Lieknėjam 2016-aisiais

O kiek tau reikia nupurtyti? Tai musu tikslus tik viena savaite skiria.
Oras atsalo, ir issyk jauciasi, kad vakarais nevalgyti darosi sunkiau ir sunkiau. Mineralini su citrina keisiu citrinos arbata su keletu sauksteliu cukraus. Ziuresiu, kaip tai atrodys ant svarstykliu.

Almost, o kas atsitiko, kad operavo? man liepos mėnesį irgį operavo vieną pirštą dėl įaugusio nago, kaip tik šaltos ir lietingos dienos pasitaikė, tai įdomiai atrodžiau visur su basutėm šlepsėdama
ai bje mačiau, kad yra siekiančių pamatyti svarstyklėse pirmą skaičių 5, tai ir aš į šitą kompaniją jungiuos

aha, dėl to paties ir man operavo tik man sakė daktarė ilgesnis gijimo procesas bus, nei skaičiau (naivuolė ), kadangi abu pirštai didieji abiejų kojų ir nagai iš abiejų pusių pjauti buvo.. dar vienam pirštui vienoj pusėj reikėjo gilesnio pjūvio, o kitą pirštą apskritai toks jausmas, kad išmėsinėjo, tai sakė vien kol pradės gyt normaliai, truks apie 2sav

Labas rytas
Pireja, man iki numatyto svorio reikia 2.3kg numest O kiek tau?
Trysduvienas, tai mūsų čia vis daugėja, siekiančių tą 5 pamatyt

Nezinau, neturiu svarstykliu Spejau apie 3.

Tai labai panašiai

Man irgi sakė, kad giliai pjovė tai apie 2 savaites užtruks kol sugis, bet po savaitės jau ištraukė siūlus ir stebėjos kaip čia taip greit


Man pagal dabartines svarstykles rodo, kad liko apie 1 kg. Bet rimčiau metimu užsiimsiu tik grįžus į savo namus, tai nežinau ką dar iki to laiko parodys svarstyklės

Sveikos


Tai va, tai va, o man maistas kaip ir teikė malonumą, ta prasme, kad aš mėgstu pavalgyti, vien apie maistą ir galvoju kiaurą dieną, bet tuo pačiu vos tik ką suvalgius puldavau į paniką, ar nepadauginau kcal/riebalų/angliavandenių/dar ko nors, ar tikrai galėjau sau tai leisti pagal dienos metą ar dar ką nors, ir neduokDie suvokdavau, kad vertėjo susilaikyti, tada baisiai kankindavausi, grauždavausi... Maistas man pasidarė priešas, aš jo rimtai bijojau, bijojau suvalgyti kažką ne tą ir ne tada, kada reikia, ar ne tame derinyje ar dar kaip nors neteisingai. Taip gyvent nuolatiniame strese ir apribojimuose negalima, svoris nekrenta vien dėl susidariusio psichologinio bloko, pasirodo...


Almost., nemesk visko Lieknėt galima ir nesportuojant (juk maistas - svarbiausia) Sveik greičiau

Trysduvienas, o kada planuoji grįžt namo?
Dontstop, tavo požiūris į maistą ir santykis su maistu tau ir pakišo koją, kaip įdomu iš tikro. O kaip dabar yra? Ar vis dar nuolat galvoji apie maistą, ar pavyksta tas mintis kitomis pakeist? Dirbi su šiuo reikalu, ar viską palikus likimo valiai?

Sveikos
Kaip smagu, kiek plepesių

Almost, greito gijimo tau

donstop, pasidalink būtinai apie tą knygą daugiau, kai baigsi. Labai įdomu Aš tikiu, kad psichologija labai didelę įtaką turi, aplamai viskam, ne tik mitybai. Pamenu draugė viena irgi labai mokėjo įsiklausyt organizmo, ko kada jis nori. Tai kai mes valgydavom normalų maistą, ji valgydavo pomidorą Na juokas juokais, bet tai didelis menas neprisikimšt beleko, o valgyti ko reikia/nori organizmas. Aišku ji paskui vegetare patapo, vėliau ir vegane, čia jau kiti dalykai. Bet faktas, kad ji labai liekna.

Smagu, kad visoms nelabai daug liko, kai pagalvoji juk 2-3kg taigi juokas čia bet kaip sunku iš tikro juos numest. Na bet ne per mėnesį juos užauginom, aš vis guodžiu save, lėtai krenta, bet svarbu negrįš.

Gero ir skanaus/sveiko savaitgalio visoms pas mus šiandien pomidorinė sriuba

2-3 kg nėra daug, bet mano atveju tie kilogramai yra tikslas iki Naujųjų, šiaip norisi man numesti 6kg, tik aš etapais susiskirstau, man taip lengviau

Dabar aš tik bandau daryti pirmus žingsnius, skaitau knygą. Kadangi skaitau nuo kompiuterio ekrano, einasi lėtai, nė trečdalio dar nesu įveikusi, bet iškart taikau viską, ką ten rekomenduoja, darau praktines užduotis.
Pvz bandžiau vieną dieną valgyti ne pagal nusistovėjusį grafiką, o po pusryčių laukti alkio, kas valandą žymint savo alkanumo laipsnį pagal tam tikrą skalę. Visų pirmą, ten buvo parašyta, kad toks alkis, kad apalpt iš jo, galimas tik nebent po 2-3 ar net daugiau dienų bado (ogi aš tokį kone kasdien jausdavau dažnai praėjus valandai nuo sočių pietų ).Taigi paaiškėjo, kad tik po 7 valandų aš galėjau teigt, kad pasiekiau tokį na pusėtiną alkanumo jausmą Viskas, kas buvo iki to, tik apetitas. Be to, alkis banguoja, vieną valandą gali manyti, kad jau nori valgyti, kitą valandą žiūrėk jau nebenori. Labai priklauso nuo užimtumo, nuotaikos, emocinio fono...Žodžiu, man reikia mokytis valgyti ne tada, kada reikia pagal grafiką, ne tada, kai nuobodu ir nėra daugiau ką veikti ir ne tada, kada iš tikrųjų nėra alkio jausmo, o tik apetitas. Tai aš dabar nebevalgau, kai dukra miega. Stengiuosi išlaukti tikro alkio jausmo...Nebepabaigiu kas atlieka nuo dukros. Tiesiog išmetu. 2 pirmus kartus sunku buvo persilaužti, juk pinigus metu lauk!
Dar šiai savaitei buvo užduotis valgyti tik tai, ko noriu. Aš net rašiausi į sąsiuvinį sąrašą, ko labiausiai mėgstu ir noriu. Reikia įtikinti organizmą, kad jam dabar galima visko, jokių suvaržymų! Šią savaitę man norėjosi lazanijos, bet neradau mėgstamos pirkti, bulvinių blynų, rikotos kremo. Nesinorėjo vaisių ir daržovių, tai jų ir nevalgiau (bet knygos autorė garantuoja, kad ilgainiui organizmas ims prašyti ir sveikų dalykų ). Visa kita nebuvo nei labai nesveika, nei labai kaloringa (košės, makaronai, sriubos, žuvis, kiaušiniai). Žiūrėsiu, kas bus toliau
Na ir esminis dalykas, mokytis sustot, kada jau sotu. Užduotis buvo atsisėdus prie maisto lėkštės klausti pačios savęs po kiekvieno kąsnio, ar aš jau soti ar dar ne? Jei ne, dedu burnon kitą kąsnį, jei taip, palieku likutį. tai pasirodo man visai nereikia kalno maisto Tikrai įmanoma pasisotinti iš normalios porcijos. Nei vieno karto nėjau pakartoti pilnos lėkštės. Dažniausiai net pilnos nesuvalgydavau Bet reikia tam skirti laiko, įsiklausyti į savo pojūčius, nevalgyti su kompu, su skaitymu... Tai va tokie pirmos savaitės įspūdžiai