Įkraunama...
Įkraunama...

Savo ir įvaikintas - dvynukai

QUOTE(Babetta @ 2006 07 24, 23:23)
vaikas ne zaisliukas- nepasirinksi kokio nori- o rinksites tai pagal ka? isvaizda?...ania?


Juk ji nieko nerašė apie pasirinkimą [išskyrus tai, kad nori nuslėpti], tik kodėl jai vis prikišami nebūti dalykai. Perskaičiau atidžiai ir tikrai {išskyrus nuslėpimą} nemačiau jokių neralių norų ar pageidavimų.

Jeigu ši diskusija pakryptų ta linkme, ar verta vaikui sakyti (nesakyti) apie jo kilmę, kodėl daroma vienaip ar kitaip, tada ji būtų prasminga. O dabar tik puolamas žmogus, kuris paprasčiausiai mąsto kitaip. Gal tik patieška keletą tikrai rimtų argumentų parašė.

Beje, prieš kelerius metus man teko dalyvauti psichologinėje grupėje, kur buvo svarstomas šis klausimas ir natūraliai susiskirstė dvi šeimų "stovyklos" - už atvirumą ir prieš atvirumą. Po to aš bent jau supratau, iš kur toks noras gali kilti. Ir supratau (nors niekada nepritariau ir nepritarsiu) tas šeimas, kurios taip elgiasi.
Atsakyti
QUOTE(Jelenka @ 2006 07 25, 00:32)
Nes savo vaiko gimimo datos pakeist neįmanoma juridiškai

Jokio vaiko gimimo datos nepakeisi, o keisdama tiesiog iškraipysi faktus, kurių pakeist vėlgi neturi jokios galios.
Atsakyti
QUOTE(Patieška @ 2006 07 24, 23:35)
Įvaikinimo paslaptis man rods gimdytojų neinformavimas apie įsivaikinusią šeimą, o ne slėpimas nuo vaiko.


Ne visai - tai fakto nuslėpimas nuo visų (visų pirmiausia nuo visuomenės, o tame tarpe ir nuo paties vaiko).

O šiaip paprasčiausias pavyzdys, kaip sužinoma. Ateinu aš tvarkytis vaiko dokumentų ir man darbuotoja, tvarkiusi kaimynystėje gyvenusios šeimos dokumentus, iškloja visą jų istoriją (kaip teigiamą pavyzdį) nuo pradžios iki galo su visomis detalėmis. Pavardė nei tikslus adresas suprantama jokiais būdais nepaminima. Man beliko tik susigaudyti, kad "... atrodantis namas" ir ".... gimęs vaikas, pasižymintis ..... " priklauso netoliese gyvenančiai xxx. Taip, kad rizika yra gana didelė.
Atsakyti
QUOTE(Ute @ 2006 07 25, 00:36)
Po to aš bent jau supratau,  iš kur toks noras gali kilti.

Suprantu ir aš, tėvų šeimos draugai taip užaugino mergaitę....Mes vaikai žinojom o ji ne...Toks didis dalykas atrodė žinoti apie ją daugiau nei ji pati apie save... na ir kas atitylėjom, o po daug metų vis tiek sužinojo... Baimė nesuteikia teisės atimt iš vaiko ir tai, kas gal jo tikrojoje šeimoje yra vertinga, na kad ir minėtus brolius ar seseris, galų gale žinojimą kodėl lenda viena ar kita liga... Nesu už žinios staigų "nuleidimą " paaugliui...tiesiog vaikutis augdamas tai turėtų sužinoti, natūraliai ir palaipsniui... tragedijos ir ašarų pakalnės rizika mažesnė. Ir meluot nereiktų.

QUOTE(Ute @ 2006 07 25, 00:47)
Ne visai - tai fakto nuslėpimas nuo visų (visų pirmiausia nuo visuomenės, o tame tarpe ir nuo paties vaiko).

Tai mane tas ir domina, kas tame fakte tokio gėdingo, kad jį reikia slėpti? Vaikas dėl jo gi nekaltas....taip "švaresnis" atrodo ar kaip? unsure.gif

QUOTE(Ute @ 2006 07 25, 00:47)
O šiaip paprasčiausias pavyzdys, kaip sužinoma.

paprasčiausias pavyzdys kad ir tas nuo kurio taip kruopčiai bandoma suplanuot nuslėpimą vieną dieną gali visai nesunkiai sužinot...taip, kitaip ar trečiaip...ar net kai pati ką pavargus nuo išdaigų leptelsi....ar vyras... ar kai būsit kvanktelėję (sorry už išsireiškimą) seneliai. Su melu taip yra, kad vienaip ar kitaip yla iš maišo išlenda...tegu ir labai gražūs tikslai būtų...
Atsakyti
Nu dėl slėpimo nuo vaiko, tai nežinau... Nederėtų slėpti, o visiems kitiems tai žinoma, galima sakyt galima ne...
Norėjau temos autorės pklaust, sakot kad norit dvynukų? Nu ta prasme vieną pasigimdot pati,o kitą panašaus amžiaus įsivaikinat... Nu bet dvyniai turi būt nors kiek panašūs....Ir jei bus vienas vaikas juodaplaukis o kitas šviesus, tai kaži ar kas patikės kad tai dvyniai.... Nesakau,kad jau turi būt identiški dvynukai, bet ar apie tai pagalvojot?
Atsakyti
QUOTE(dangyra @ 2006 07 25, 00:56)
Nu dėl slėpimo nuo vaiko, tai nežinau... Nederėtų slėpti, o visiems kitiems tai žinoma, galima sakyt galima ne...
Norėjau temos autorės pklaust, sakot kad norit dvynukų? Nu ta prasme vieną pasigimdot pati,o kitą panašaus amžiaus įsivaikinat... Nu bet dvyniai turi būt nors kiek panašūs....Ir jei bus vienas vaikas juodaplaukis o kitas šviesus, tai kaži ar kas patikės kad tai dvyniai.... Nesakau,kad jau turi būt identiški dvynukai, bet ar apie tai pagalvojot?


Ar tikrai dvyniai taip tūri būti panašūs?
Tuo labiau, nežinia, kokios jie bus lyties...

Papildyta:
Tiesa, dabar pradėjau skaityti visą temą nuo pradžių.
Pirmam poste parašiau, kad noriu paslėpti viską nuo SVETIMŲ.
Tikrai ne nuo artimų, o dėl paties vaiko - nesu apsisprendusi, nes tai tik planai.

Gaila, kad kai kurie spėjo tiek purvo išliet ir nuotaiką sugadint. Juk šis forumas visai ne tam yra skirtas
verysad.gif
Atsakyti
Jelenka, pati neseniai įvaikinau mergytę, todėl tiksliai žinau: nei gimimo datos, nei gimimo vietos, nei asmens kodo keisti negalima (pati norėjau pakeisti gimimo vietą (tiesiog kad patogiau būtų dokumentus tvarkyti), tai teisėja smulkiai man viską išaiškino - kas, kaip ir kodėl). O pradžiai aš siūlyčiau padaryti taip, kaip padarė viena mano pažįstama, norėjusi įsitikinti ar gali įvaikinti ar globoti vaikutį: kiekvieną mielą savaitgalį lankydavosi kūdikių namuose ir kaip savanorė padėdavo auklytėms juos prižiūrėti (išvesdavo į lauką ir su jais žaisdavo, padėdavo juos pamaitinti ir pan.), taip pat baigė įtėviams skirtus kursus. Ir padarė išvadą, kad visgi įvaikinimas ar globa ne jai.
Atsakyti
QUOTE(Jelenka @ 2006 07 25, 01:05)
Gaila, kad kai kurie spėjo tiek purvo išliet ir nuotaiką sugadint. Juk šis forumas visai ne tam yra skirtas
verysad.gif

Forumas skirtas tam, kad žmogus galėtų išsakyti savo poziciją. Kaip aišku yra ribos. Bet vienokiam ar kitokiam požiūriui nepritarianti pozicija irgi pozicija, nebūtinai neteisingesnė už tavąją. Jau sakiau - aš už įvaikinimą. Be kalbų. Nesuprantu tik to slėpimo, nes kad ir kaip mylėčiau (na tariamoji nuosaka, nes nesu įsivaikinus) vaiką, nesugebėčiau pakeisti jo kilmės. Na nes neduota tai mums net nekalbant apie teisinius dalykus (Na matau, kad aukščiau parašyta, jog tai ir taip neįmanoma). Tik tiek... Jokių asmeniškumų ir juo labiau jokių piktumų, tiesiog toje situacijoje dėmesys labiau kreipėsi ne į įvaikinančių jausmus, o į to vaikelio gyvenimą...
Atsakyti

Jelenka,

beskaitant temą kažkodėl sisdarė įspūdis,kad pačiai gerokai trūksta motyvuotumo įsivaikinti vaikelį,o padryti dvynukus g.gif ,čia ne mano kompetencija,bet ar ne paprasčiau šitą temą būtų iškelti į paplepėjimus,nu ar galų gale į kertelę sielai.
Šiaip jau,faktas lieka faktu,kad informacijos apie įvaikinimą neesi surinkus jokios,net tuo nesidomėjus,va šovė mintis,daugiau negu fantastiška į galvą ir pirmyn.Bet čia kalba apie VAIKĄ,o neapie ką nors kitą,motinystei reikia subręsti,o įsivaikinimui tai netgi dvigubai ar trigubai.Galima suprasti kodėl moterys žiūri į visa tai su ironija,tiesiog į tokį norą ir žiūrėt kitaip neįmanoma.O šiaip tai ,jei jau labai nori įvaikinti vaikelį,tai gal pirmiau pasistenk pabendraut čia forume su moterimis taip jau padariusiom,ir su Pipi,ir su Ute,ir Tuoj,jos labai protingos geranoriškos moterys,daug iš jų sužinosi,gausi informacijos,ar nuorodas į šaltinius,ir tada jau vėl galėsi pasverti savo sprendimą.
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2006 07 25, 09:20)

Jelenka,

beskaitant temą kažkodėl sisdarė įspūdis,kad pačiai gerokai trūksta motyvuotumo įsivaikinti vaikelį,o padryti dvynukus g.gif ,čia ne mano kompetencija,bet ar ne paprasčiau šitą temą būtų iškelti į paplepėjimus,nu ar galų gale į kertelę sielai.
Šiaip jau,faktas lieka faktu,kad informacijos apie įvaikinimą neesi surinkus jokios,net tuo nesidomėjus,va šovė mintis,daugiau negu fantastiška į galvą ir pirmyn.Bet čia kalba apie VAIKĄ,o neapie ką nors kitą,motinystei reikia subręsti,o įsivaikinimui tai netgi dvigubai ar trigubai.Galima suprasti kodėl moterys žiūri į visa tai su ironija,tiesiog į tokį norą ir žiūrėt kitaip neįmanoma.O šiaip tai ,jei jau labai nori įvaikinti vaikelį,tai gal pirmiau pasistenk pabendraut čia forume su moterimis taip jau padariusiom,ir su Pipi,ir su Ute,ir Tuoj,jos labai protingos geranoriškos moterys,daug iš jų sužinosi,gausi informacijos,ar nuorodas į šaltinius,ir tada jau vėl galėsi pasverti savo sprendimą.

Ačiū.
Tiesą, apie įvaikinimo procesą Lietuvoje žinau tik tiek, kiek paskelbta svetainėje ivaikinimas.lt, t.y. ko tam reikia ir kaip maždaug taip vyksta. Taip jau išėjo, kad daugiau bendrauju šiais klausimais viename Rusijos forume: pasirodė, kad Rusijoje ši procedūra daug lengvesnė, mat vaikučių paliktų tikrai daugiau ir net visai mažylį paimti globon įmanoma, nekalbu jau apie įvaikinimą.
Bet mes, Lietuvos gyventojai, dabar linkę save labiau asocijuoti su europiečiais, kurių tarpe dabar tiesiog "draudžiama" slėpti nuo kitų tą faktą.

A, na jei prie mūsų temos, taigi kadangi Lietuvoje viskas nėra taip lengva, kaip mūsų didžiojoje kaimynėje, aš supratau visą savo planų ir vilčių beprasmiškumą, tik vat iki šiol liko širdyj toks negeras jausmas, gal suprasite, kodėl. Bet tiek to.
Atsakyti
QUOTE(Jelenka @ 2006 07 25, 10:19)
Ačiū.
Tiesą, apie įvaikinimo procesą Lietuvoje žinau tik tiek, kiek paskelbta svetainėje ivaikinimas.lt, t.y. ko tam reikia ir kaip maždaug taip vyksta. Taip jau išėjo, kad daugiau bendrauju šiais klausimais viename Rusijos forume: pasirodė, kad Rusijoje ši procedūra daug lengvesnė, mat vaikučių paliktų tikrai daugiau ir net visai mažylį paimti globon įmanoma, nekalbu jau apie įvaikinimą.
Bet mes, Lietuvos gyventojai, dabar linkę save labiau asocijuoti su europiečiais, kurių tarpe dabar tiesiog "draudžiama" slėpti nuo kitų tą faktą.

A, na jei prie mūsų temos, taigi kadangi Lietuvoje viskas nėra taip lengva, kaip mūsų didžiojoje kaimynėje, aš supratau visą savo planų ir vilčių beprasmiškumą, tik vat iki šiol liko širdyj toks negeras jausmas, gal suprasite, kodėl. Bet tiek to.


nu nežinau,kodėl tau atrodo kad čia sunku,man atrodo kad nelabai,tiesiog žmogus turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir tiek.O dėl nesakymo,ar paslapties,tai ta paslaptis visvien išlips,ji niekkur nesidės tikrai.Geriau jau yra augti vaikučiui viską žinant,negu nežinant.atsiras paslaugių tetų,dėdžių,be to sakykim yra dar toks dalykas kaip medicina,kur tu nieko negalėsis slėpti,ir net jei labai norėsi tai visvien nepavyks..ir Jelenka,geras noras yra geras noras,bet pirmiausia tai visgi,gal jei ne nuo kūdikio,tai nors nuo mažulio kokio pradėk lankymą jo Globos namuose,paskaitinėk iš kur tie vaikai,kas kaip ,gal net nebenorėsi,būna visaip.Visi už įvaikinimą,ar globą,bet tik ne daugelis tai daro.kaip manai kodėl?Kol tu turi mažą vaikiuką,tau atrodo vienaip,o kaip pasirodys realybėj ką gali žinoti.Tokiam žingsniui reikia pasiruošti,o paskui jį žengti.
Atsakyti
QUOTE(Jelenka @ 2006 07 25, 10:19)
A, na jei prie mūsų temos, taigi kadangi Lietuvoje viskas nėra taip lengva, kaip mūsų didžiojoje kaimynėje, aš supratau visą savo planų ir vilčių beprasmiškumą, tik vat iki šiol liko širdyj toks negeras jausmas, gal suprasite, kodėl. Bet tiek to.

O aš tikiuosi, kad jeigu daugiau pasidomėsi įvaikinimu, tas nėra taip lengva neatrodys labai blogu dalyku. Lietuvoje nėra "draudžiama" slėpti įvaikinimo fakto, bet net ir po labai nevykusių kursų įtėviams - sužinai, kad nėra prasmės slėpti.
Man tavo planas irgi atrodo beviltiškas, bet dėl kitos priežasties. Šmėkščioja mintis, kad visą dėmesį skiri išorei - dviejų vaikų bendrai gimimo datai. Tiksliau tam faktui, kad Lietuvoje neįmanoma pakeisti nei savo, nei kito vaiko datos.

Tavyje gyvena mintis įvaikinti. Ir galbūt gyvena (ar tik ruošiasi gimti) vaikas, kurį tu galėtum įvaikinti. Dabar, kiek supratau, tu tos minties lyg ir atsisakai... Įsivaizduok ką tu pasakytum tam įsivaizduojamam įvaikiui: "Žinai, mes galėjom tave įvaikinti, bet Lietuvoje negalima buvo pakeisti tavo gimimo datos, kuri sutaptų su mano pagimdyto vaiko data, tai todėl tu ir nepatekai į mūsų šeimą."

Na, kaip skamba?
Atsakyti