QUOTE(world @ 2016 08 24, 10:16)
Nesutinku. Vienas blogiausiu dalyku seimoje, kai tevai nesugeba uztikrinti savo vaikams saugios, tinkamos, laimingos vaikystes. Kai patys gimdytojai, vienaip ar kitaip zaloja bei traumuoja savo vaikus ir kelia jiems pavoju. O tas kraujo rysys yra gerokai perdetas ir ispustas reikalas. Vaikui gera ten, kur jis jauciasi, saugus, aprupintas ir mylimas.
Del giminiu ir kraujo rysiu, jus mums pasakojate vienokias istorijas, bet yra milijonai kitokiu, kur patys vaikai, vos pasieke ta riba, kai gali savarankiskai pasirupinti savimi, palieka tevus, namus ir niekada nesugrizta. Joks kraujo sauksmas ju nesaukia. Mano artimos drauges mama beveik neaugino, lakste kaip gegute, todel kai tik suaugo, nutrauke bet kokius rysius su mama, niekada jos neieskojo, nesigilino, neslauge susirgusios ir apskritai nejaute jai nieko daugiau uz eilini praeivi gatveje.
Pries kelias dienas kabejo straipsnis, kad tokia zvaigzde kaip J. Aniston irgi neatleido savo motinai ir net po mirties atsisake jos urna atsiimti. Yra daug daug ivairiu istoriju, nereikia visko mauti ant vieno kurpaliaus.
Kai vaikas saugus, apipirktas, jis tada ieško naujų "sliekų". Taip tiesiog būdinga žmonėms. Tada ir prasideda, manęs nemyli, nesupranta ir pan. Dažnai net tikri tėvai neaprėpia savo vaikų iki galo, tai ką ten kalbėti apie svetimus.
Be abejo, yra įvairių tų istorijų, bet kiek tokių kaip aš pasakoju? Tai kas dabar išmatuos ir formulę pritaikys ko reikia konkrečiam vaikui? Plia, na tikrai pilna žinau istorijų kaip rūpinasi gegutėmis, kaip myli, pinigus siunčia, patys užsienyje pachalindami. Žinau istoriją kaip mama neaugino visai, užaugino močiutė vieną tą vaiką/dukrą ir dar po to užaugusią dukrą ta motina įžeidinėjo, bjaurius laiškus rašė, išdėdavo į šuns dienas, kad ta ligota, blogo charakterio, nelinksma, draugų neturi (o mama linksmuolė, baliovščikė visą gyvenimą). Ir kur galvojate dabar ta sena jau ir pati ligota motina? Ogi pas dukrą. Gyvena viskuo aprūpinta ir lepinama. O dukra ir kalba, ji man mama, ji man vienintelė likusi, aš neturiu brolių, seserų, tėvas jau seniai miręs, močiutė geroji, kuri mane augino seniai mirusi, man likus tik mama. Nors moteris turi vyrą ir du savo vaikus, bet iš kitos pusės skaito save vieniša, turinčią tik likusią mamą
Tai tik galima įsivaizduoti, jei tokio jautrumo moteris, vaikas būtų papuolusi pas svetimus. Sulaužyta psichika būtų galutinai, tikriausiai taptų eiline savižude, jei net tokios motinos nebegebėtų susirasti. Arba kaip keiktų valstybę, kad atskyrė visiškai, neleido net pasimatyti su mama, šaknis išdraskė.