Arbūzai, melionai, moliūgai, cukinijos ir kiti

tik neaiskink,mokant lietuviu kalba galima rasyti normaliai.jei nemoki lietuviskai,gali rasyti rusikai,lenkiska,angliskai-suprasim


nejuokink


mano anukui maziau,bet raso gerai.turiu minty pradines klases


tikrai trolis


rasyt reik pavasari,kai dalinames seklomis.ne dabarrrrrrrrrrrrrrrrrrr


busi mano?



ai trolis,juokus krecia

mano arbuziokai auga.nuskyniau viena su zalia virkscia smalsumui-puszaliss,puse rudu ir baltu seklu,nesunokes,bet jau saldumasssssssssss .grazu rudeni rodo,laikysiu ilgai visus.
\pas mane vejai dideli,uztvaros nera,molis,ir va vis tiek sniegis noksta.dziaugiuosi,pirma kart auginu

nerasau apie arbuzus visem iki ir prasau neizeidineti nes ir tavo rasiba netotula

nepamenu, kad būčiau kada šioje temoje tiek prisižvengus

Jeigu jūs arbūzų “Kiemintai” sėklas įsigijote rudenį, būtinai jas laikykite kambario temperatūroje. Nešildomoje patalpoje per žiemą laikytos sėklos dygsta labai ilgai ir netolygiai. Sėklos daigios du metus, o ir trečiaisiais apie 25% sėklų sudygsta.

Jeigu sėklas iš arbūzo išsiimate patys, nuplaukite jas vandeniu, kad nebūtų lipnios ir išdžiovinkite. Svarbu, kad džiūstant sėklos negautų tiesioginių saulės spindulių.

Sėklos daiginamos trečią balandžio dekadą. Prieš daiginimą jos parą laikomos kalio permanganato tirpale (tirpalas turi būti šviesios burokėlių spalvos). Daigios bus tos sėklos, kurios truputį pamirkusios nuskęs. Tirpalo viršuje plaukiančios sėklos yra tusčios ir jas galima išmesti.

Nupylus kalio permanganato tirpalą sėklas reikia perplauti virintu drungnu vandeniu, tolygiai paskleisti ant drėgno skudurėlio ir drėgnu skudurėliu uždengti. Laikyti ne žemesnėje kaip 200 C temperatūroje. Kiekvieną dieną patikrinti ar yra dygstančių sėklų, jas išimti, o skudurėlį vėl sudrėkinti.

Sodinamos vos pradėjusios dygti sėklos. Kiekviena sėkla turi būti sodinama į atskirą vazonėlį, nes arbūzai yra labai jautrūs persodinimui. Svarbu parinkti tinkamo dydžio vazonėlį. Žemės turi būti tiek, kad daigo šaknys užimtų visą tūrį; tada jos nenubyra persodinant daigą į atvirą gruntą. Šeimininkės labai mėgsta daiginimui naudoti indelius nuo grietinės, tačiau arbūzams jie per maži – reikėtų pusantro karto didesnių indelių, t.y. maždaug 750 ml.

Žemė turi būti puri, bet netinka grynos durpės. Geriausiai tinka lapinės žemės ir durpių mišinys. Sėkla užberiama maždaug 3 cm žemės sluoksneliu ir indelis palaistomas.

Prieš sodinant į atvirą gruntą arbūzus reikia 5-7 dienas “grūdinti”, t.y. dieną išnešti į lauką, o nakčiai vėl sugrąžinti į šiltnamį. Arbūzai jau turi turėti bent 2 tikruosius lapelius ir tai paprastai vyksta paskutinėmis gegužės – pirmosiomis birželio dienomis.

Į gruntą sodinama, kai naktimis jau nebūna šalnų, t.y taip pat kaip ir agurkai bei lauko pomidorai.

Daigams reikia parinkti saulėtą, nuo šiaurės vėjų apsaugotą vietą. Žemė turi būti lengva – priesmėlis, juodžemis, priemolis, bet ne durpinė – durpėse arbūzus puola ligos. Arbūzai lengvai pakelia sausras, bet lietingą vasarą gali žūti, jeigu dirva nelaidi ir susikaupia daug vandens. Todėl arbūzams sodinti labai tinka žemės plotas su nuolydžiu.

Prieš sodinimą daigas gerai palaistomas, tada atsargiai išimamas iš vazonėlio, kad nuo šaknų nenubyrėtų žemės, sodinamas į duobutę, dar kartą palaistomas ir užberiamas plonu žemės sluoksneliu.

Tarp daigų turi būti ne mažesni nei 1 metro tarpai, o lysvės plotis – ne mažesni nei 2 metrai.

Tręšimas. Pirmą kartą trąšas reikia įterpti į duobutę prieš sodinimą. Tinka perpuvęs mėšlas, kompleksinės neorganinės trąšos be chloro, kuriose vyrauja azotas. Trąšas patartina užberti nedideliu sluoksneliu žemės, kad nebūtų tiesioginio kontakto su šaknimis kol daigas neprigijo.

Antrą kartą tręšiama, kai užsimezga pirmieji arbūziukai. Šį kartą kompleksinėse trąšose turi vyrauti kalis, nes jis būtinas vaisiaus augimui; pageidautini ir mikroelementai. Tinka trąšos, skirtos bulvėms ir agurkams.Tomis pačiomis trąšomis galima patręšti po dviejų savaičių dar kartą.

Priežiūra. Arbūzų nereikia laistyti, nes jie puikiai prisitaikę lapeliais sugerti ryto rasą. Jeigu vasara labai sausa, kol lapai neuždengę viso žemės ploto, naudinga purenti dirvą. Šakų skabyti negalima, ravėti reikia atsargiai, kad nepažeisti virkščių. Jų negalima kilnoti, vartyti, tik pačioje pradžioje galima nukreipti norima kryptimi. Jokiu būdu negalima judinti ką tik užsimezgusių vaisių.

Arbūzo daigas pats reguliuoja naujo vaisiaus užsimezgimą, todėl į šį procesą nereikia kištis. Jei vasara šalta arba labai lietinga, užsimezgus pirmam vaisiui, kitas gali užsimegzti tik pirmajam baigus augti arba kitas gali ir neužsimegzti. Šiltomis vasaromis daigas gali subrandinti daugiausia tris vaisius.


Papildyta:
tai tema tik apie arbuzus ir čia kviečiu bendrauti visus arbuzu sodinimo megėjus
Papildyta:
puikus patarimai;Aš pati nesistengiu užauginti kuo didesnių vaisių, ir čia paslaptis paprasta – kuo daugiau tręši, tuo arbūzai sunkesni, taigi, geriau mažesni, 6–8 kg, tačiau sveikesni.Iš vieno daigo gerą vasarą užauga du arbūzai ir jeigu matote, kad mezgasi trečias, tuomet jį reikėtų nugnybti, nes jis nespės sunokti. Šiaip arbūzo daigas pats reguliuoja visą procesą – kai vienas arbūzas užsimezga ir pradeda nokti, vėliau ateina eilė ir kitam.Auginti šiuos vaisius reikia lauke, o ne šiltnamyje – tai lauko arbūzai. Tačiau iš bėdos galima auginti ir šiltnamyje. Nuo ko prasideda pats arbūzo auginimas? Žinokite, jeigu auginate agurkus, tai užsiauginsite ir arbūzų – pats procesas labai panašus. Beje, praėjusią vasarą buvo labai šaltas birželis, ir visi mano agurkai nunyko, tačiau štai arbūzai išgyveno. Matyt, jie labai prisitaikę?
Papildyta:
Šiltnamyje nebūna ryto rasos, todėl reikia labai stengtis, kad užaugtų geras derlius – keltis anksti ir apipurkšti vandeniu. Bet taip auginti arbūzai būna mažesni, užauga iki 2 kg.Būtina labai atsargiai ravėti ir jokiu būdu negalima kilnoti virkščių, nes arbūzas džiūsta, tam tikra prasme, jis labai jautrus augalas. Kartais net leidžiu arbūzui apaugti žolėmis, ypač pačioje vasaros pabaigoje, baigiant nokti, kad jis nenudžiūtų.Auginti reikėtų saulėtoje vietoje, kurioje nėra medžių, pavėsio – arbūzai tikrai įvertins smėlėtą, lengvą, jokiu būdu ne molingą, tačiau vandeniui laidžią dirvą. Netiks durpingas dirvožemis, kadangi tada jie serga įvairiomis ligomis (šiaip įprastai neserga jokiomis ligomis), slopsta jų atsparumas aplinkos veiksniams.
Papildyta:
Tręšti reikia, nes stambius vaisius užauginantys augalai pasiima iš dirvos ir daug maisto medžiagų. Sodinant į dirvą reikia tręšti trąšomis, kurių sudėtyje vyrauja azotas, o kai tik užmezga pirmąjį arbūzėlį, – tik kalio trąšomis, tačiau be sieros (jos arbūzai nemėgsta).
Jeigu netręšite, tuomet didesnio nei 2 kg vaisiaus neužauginsite – tik tręškite saikingai, būtinai atsižvelkite į rekomendacijas.
Kaip jau minėjau, tikėtina, kad tai pusdykumių augalai, todėl vandens jiems daug nereikia – jie patys pasiima atitinkamą kiekį. Ryte arbūzus maitina ryto rasa, o štai šiltnamyje – turėsite apipurkšti, ir tik jei tęsiasi ilga, deginanti sausra, tuomet galima vos palieti, kad neišdžiūtų. Tačiau reikėtų lieti ne tik šaknis, bet ir lapus, ir šį darbą atlikti kuo anksčiau ryte.Turėčiau pasakyti, kad tikrai ne. Čia svarbiausia dirva, kuri nebūtų molinga, ir kad patys arbūzai neaugtų pavėsyje. Nuo saulės priklauso ir arbūzo saldumas. Pirmieji pas mus yra sunokę jau rugpjūčio pradžioje, tačiau pikas – rugpjūčio vidurys. Ir taip iki rugsėjo pradžios galime nokinti lauke, o jeigu nespėjote iki to laiko, tuomet galite tai daryti viduje, šiltoje patalpoje. Ir skonis, beje, nesiskiria nuo to, kuris nokintas lauke, o kuris patalpoje.
Papildyta:
Saldumas priklauso ne tiek nuo paties vaisiaus sunokimo, bet nuo pačios vasaros saulės – labai svarbu, kiek jis gauna jos šilumos per nokimo laiką.Kartais ir aš pati susimaišau – būna, kad prapjaunu dar nesunokusį. Tačiau pirmas požymis, kad arbūzas gali būti prinokęs, – kai paties vaisiaus jungtis su virkščia pradeda geltonuoti ir apmirinėti; tai ženklas, kad arbūzas jau nebegauna maisto medžiagų iš augalo. Kitas būdas taip pat paprastas: reikia vaisių pakelti ir pažiūrėti, kaip atrodo arbūzo vieta, kuri liečiasi su žeme, – ji turi būti geltona ar net oranžinė.Esu skaitęs Končiau knygutėje apie šiltnamius, jog paskutines 2 savaites iki derliaus ėmimo jis jų nelaisto, tada arbūzai sukaupia dugiau cukraus
Papildyta:
patirtis tokiu kaip mes Auginau penkis augalus. Keturis lietuviškus arbūzus, vieną Janosik veislės. Pastarasis užaugino kilogramo nesiekiančius vaisius. Kiti užaugino tris vaisius po ~3kg ir keletą mažesnių. Išsodinau daigus laukan į lysvę birželio pradžioje. Iki žydėjimo laikiau po agroplėvėle. Kartais palaistydavau. Sykį patręšiau vištų išmatų raugu. Tikėjausi didesnio derliaus, bet džiaugiuosi kad ir keli užaugo, dabar turiu krūvą sėklų o arbūzų skonis man labai patiko. Galbūt galėjo būt saldesni, užtat kokie traškūs ir sultingi, ir svarbiausia savi
Papildyta:
Tris veisles auginau, Sugarbabe, iš lietuviškų sėklų, ir "Kurzemes".
Labai gaila, lietuviškiems pas mane nepatiko.
Kurzemes tokie juokingi, mažuliukai, bet ir sėklos mažulės buvo.
Sugarbabe iš 4 daigų du arbūzus turėjau nedidelius.
Finale viskas valgoma, savo auginta, sultingi, bet iki galo neprinokę, nors birželio gale užsimezgę. Nuskyniau visus prieš savaitę Labai pasiteisino. Duobutes galima užpilti ir kompostu.
Kad daigai greičiau prigytų, po 10 dienų galima palaistyti amonio salietros tirpalu.
Šakų neskabau ir negeniu. Tik į tarpežius tįstančias virkščias permetu į ežios vidurį. Purenu kauptuku, spyruoklinėmis arklinėmis akėčiomis. Pagrindinė derliaus masė sunoksta rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Vienas augalas išaugina 1-3 vaisius. Sveria jie nuo 3 kg iki 6-7 kg. Vidurkis 4-5 kg. Rekordininkai 10-12,5 kg.
Kaip šiemet sekasi augint arbūzus? Aš auginu vieną kapsulėj su moliūgais Crimson Sweet, tai atrodo neblogai, bet nuo pasėjimo auga labai letai.Pasėjau kovo pradžioj, o dar tik pusantro sprindžio ilgio. Turiu dar 10 Sniegių. Pasėti balandžio gale, sodinti lysvėj, mulčiuoti šiaudais. Atrodo prastokai, nurudo lapai. Kokio pas jus jau dodžio arbūzai?
Papildyta:
va tokios gudribes isaugint arbuzus rytruoj bus dar paslapciu auginimo nesidrovekit klauskit
Papildyta:
dar rosario h seklos musu kaimines lenkijos turetu augt ir pas mus
Papildyta:
Arbūzų auginimas Lietuvoje nėra labai paplitęs, nes daugelis mano, jog mūsų klimato sąlygomis užsiauginti pilnavertį arbūzą yra labai sunku. Tačiau iš tikrųjų arbūzų auginimas Lietuvoje nėra sunkus, tiesiog reikia išsirinkti tokia vietą kuri būti ideali arbūzų augimui ir gerai jį prižiūrėti.

Laistydami arbūzą liekite tik šaknis, nepažeiskite lapų. Sunokę arbūzai turėtų būti rudens pradžioje. Nudžiuvus arbūzo stiebui vaisių nuimkite. Jei pastuksenus garsas bus skardus, reiškiasi arbūzas nesunokęs, tuomet arbūzą palaikykite ant palangės. Sunokusio arbūzo garas pabeldus turi būti duslus
Papildyta:
megeju patarimai ;Patikslinimas plevele netik kad neaugtu, ir jus tinginukai, bet kad palaikytu saknim tinkama didele tmp. Siemet ir as auginu arbuzus, 4 rusis. nuo ankstyvu iki vid velyvumo, augo iki lietu puikiai, po lietu jau 4 teko skinti sprogusius, bet skonis geras geriau nei pirktinis, kadangi didziaja dali pasodinau per tankiai, tai dauguma arbuzeliu mazi 1-2 kg. nors tame tankumyne yra ir trys >5 kg. siulau auginti visiems megejams, greiciausiai sunoksta musu salygom su geltona luobele, o didziausias produktyvumas pasiekiamas su Crimson Sweet, bent pas mane sodinti reikia kuo anksciau po agro ar siaip pleve, nes nezinia kokia bus vasara ir as spes sunokti. siulau ant zemes silumos palaikymui tiesti juoda agro pleve, jei tokios nera, polietenine juodai balta pleve braskems, tikrai padeda augaliukam greiciau isisaknyti ir geriau augti. Nzn ka dar patarti isskyrus gera rupia zeme, kur nesikaupia vanduo atsiprasau As auginu Sugar Baby arbuzus. Kieivienas is ju turi tik po viena arbuziuka, praeita savaite nuskyniau viena arbuza, svere 3,2kg. Buciau neskynus, bet daigas nudziuvo. Arbuzo dar nesuvalgiau, nokinu

Nauja tema??? Man rodos laikas troliui baną gaut...

Gal žmogui dėmesio trūksta

ai, nekreipt dėmesio reik, ir tiek.

Vardai rašosi iš didžiosios raidės.
Kai tau 13 į vyresnius žmones kreipiamasi JŪS.
Nei namie nei mokykloj nemokė ?
Adresą galų gale išmokai parašyt , pažangą darai . Per dieną pasirodo pasistengus galima šio to ir išmokt . Nesi nemokytinas ( -a) . Gal ir arbūzų auginime pavyks ?
Nauja tema apie arbuzus?
A mums gerai ir senoj , apie arbūzus galime ir čia kalbėt , tik kad rugsėjo mėnesį nėr ką kalbėt. Kam užaugo, valgo , sėklas spaudo ir vargo nemato

taip nauja tema prasau i mano tema nekreipt demesio tik sudedu visu arbuzu augintoju patarimus

auginimo megejai;Sėklas pirkau parduotuvėje, balandžio pabaigoje pasodinau namuose į vazonėlius, apdengiau su plėvele ir laukiau, kol išdygs. Stengiausi, kad žemė nebūtų sausa. Sėklos sudygo įvairiai – vienos po kelių dienų, kitos po savaitės ar kelių, kitos visai nesudygo. Į šiltnamį sodinau birželio pradžioje, kai jau nusistovi šiluma. Tuomet daigai jau turėjo po 3-5 lapelius. Sodinau „iš akies“ – maždaug kas 1 m. (reikėtų dar rečiau), į duobutės vidų dėjau pelenų, juos sumaišiau su vandeniu ir tada sodinau daigus. Laisčiau kartą per savaitę, lapų stengiausi neaplieti, o laistydavau tik pačias šaknis. Lapų neskabiau, leidau jiems išsiplėsti ant žemės. Ant vieno augalo augo po kelis vaisius, nors žydėjo ir daugiau. Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje dauguma vaisių jau būna sunokę, nesunokusius taip pat nuskinu, nes stiebai jau būna nudžiūvę. Nesunokusius arbūzus baigiu nokinti laikydama
Papildyta:
o dabar moliugai
Papildyta:
jumbo pink banana Derlinga ir nelepi veisle, puikaus, taciau ne per daug intensyvaus skonio, valgem ir vaisinom nuo rudens iki beveik kovo menesio. Nera problemos kur deti prapjauta, nes pailgi, todel puikiai telpa i saldytuvo lentyna ir vieno mums pakakdavo trims kartams. Gal butu ir ilgiau issilaike, bet pasibaige;crown princeLabai kvapnus ir mano nuomone panasiausi i moliugus, kuriu sultis noretusi gerti. Gana derlingi, bet viena beda, kad laaaaabai patiko ir lauko pelems Nuskinti pavyko tik viena, nes kitus atvertus pamaciau, jog visiskai isgrauzti. Siais metais bandysiu kaip noNezliauziantys, o krumu augantys ir nedideli. Manau labai tiktu nemegstantiems moliugu, nes neturi intensyvaus skonio. Patiko ir idaryti, o taip pat i sriubas, nes kieti ir taip greitai nesusileidzia. Be to nereikia uzkrauti saldytuvo, i sriuba pakanka vieno.
Howden

Howden
Papildyta:
moliugu sodinimas ; Sėja
Moliūgai jautrūs šalnoms, todėl sėjami vėlai, pradėjus žydėti alyvoms (kai dirva sušyla iki 12-13 laipsnių).

Moliūgai sudygsta greičiau, kai sėklos prieš sėją pabrinkinamos: 2-3 valandas pamirkoma 45-50 laipsnių vandenyje, susukama į drėgną audinį ir 2-3 dienas iki sėjos laikoma kambario temperatūroje.

Į šaltą dirvą pasėtos sėklos ne dygsta, bet pūva. Moliūgai sėjami taip, kad būtų apžerti 3-4 cm žemės sluoksniu. Jei sėjant dirvoje trūksta drėgmės, moliūgai sunkiai dygsta, lėčiau auga. Rekomenduojama į kiekviena duobutę pilti 1,5-2 litrus šilto vandens. Sėklos užberiamos kompostu. Sėjame po 3 sėklas. Atstumas tarp augalų - vienas metras.

Norint apsidrausti dėl šalnų keliamo pavojaus, sėklas galima pasėti skirtingame gylyje. Jei sekliau pasėtų sėklų anksčiau išdygę daigeliai apšąla, jie išraunami. Lieka augti giliau pasėti ir vėliau sudygę daigeliai. Jei šalnų nebūna, išraunami vėliau sudygę moliūgai.

Sudygus daigams ir susiformavus vienam dviem tikriesiems lapeliams, toliau augti paliekamas tik vienas - stipriausias didžiojo moliūgo augalas. Kietažievio ir muskatinio moliūgo paliekami du šalia augantys daigeliai. Užaugus 4-5 lapeliams, silpnesnysis daigelis nugnybamas, kad raunant nebūtų pažeista šaknų sistema.
Norint gauti ankstyvą ir gausų moliūgų derlių, sodinami iš anksto išauginti daigai. Sėklos daigams balandžio viduryje sėjamos tiesiai į polimerinius puodelius, pripildytus paruošto durpių mišinio. Daigai, turintys 3-4 tikruosius lapelius, į dirva sodinami tik gegužės pabaigoje. Daigai sodinami iki pirmųjų sėklaskilčių. Jei reikia - pridengiami.


auginti nesunku. Jie mėgsta puresnes ir derlingesnes dirvas, nors pakenčia ir ne tokias derlingas, tik tuomet derlius gali būti mažesnis.

Moliūgai mėgsta atviras, saulėtas ir nuo vėjo apsaugotas vietas. Nors pakenčia ir nedidelį pavėsį. Idealiausia temperatūra moliūgams augti – 25–26 C.

Moliūgams pilnai galima skirti vietą, kuri netinka kitiems augalams, pavyzdžiui, prie komposto ar perpuvusio mėšlo krūvos, saulės nutviekstame patvoryje ar prie pietinių statinių sienų.


Vertėtų žinoti, kad moliūgų sėklos būna daigios net aštuonerius metus.

Geriausia moliūgus sėti į dėžutes kambaryje arba šiltnamyje, 3-5 cm gyliu.

Kai moliūgai užaugins 2–3 tikruosius lapelius, palikite tik po vieną stipriausią daigą, kitus išraukite.



Moliūgus rekomenduojama sodinti į dirvą, kurioje prieš tai augo bulvės, burokėliai, kopūstai, ankštinės daržovės arba javai. Netinkama kaimynystė – bulvės. Ypač gerai auga pasodinti šalia pupelių ir kukurūzų.


Moliūgus nuskinti reiktų prieš šalnas, paliekant 10-15 cm kotelį, nes be jo moliūgai prasčiau laikosi.




Papildyta:
cukinijos;Veislės. ‘Astra Polka‘ – derlinga cukinijų veislė. Vaisiai cilindriški, tvirti, tamsiai žali.
‘Goldena‘ – derlinga cukinijų veislė. Augalai krūmiški. Jauni vaisiai šviesiai geltoni, subrendę oranžiniai, cilindro formos, vidutinio dydžio, 20-60 cm ilgio. Sėklos baltos ir smulkios.
‘Greta H‘ – derlingas atsparus ligoms cukinijų hibridas. Vaisiai cilindriški, 20 cm ilgio, odelė šviesiai žalia.
‘Kveta‘ – derlinga cukinijų veislė. Vaisiai cilindriški, 10-20 cm ilgio, odelė žalsvai balta.
‘Tapir‘– derlinga cukinijų veislė. Vaisiai cilindriški, 20-60 cm ilgio, odelė žalia su baltomis juostelėmis.
‘Tarmino F1 ‘ – derlingas ankstyvas hibridas. Vaisiai ilgi, žali, cilindro formos. Vidus tvirtas ir kietas. Tinka vartoti šviežius, laikyti, perdirbti ir šaldyti. Nuimtas derlius ilgai nepraranda prekinės išvaizdos. Rekomenduotina sėti ir vėlyvesniam derliui.
‘Vegetable Spaghetti‘ – atspari ligoms ankstyva veislė. Vaisiai ovaliai pailgi, žali su taškeliais, nokdami gelsta. Termiškai apdorojant minkštimas sukrenta į „makaronus“.
‘Elite F1‘ – labai derlingas ir populiarus ankstyvas hibridas. Vaisiai cilindro formos, šviesiai žalios spalvos. Vartojami švieži. Tinka sėti ir vėlyvesniam derliui.

Auginimas. Cukinijų vegetacija 50-70 dienų. Cukinijų šaknų sistema yra sekli, todėl iš dirvos neišnaudoja visų maisto medžiagų, be to, sausrų metų augalai vysta, todėl reikia laistyti, ypač jaunesnius augalus. Vėliau dėl gausios jų lapijos žemė užpavėsinama, todėl mažiau auga piktžolių.
Vieta. Cukinijos nėra reiklios dirvožemiui, ištvermingesnės nepalankiems orams, tačiau geriausiai auga derlingame, greitai įšylančiame, laidžiame orui ir vandeniui lengvo priemolio dirvožemyje.

Sėja, sodinimas.Cukinija – šilumamėgė daržovė, todėl lauke ji sėjama įšilusioje (10–12 oC) dirvoje, 10 cm gylyje. Rekomenduojama cukinijas sėti gegužės – birželio mėnesiais. Cukinijos gali būti sėjamos tiesiai į žemę arba pasibaigus šalnoms sodinamos lysvėje daigais. Šiltnamyje užauginti ir lauke pasodinti cukinijų daigai greičiau pradeda derėti. Lysvėje daigus sodinkite 70 x 60-70 cm tarpais. Tokiu pat atstumu sėjamos sėklos bei retinama. Sėklas sėkite trijų sėklų skersmens gylyje. Cukinijas geriausia auginti po ankštinių augalų, svogūnų, pomidorų, ankstyvųjų kopūstų, bulvių ir porų. Nepatartina jų auginti toje pačioje vietoje 3-4 metus iš eilės arba po kitų moliūginių daržovių.

Vegetacijos metu cukinijos tręšiamos kompleksinėmis trąšomis (20-30 g/vienam augalui). Lysves mulčiuokite kompostu arba šiaudais, nupjauta vytinta žole, daržo atliekomis, kurios maitina mikroorganizmus ir aktyvina jų veiklą. Mulčias aprūpina dirvą maisto medžiagomis, apsaugo nuo perdžiūvimo ir plutelės susidarymo, padeda palaikyti pastovią dirvos temperatūrą, stabdo piktžolių plitimą. Patartina mulčią užberti plonu, 5-7 cm sluoksniu, antraip jis pradės pūti ir nemaitins mikroorganizmų.
Norint derėjimą padidinti keleriopai, galima pasitelkti nesudėtingą būdą – žiedus apdulkinti dirbtinai. Tam reikia, geriausia iš ryto, nuskinti vyrišką žiedą ir, nuskabius žiedlapius (patogumui), patepti išsiskleidusius moteriškus žiedus. Tik svarbu, kad ant piestelės viršutinės dalies purkos žiedadulkių patektų iš visų pusių. Priešingu atveju užsimezgęs vaisius augs kreivas, gali tiesiog nudžiūti.sendena bus nauju gudribiu apie parikas kitas darzoves

Ziuriu kada parasyta zinute ir suprantu- vaikas taip uzsidraivino ant arbuzu, kad net naktimis nebemiega Nu pagailekit kas nors- nusiuskit jam tu Sniegiu ir bus ramu. Tureciau tai pati nusiusciau. Arba prie Liepkalnio Maximos nuvezciau.

nu reikės gelbėt visą forumą, o ką daryt. tik sėklų dar šiemet nerinkau,eisiu didžiausią pjaut r tikėsiuos,kad jau sunokęs