskia nauda sau? sutikciau, kad nauda sau, jeigu imtume dievo prasyt pinigu, namu ir naujos masinos. taip primityviai. bet jeigu tarkim imt kad ir mano situacija, tai jeigu zmogui tas angelas sargas suteikia stiprybes vidines, tai stiprus zmogus gali ir su aplinkiniais dalintis labiau geru negu blogu, o ir kas pasake, kad dievas nenori, kad zmogus pats butu laimingas?
man vis norisi prisiminti ta fraze "mylek kita kaip save pati" , vadinasi lygiai taip pat turim mylet ir kita, ir save. nes juk nesako "mylek kitus labiau uz save".
o del tavo kalbejimo ar rasymo, tai ar yra skirtumas, garsiai ar popieriuje, ar kompe tu tai darai? svarbu nuosirdziai. as nieko pries, tavo visa ko pateikimo forma man patinka.
Papildyta:
matau, kalbat apie namus. kai dar negyvenau, visada norejau gyventi sostineje, man ten atrode daug veiksmo, daug galimybiu. bet tai didelis miestas, kuriame atrodo visko daug, bet tas viskas kazkoks tolimas ir saltas. kartais pasiilgstu savo namu mazame miestelyje, savo misko prie pat namu, begiojimo jame. bet gal tai ne miesto kalte, gal kazkokiu vienu ar kitokiu laikotarpiu isgyventu emociju, ivykiu?
Mylimuke, ko gero, visose religijose galima Dievo kažko prašyti (net pinigų). Jis nori, kad žmogus būtų laimingas, bet, lb svarbu priimti ir Jo valią. Čia labai krikščionišku tekstu išreiškiau mintį. Tingiu db plėstis ta tema.
Aš manau, kad miestas turi įtakos, bet, gal čia mano patirtis tik. Tik, manau, kitos turėjo omeny amžinybę po mirties, kalbėdamos apie namus.
Septinstyge, tu irgi labai iš tokios stipriai tikinčio krikščionio pusės pasisakei apie mylimukę. Ji man taip pat atrodo ieškanti, bet man tai atrodo tiesiog harmonijos paieškos ir Dievo paieškom niekaip nepavadinčiau. Aš kai šiek tiek žinau mylimukę, sunkiai patikėčiau, kad kada nors atsiverstų į krikščionybę.
Norėčiau į rekolekcijas. Galima sakyt, niekad nebuvau.
Neramu.......
Aš manau, kad miestas turi įtakos, bet, gal čia mano patirtis tik. Tik, manau, kitos turėjo omeny amžinybę po mirties, kalbėdamos apie namus.
Septinstyge, tu irgi labai iš tokios stipriai tikinčio krikščionio pusės pasisakei apie mylimukę. Ji man taip pat atrodo ieškanti, bet man tai atrodo tiesiog harmonijos paieškos ir Dievo paieškom niekaip nepavadinčiau. Aš kai šiek tiek žinau mylimukę, sunkiai patikėčiau, kad kada nors atsiverstų į krikščionybę.
Norėčiau į rekolekcijas. Galima sakyt, niekad nebuvau.
Neramu.......
QUOTE(Night13 @ 2016 10 04, 22:10)
Mylimuke, ko gero, visose religijose galima Dievo kažko prašyti (net pinigų). Jis nori, kad žmogus būtų laimingas, bet, lb svarbu priimti ir Jo valią. Čia labai krikščionišku tekstu išreiškiau mintį. Tingiu db plėstis ta tema.
Aš manau, kad miestas turi įtakos, bet, gal čia mano patirtis tik. Tik, manau, kitos turėjo omeny amžinybę po mirties, kalbėdamos apie namus.
Septinstyge, tu irgi labai iš tokios stipriai tikinčio krikščionio pusės pasisakei apie mylimukę. Ji man taip pat atrodo ieškanti, bet man tai atrodo tiesiog harmonijos paieškos ir Dievo paieškom niekaip nepavadinčiau. Aš kai šiek tiek žinau mylimukę, sunkiai patikėčiau, kad kada nors atsiverstų į krikščionybę.
Norėčiau į rekolekcijas. Galima sakyt, niekad nebuvau.
Neramu.......
Aš manau, kad miestas turi įtakos, bet, gal čia mano patirtis tik. Tik, manau, kitos turėjo omeny amžinybę po mirties, kalbėdamos apie namus.
Septinstyge, tu irgi labai iš tokios stipriai tikinčio krikščionio pusės pasisakei apie mylimukę. Ji man taip pat atrodo ieškanti, bet man tai atrodo tiesiog harmonijos paieškos ir Dievo paieškom niekaip nepavadinčiau. Aš kai šiek tiek žinau mylimukę, sunkiai patikėčiau, kad kada nors atsiverstų į krikščionybę.
Norėčiau į rekolekcijas. Galima sakyt, niekad nebuvau.
Neramu.......
kaip tu blogai apie mane galvoji
is tiesu man patiko Septynstyges pasakymas apie mane, mociute.
ir as pati nedrisciau gincytis, kieno gi tai paieskos. tai tiesiog paieskos, tyrinejimas kazko. ka rasiu, nezinau. jeigu ieskociau dievo, rasciau dieva. jeigu ieskociau irodymo jo nebuvimo, rasciau ir juos. bet dabar tiesiog ieskau, esu atvira. nu kazkaip taip. man si tema idomi.
del namu, gal tu teisi. lyrinis nukrypimas mano buvo.
o kaip tarkim galetu pasireiksti dievo valia? net nezinau, gal as priimu ja to ne nesuvokdama? ar ivardiju kazkaip kitaip?
