http://kauno.diena.l...palvomis-766937
bet juk taip gražu būna
Visuomenininkai piktinasi negavę Vilniaus savivaldybės leidimo Ukrainos nacionalinės vėliavos spalvomis apšviesti Trijų Kryžių kalno skulptūros Vilniuje.
http://kauno.diena.l...palvomis-766937
bet juk taip gražu būna
http://kauno.diena.l...palvomis-766937
bet juk taip gražu būna
QUOTE(darvina @ 2016 08 23, 22:32)
vaiko teisių apsaugos vietinis skyrius, policija. Arba bent spaudą kviestis reikia, kartais padeda.
QUOTE(Karusia @ 2016 08 24, 00:20)
VTAS vietinį.
Dėkui už info. Pasuksiu šiandien pasitart
Hmmm...
Man regis, jūs nesuprantat esminio principo - vaikai No paimami ne norint nubausti tėvus "va, buvai bloga mama, už tai tau atimsim vaikus".
Vaikai paimami norint apsaugoti jų interesus.
O mama ir tėtis yra antroje vietoje. Jie gali blakstienomis vaikščioti, bet vaikas jiems nebus gražintas kaip "padėka" už pasitaisymą, nes ne kaip bausmė buvo paimtas.
Man regis, jūs nesuprantat esminio principo - vaikai No paimami ne norint nubausti tėvus "va, buvai bloga mama, už tai tau atimsim vaikus".
Vaikai paimami norint apsaugoti jų interesus.
O mama ir tėtis yra antroje vietoje. Jie gali blakstienomis vaikščioti, bet vaikas jiems nebus gražintas kaip "padėka" už pasitaisymą, nes ne kaip bausmė buvo paimtas.
Vienas blogiausių dalykų, koks gali nutikti vaikui, žmogui ir yra tai, kad jis auga pas svetimus, su svetimais. Jei mama netinkama, dažniausiai atsiranda močiutė, teta, vyresni vaikai, kurie išaugina mažėlį ir pan. Visgi kraujo ryšys nenuneigiamas. Artimiesiems žmonėms atleidžia baisiausius dalykus, ko niekada neatleistų svetimam. Dėl artimųjų žmonės plėšosi, nusikalsta net, ko niekada nedarytų dėl svetimo. Monstrų ir robotų šalis ta Norvegija.
QUOTE(mjforever @ 2016 08 24, 07:21)
Visuomenininkai piktinasi negavę Vilniaus savivaldybės leidimo Ukrainos nacionalinės vėliavos spalvomis apšviesti Trijų Kryžių kalno skulptūros Vilniuje.
http://kauno.diena.l...palvomis-766937
bet juk taip gražu būna
Na apšvies rotušę ir gerai. Nematau kažkokių problemų.http://kauno.diena.l...palvomis-766937
bet juk taip gražu būna
QUOTE(Monteverte @ 2016 08 24, 09:49)
Vienas blogiausių dalykų, koks gali nutikti vaikui, žmogui ir yra tai, kad jis auga pas svetimus, su svetimais. Jei mama netinkama, dažniausiai atsiranda močiutė, teta, vyresni vaikai, kurie išaugina mažėlį ir pan. Visgi kraujo ryšys nenuneigiamas. Artimiesiems žmonėms atleidžia baisiausius dalykus, ko niekada neatleistų svetimam. Dėl artimųjų žmonės plėšosi, nusikalsta net, ko niekada nedarytų dėl svetimo. Monstrų ir robotų šalis ta Norvegija.
Bokaliukai 
QUOTE(Hmmm... @ 2016 08 23, 21:56)
Jei pagalba tėvams atitinka vaiko interesus, kodėl gi ne? Nebent Jūs esate tikra, kad visi tėvai, kuriuos NO vaikų teisių apsauga laiko netinkamais - neįmanomi reabilituoti. Ta prasme, jei visi jie yra beviltiški ir nepataisomi, tada gal ir neverta.
Esu tikra, kad pagalba suaugusiems sistema Norvegijoje nėra prastesnė, nei Lietuvoje, bet, kaip sakoma, "arklį galima nuvesti prie vandens, bet jo gerti priversti neįmanoma" - tėvai patys turėtų norėti keistis, o ne klykauti Lietuvos žurnalistams apie Norvegijos trolius, kurie pagrobė jų vaikus nei už nieką.
QUOTE(Monteverte @ 2016 08 24, 09:49)
Vienas blogiausių dalykų, koks gali nutikti vaikui, žmogui ir yra tai, kad jis auga pas svetimus, su svetimais. Jei mama netinkama, dažniausiai atsiranda močiutė, teta, vyresni vaikai, kurie išaugina mažėlį ir pan. Visgi kraujo ryšys nenuneigiamas. Artimiesiems žmonėms atleidžia baisiausius dalykus, ko niekada neatleistų svetimam. Dėl artimųjų žmonės plėšosi, nusikalsta net, ko niekada nedarytų dėl svetimo. Monstrų ir robotų šalis ta Norvegija.
Nesutinku. Vienas blogiausiu dalyku seimoje, kai tevai nesugeba uztikrinti savo vaikams saugios, tinkamos, laimingos vaikystes. Kai patys gimdytojai, vienaip ar kitaip zaloja bei traumuoja savo vaikus ir kelia jiems pavoju. O tas kraujo rysys yra gerokai perdetas ir ispustas reikalas. Vaikui gera ten, kur jis jauciasi, saugus, aprupintas ir mylimas.
Del giminiu ir kraujo rysiu, jus mums pasakojate vienokias istorijas, bet yra milijonai kitokiu, kur patys vaikai, vos pasieke ta riba, kai gali savarankiskai pasirupinti savimi, palieka tevus, namus ir niekada nesugrizta. Joks kraujo sauksmas ju nesaukia. Mano artimos drauges mama beveik neaugino, lakste kaip gegute, todel kai tik suaugo, nutrauke bet kokius rysius su mama, niekada jos neieskojo, nesigilino, neslauge susirgusios ir apskritai nejaute jai nieko daugiau uz eilini praeivi gatveje.
Pries kelias dienas kabejo straipsnis, kad tokia zvaigzde kaip J. Aniston irgi neatleido savo motinai ir net po mirties atsisake jos urna atsiimti. Yra daug daug ivairiu istoriju, nereikia visko mauti ant vieno kurpaliaus.
QUOTE(world @ 2016 08 24, 10:16)
Nesutinku. Vienas blogiausiu dalyku seimoje, kai tevai nesugeba uztikrinti savo vaikams saugios, tinkamos, laimingos vaikystes. Kai patys gimdytojai, vienaip ar kitaip zaloja bei traumuoja savo vaikus ir kelia jiems pavoju. O tas kraujo rysys yra gerokai perdetas ir ispustas reikalas. Vaikui gera ten, kur jis jauciasi, saugus, aprupintas ir mylimas.
Del giminiu ir kraujo rysiu, jus mums pasakojate vienokias istorijas, bet yra milijonai kitokiu, kur patys vaikai, vos pasieke ta riba, kai gali savarankiskai pasirupinti savimi, palieka tevus, namus ir niekada nesugrizta. Joks kraujo sauksmas ju nesaukia. Mano artimos drauges mama beveik neaugino, lakste kaip gegute, todel kai tik suaugo, nutrauke bet kokius rysius su mama, niekada jos neieskojo, nesigilino, neslauge susirgusios ir apskritai nejaute jai nieko daugiau uz eilini praeivi gatveje.
Pries kelias dienas kabejo straipsnis, kad tokia zvaigzde kaip J. Aniston irgi neatleido savo motinai ir net po mirties atsisake jos urna atsiimti. Yra daug daug ivairiu istoriju, nereikia visko mauti ant vieno kurpaliaus.
Del giminiu ir kraujo rysiu, jus mums pasakojate vienokias istorijas, bet yra milijonai kitokiu, kur patys vaikai, vos pasieke ta riba, kai gali savarankiskai pasirupinti savimi, palieka tevus, namus ir niekada nesugrizta. Joks kraujo sauksmas ju nesaukia. Mano artimos drauges mama beveik neaugino, lakste kaip gegute, todel kai tik suaugo, nutrauke bet kokius rysius su mama, niekada jos neieskojo, nesigilino, neslauge susirgusios ir apskritai nejaute jai nieko daugiau uz eilini praeivi gatveje.
Pries kelias dienas kabejo straipsnis, kad tokia zvaigzde kaip J. Aniston irgi neatleido savo motinai ir net po mirties atsisake jos urna atsiimti. Yra daug daug ivairiu istoriju, nereikia visko mauti ant vieno kurpaliaus.
Kai vaikas saugus, apipirktas, jis tada ieško naujų "sliekų". Taip tiesiog būdinga žmonėms. Tada ir prasideda, manęs nemyli, nesupranta ir pan. Dažnai net tikri tėvai neaprėpia savo vaikų iki galo, tai ką ten kalbėti apie svetimus.
Be abejo, yra įvairių tų istorijų, bet kiek tokių kaip aš pasakoju? Tai kas dabar išmatuos ir formulę pritaikys ko reikia konkrečiam vaikui? Plia, na tikrai pilna žinau istorijų kaip rūpinasi gegutėmis, kaip myli, pinigus siunčia, patys užsienyje pachalindami. Žinau istoriją kaip mama neaugino visai, užaugino močiutė vieną tą vaiką/dukrą ir dar po to užaugusią dukrą ta motina įžeidinėjo, bjaurius laiškus rašė, išdėdavo į šuns dienas, kad ta ligota, blogo charakterio, nelinksma, draugų neturi (o mama linksmuolė, baliovščikė visą gyvenimą). Ir kur galvojate dabar ta sena jau ir pati ligota motina? Ogi pas dukrą. Gyvena viskuo aprūpinta ir lepinama. O dukra ir kalba, ji man mama, ji man vienintelė likusi, aš neturiu brolių, seserų, tėvas jau seniai miręs, močiutė geroji, kuri mane augino seniai mirusi, man likus tik mama. Nors moteris turi vyrą ir du savo vaikus, bet iš kitos pusės skaito save vieniša, turinčią tik likusią mamą
Tai tik galima įsivaizduoti, jei tokio jautrumo moteris, vaikas būtų papuolusi pas svetimus. Sulaužyta psichika būtų galutinai, tikriausiai taptų eiline savižude, jei net tokios motinos nebegebėtų susirasti. Arba kaip keiktų valstybę, kad atskyrė visiškai, neleido net pasimatyti su mama, šaknis išdraskė.
QUOTE(Monteverte @ 2016 08 24, 10:31)
Kai vaikas saugus, apipirktas, jis tada ieško naujų "sliekų". Taip tiesiog būdinga žmonėms. Tada ir prasideda, manęs nemyli, nesupranta ir pan. Dažnai net tikri tėvai neaprėpia savo vaikų iki galo, tai ką ten kalbėti apie svetimus.
Be abejo, yra įvairių tų istorijų, bet kiek tokių kaip aš pasakoju? Tai kas dabar išmatuos ir formulę pritaikys ko reikia konkrečiam vaikui? Plia, na tikrai pilna žinau istorijų kaip rūpinasi gegutėmis, kaip myli, pinigus siunčia, patys užsienyje pachalindami. Žinau istoriją kaip mama neaugino visai, užaugino močiutė vieną tą vaiką/dukrą ir dar po to užaugusią dukrą ta motina įžeidinėjo, bjaurius laiškus rašė, išdėdavo į šuns dienas, kad ta ligota, blogo charakterio, nelinksma, draugų neturi (o mama linksmuolė, baliovščikė visą gyvenimą). Ir kur galvojate dabar ta sena jau ir pati ligota motina? Ogi pas dukrą. Gyvena viskuo aprūpinta ir lepinama. O dukra ir kalba, ji man mama, ji man vienintelė likusi, aš neturiu brolių, seserų, tėvas jau seniai miręs, močiutė geroji, kuri mane augino seniai mirusi, man likus tik mama. Nors moteris turi vyrą ir du savo vaikus, bet iš kitos pusės skaito save vieniša, turinčią tik likusią mamą
Tai tik galima įsivaizduoti, jei tokio jautrumo moteris, vaikas būtų papuolusi pas svetimus. Sulaužyta psichika būtų galutinai, tikriausiai taptų eiline savižude, jei net tokios motinos nebegebėtų susirasti. Arba kaip keiktų valstybę, kad atskyrė visiškai, neleido net pasimatyti su mama, šaknis išdraskė.
Be abejo, yra įvairių tų istorijų, bet kiek tokių kaip aš pasakoju? Tai kas dabar išmatuos ir formulę pritaikys ko reikia konkrečiam vaikui? Plia, na tikrai pilna žinau istorijų kaip rūpinasi gegutėmis, kaip myli, pinigus siunčia, patys užsienyje pachalindami. Žinau istoriją kaip mama neaugino visai, užaugino močiutė vieną tą vaiką/dukrą ir dar po to užaugusią dukrą ta motina įžeidinėjo, bjaurius laiškus rašė, išdėdavo į šuns dienas, kad ta ligota, blogo charakterio, nelinksma, draugų neturi (o mama linksmuolė, baliovščikė visą gyvenimą). Ir kur galvojate dabar ta sena jau ir pati ligota motina? Ogi pas dukrą. Gyvena viskuo aprūpinta ir lepinama. O dukra ir kalba, ji man mama, ji man vienintelė likusi, aš neturiu brolių, seserų, tėvas jau seniai miręs, močiutė geroji, kuri mane augino seniai mirusi, man likus tik mama. Nors moteris turi vyrą ir du savo vaikus, bet iš kitos pusės skaito save vieniša, turinčią tik likusią mamą
Tai tik galima įsivaizduoti, jei tokio jautrumo moteris, vaikas būtų papuolusi pas svetimus. Sulaužyta psichika būtų galutinai, tikriausiai taptų eiline savižude, jei net tokios motinos nebegebėtų susirasti. Arba kaip keiktų valstybę, kad atskyrė visiškai, neleido net pasimatyti su mama, šaknis išdraskė.
Tas posakis - aš nieko daugiau neturiu, tik mama liko - yra iš elementaraus vienišumo. Iš to, kad moteris matyt - tik spėju - tiek traumuota tos patirties, kad mama paliko, kad augino močiutė - jog taip ir neišmoko megzt saugių santykių su kitais. Žmogus sociali būtybė, jam būtini kiti žmonės, artimi ryšiai, bet traumuojančios vaikystės patirtys neretai apsunkina vėlesniame gyvenime tų ryšių mezgimą. Ir tada taip ir gaunasi, kad va, man liko tik mama, kokia ji bebūtų.
Ir-dar parašysiu apie tuos giminaičius - kažkada esu metus čia studiją, kur konstatuota, kad 60 proc atvejų, kai vaikai globojami giminaičių - tos globos sąlygos ir ta pati globa yra visiškai neužtikrinanti vaiko gerovės. Čia apie lietuvišką giminaičių globą. 60 procentų. Kas yra labai daug. Išvada, kad tuos giminaičius reikia labai sijot, o kaip tą padaryt užsienio institucijoms? Ar jos turėtų lengvabūdiškai, lengva ranka, be jokio patikrinimo ištrenk tą atimtą vaikiuką bele kam, svarbu, kad iš pažiūros viskas ok?
QUOTE(Bitės šešėlis @ 2016 08 24, 09:39)
Hmmm...
Man regis, jūs nesuprantat esminio principo - vaikai No paimami ne norint nubausti tėvus "va, buvai bloga mama, už tai tau atimsim vaikus".
Vaikai paimami norint apsaugoti jų interesus.
Man regis, jūs nesuprantat esminio principo - vaikai No paimami ne norint nubausti tėvus "va, buvai bloga mama, už tai tau atimsim vaikus".
Vaikai paimami norint apsaugoti jų interesus.
Man regis, kad Jūs taip ir nesupratote, ko nesuprantu aš
Anyway, mūsų požiūris į vaikų interesus akivaizdžiai skiriasi. Galbūt dar ir dėl to nesusišnekam Kartotis kaip jau ir nebematau reikalo, kažko naujo pasakyt nebelabai turiu, tai gal ir baigsiu ta nata
QUOTE(Hmmm... @ 2016 08 24, 11:03)
Man regis, kad Jūs taip ir nesupratote, ko nesuprantu aš Anyway, mūsų požiūris į vaikų interesus akivaizdžiai skiriasi. Galbūt dar ir dėl to nesusišnekam
Kartotis kaip jau ir nebematau reikalo, kažko naujo pasakyt nebelabai turiu, tai gal ir baigsiu ta nata
Anyway, mūsų požiūris į vaikų interesus akivaizdžiai skiriasi. Galbūt dar ir dėl to nesusišnekam Kartotis kaip jau ir nebematau reikalo, kažko naujo pasakyt nebelabai turiu, tai gal ir baigsiu ta nata
Tai tą, kad skiriasi mūsų požiūris į vaiko interesų ir saugumo svarbą, jau seniai supratau.
QUOTE(vilnera @ 2016 08 24, 10:48)
Tas posakis - aš nieko daugiau neturiu, tik mama liko - yra iš elementaraus vienišumo. Iš to, kad moteris matyt - tik spėju - tiek traumuota tos patirties, kad mama paliko, kad augino močiutė - jog taip ir neišmoko megzt saugių santykių su kitais. Žmogus sociali būtybė, jam būtini kiti žmonės, artimi ryšiai, bet traumuojančios vaikystės patirtys neretai apsunkina vėlesniame gyvenime tų ryšių mezgimą. Ir tada taip ir gaunasi, kad va, man liko tik mama, kokia ji bebūtų.
Ir-dar parašysiu apie tuos giminaičius - kažkada esu metus čia studiją, kur konstatuota, kad 60 proc atvejų, kai vaikai globojami giminaičių - tos globos sąlygos ir ta pati globa yra visiškai neužtikrinanti vaiko gerovės. Čia apie lietuvišką giminaičių globą. 60 procentų. Kas yra labai daug. Išvada, kad tuos giminaičius reikia labai sijot, o kaip tą padaryt užsienio institucijoms? Ar jos turėtų lengvabūdiškai, lengva ranka, be jokio patikrinimo ištrenk tą atimtą vaikiuką bele kam, svarbu, kad iš pažiūros viskas ok?
Ir-dar parašysiu apie tuos giminaičius - kažkada esu metus čia studiją, kur konstatuota, kad 60 proc atvejų, kai vaikai globojami giminaičių - tos globos sąlygos ir ta pati globa yra visiškai neužtikrinanti vaiko gerovės. Čia apie lietuvišką giminaičių globą. 60 procentų. Kas yra labai daug. Išvada, kad tuos giminaičius reikia labai sijot, o kaip tą padaryt užsienio institucijoms? Ar jos turėtų lengvabūdiškai, lengva ranka, be jokio patikrinimo ištrenk tą atimtą vaikiuką bele kam, svarbu, kad iš pažiūros viskas ok?
Tikriausiai. Bet juk vaikas taip ar taip žinos, kad jis pas globėjus, kad čia netikri tėvai. Tai ar jis nesijaus ne toks, vienišas, prakeiktas likimo? Ar nesvarstys kas buvo jo tėvai? O gal ne tokie ir blogi? Čia kaip šioje istorijoje. Buvo ir tėtis mylimas ir močiutė gera, buvo netgi ta mama gyva ir galėdavo ją matyti, bet žmogus traumuotas.
Suprantu, kai kūdikėlį paima ir persikrausto kur nors toli toli ir niekas nežino, kad tai ne jų vaikas. Bet ir tai būna išaiškėja, kai kokio kraujo prireikia ar pan. O kas, jei kada pokalbį nugirstų? Niekas gi nuo to neapsaugotas. Ar tai nesudaužyti likimai?
O jei tas nesavas vaikas pataptų luošas, išsivystytų baisios ligos? Įdomu kaip jis bebūtų taip smarkiai reikalingas globėjams, kiek jie tų nemiegotų naktų praleistų ir kiek aukotųsi? Ar atvirkštinė situacija. Kažin kiek tas vaikas norėtų aukotis, žinodamas, kad čia ne savi...
Suprantu, kai atima iš mamų, kurios tų vaikų nė nebepasigenda, bet kai ta Leščinskienė taip plėšosi, kai Aistė plėšėsi, tai čia žiauriau negu žiauru kaip tas p. Burgis sako. Tokius trolius tik pačius galabyti
