=^..^= Mūsų katytės ir katinėliai =^..^=

Tikrai turiu tokia nuotrauka, Bosiuko tik nebera

Labas rytas, giminės ir artimieji Švogerių kraštas, ne kitaip..

Patiko namelis su arbatinuko snapeliu. Tik gaila, kad toks traukinių muziejus ne mums skirtas. Po paros nieko neliktų

Ruste, nu labai gražus darbelis tavo. Ryškus, spalvingas....vnž šaunuolė

Ahabi, kada jau pas jus atkeliauja Makas? Kiek jam dabar?

Palyte šaunuolė, lengvai apsipranta, bus gaujos vadas

Zundyte dar foto, a

Dabar tuos žmones pažįsti

Labutis

Busy aš taip nusprendžiau būsi mano giminė Magnuna irgi

As nesipriesinsiu, atsiduosiu imama i tavo gimines Pazistu gi tave senai

Daredi, jo ypac baisus zveris pas mus Tutukas

Daredi, parsivežti iki lapkričio vidurio turim. kai parsivešim 3,5 bus
Busy sakė, kad Bosiukas labai mielas buvo

Jetau čia per jus tai ir našlaite galima pasijust

Labas rytas visoms. Pakasiukas visiems temos ūsuočiams. Pasiilgau. Ir, pikta kaip keksas, išlindus iš savo urvo- dirbtuvių, ateinu pasisveikint. Klausykit, a yra dar kas nors tarp mūsų, kurią pilnatis taip labai veikia... Ne, nu jergutėliau kaip norėčiau kam kupron mostelėt. Niekaip nesupratau to nenumaldomo noro, bet žvilgterėjau dangun, o ten tas blynas apvalėja. Supratau kur šuo pakastas... Aišku laukiat istorijos. Norit pakikent? Norit nepadoriai kikent darbuose? Iš Merfės žviegt norit? Maloniai prašom: Sekmadienį buvau visiškai paslėpta rūsyje. Nežinau ar meistram pasirodė, kad galiu būt pavojinga, ar šiaip juos užkniso mano jautrus vadovavimas, bet dėl visa ko, kad neišlipčiau, jie iš manęs atėmė net laiptus. Man tai ką, aš gi ten dirbu tai neimu galvon. Bet va mano Gralka buvo netikėtai paliktas namie vienas visai dienai nuo pat ryto iki pat vėlyvo vakaro. O taip beveik nebūna. Visi išsilakstė kaip tyčia ilgam. Taigi, vėlyvą vakarą išlipau iš rūsio, parvažiuoju namo. rakinu duris- ATRAKINTOS.uždaryta tik viršutine spyna. Susiraukiu, galvoju, apkoliosiu kurį nors pirmą pasitaikiusį. Aš gi dirbtuvėse lietuvos radiją klausau, o ten kriminogeninė situacija nušviečiama ne kaip... Įeinu namo. Ten tamsu. Pirmiausia vos nenusidrebiu užlipus ant striukės Uždegu šviesą. Jedrištavai- namai nusiaubti. Spinta atidaryta, drabužiai mėtosi. Žvilgt virtuvėn- grindys nenusakomos. Miltai, kava, šukės, šluota ir šiukšliakibiris kažkodėl tarpdury. Pirma mintis, aišku, apsilankė negeri žmonės. Turėjau tą, tai žinau kaip tai atrodo. Tada šokas: kur Graliukas, nes nepasitiko. O visada iš kart atskuodžia kelniais mojuodamas. Viską numečiau šaukiu katą. Nėr. Širdis kulnuose. Gerklę užspaudė. Staiga grįžteliu iš spintos visas kaip svirdulys besirąžydamas išlenda. Ufff, akmuo nukrito. Pasiėmiau, priglaudžiau. Bent tiek nusiraminau. Mėginu eit toliau. Vaizdelis ne koks, bet telikai vietoj. Kompai vietoj. Dokumentai taip pat. Jau ramiau. Žvilgt sienon- paveikslo nėr. Paveikslas tai toks be ryšio, kažkada Danijoj sendaikčiuose nukoviau. Šlepteliu ant kėdės iš netikėtumo. Galvoju: tai po galais kokios vertės tas paveikslas buvo, kad jį išnešt reikėjo, visą kitą palikus. Net pinigėlius, nedaug jų namie, žinoma, bet aš tai tuos imtau ne paveikslą... Mąstau tai ko aš nemačiau jame ir kaip čia tie negeri žmonės tokie intelektualūs, kad pamatę viską paliko, o tą "griožę" griebė. Sėdžiu apakus. Vėpsau tuščion sienon. Nulekiu į kitą kambarį. Ten paveikslai vietoj. Na, atleiskit, bet ten žinomo grafiko darbas. Gražus ožiaragis. Mano manymu, jis kokių 100 kart vertingesnis už išneštąjį... Kitam kambary kičinis jūros vaizdas ( ale to tai rėmas gražus), kažkada gautas dovanų irgi vietoj. O mano "lupeniuko" iš sendaikčių - nėr...Visai pasimečiau. Tuo metu atsidaro durys, tų jau neberakinau, o kam, vistiek vertingiausia jau išnešta, pareina MB. Sustoja kaip įkastas ir klausia : ką tu čia darai? Atleiskit, už kasdieninį slengą, bet mane paraližuoja idijotiški klausimai,- sėdžiu, žiūriu į sieną, drabužius mėtau, miltais pasibarstau, kavos patrupinu ir periodiškai, kad linksmiau būtų sudaužau ką nors,- išpyškinu atsakymą. Ohoooo, kad būtumėt mačius jo akis... Palytės tos, kur iš arti fotkytos, tai mažos palyginus atrodo... Kuoktelėjai, pasiveja mane klausimas. Uhu, atsakau. O ką, negalima? Matydama, kad jo ranka tiesias link telefono,staiga suprantu, jog artimiausias dienas turiu galimybę praleisti ramioj aplinkoj. Todėl staigiai surimtėju ir pranešu: sveikinu. Mus apvogė. Matau, kad į mane dar žiūrima atsargiai, bet jau dairomasi ir į šalis. Tada klausimas: ką išnešė? Paveikslą. Tą iš Danijos..,- atsakau. Ir pati suprantu, kad mano balsas keistai skamba. Dabar jau sienon žiūrim dviese.
Sako gera po tiek metų žiūrėt viena kryptim...Tuo metu atsidaro durys, įvirsta mama ir visai piktai iškošia: tai kokio perkūno netvarkot? Aš vos priemečio negavau parėjus ir pamačius ką tas biesas prikrėtęs. Bet paskambino draugė ir turėjau skubiai išbėgt, nespėjau sutvarkyt. Mam, šį kart ne Gralis... nelabai tirtai sakau. Paveikslas dingo... Koks, išpučia akis ir toji. Iš Danijos pakartoju vėl, bet taip tyliai, netvirtai... Vėpsom sienon trise. Staiga aš suprantu, kad gi buvau turtinga. Nesvarbu, kad nežinojau, bet buvau!!!! Turėjau labai vertingą paveikslą atsitemptą iš sendaikčių turgaus. Neišvaizdų tokį, su keistai sukaltais rėmais. Bet ohooo kokis jis turėjo būt vertingas, jei tik aną ir tenešė. O ir vagys- malonu turėt reikalų,- antikvariato ir meno žinovai. Tačiau staiga mano ūsuotasis- uodeguotasis banditas, per mano kuprą liuogtelėjo ant sofos ir su siautulingu užsidegimu ėmė arpuot tarpą tart jos ir sienos. Tai sugrūsdamas savo letenas ten, tai nugriūdamas, tai atšokdamas ir vėl aršiai kartodamas viską iš pradžių. Patraukėm sofą. Ir, deja, na nebuvau aš turtinga... Svolačiau, vos ne unisonu sužviegėm visi... Pasiėmiau tąjį "svolačių" glėbin. Nusukiojau ausis, pasimurkėm ir nuėjau tvarkyt burbėdama, kad spintas uždaryt reikia išeinant ir kiek kartų sakyt reikia, nepalikit miltų su maišeliu padėtų kur nereikia. Ir puodelius išsiplaukit išeidami. Nu nėr kantrybės jau.....
Gražios visoms dienos

Su "neįkainojamu" paveikslu....

Neraudok, gali but mano ketvirtos eiles pussesere is tevo puses
Papildyta:
Merfe... Svolocius koks grazutis Jis tikrai tikrai negalejo tiek prizbickint
Ziauriai noreciau su MB viena kryptim ziuret

Merfės skaitynys kaip tik pietaujant labai gerai susiskaitė