Oi, kokis gražus modelis Kelviukas

Jis to "pasiutimo" geno nepaveldėjo, ane? Maniškis iš visos giminės viską susiurbė????
QUOTE(Baukidė @ 2016 09 13, 11:34)
Merfe 
tu tikriausiai rašai?

knygas? Blogą? Ir tik aš nežinau? norėčiau nuorodos
Oi, nea, tu nieko neprarandi... Aš nerašau viešai niekur... Aš taip spalvingai gyvenu

O, kadangi kalbėt pradėjau nerealiai anksti, ( 1 m. ir 3 mėn., kad ir kaip keista bet jau kalbėjau sakiniais, net med. kortelėj tokis grėsmingas įrašas buvo: " nepaprastai anksti pradėjo kalbėti") tai matyt jau užkoduota buvo pliurpt visaip. Ale aš labai sarmatlyva

, tai viešai nekeliu savo pamąstymų. Tik, va draugam kartais siunčiu išgyvenimus, ir, sako praskaidrinu jiems laiką... Bet, šit, Busiukas laksto nepadoriai užu snapuko susiėmęs, Daredi vietoj to kad dirbtų žvygauja, Rariuks džiūgauja, kad dar nepietavus suskaitė... Tai, žiū da apkaltins pasikėsinimu į gyvastį... kų gi čia rašysi... Bet, man smagu taip keistai pasišaipyti iš savęs. Na, žiūrėk. Klausia tavęs po kokio dyyyydelio vakarėlio ryte "kaip jauties?" Žinoma, tau nebe 16 ir savijauta tikrai labai jau retai būna"slogi" Gali atsakyti "viskas ok" Arba sėsti ir pajuokauti: pvz va tep va:
Esse
Rytas po vakarėlio[U]
Bandžiau pasikreipt dėl blaivybės įžadų, tačiau mėginimas pasižadėt nevartoti to daikto, kursai mano žodyne šiandien neegzistuoja, sukėlė neadekvačią organizmo reakciją, kurią pademonstruoti galėjau tik intymiai uždaroje patalpoje.... Dėl man visiškai nesuprantamų priežasčių mane ištikusi hipertoksikozė kelia susirūpinimą ne tik man bet ir mano kolegei, mat šiandien būtina pateikt ataskaitas statistikai, - ryt ir sodrai. O kurti, skaičiuoti, pagaliau rašyti gulint ant stalo, yra gerokai nepatogu, o be to tokia darbo poza gali lemti ne tik stuburo pakenkimus beigi neadekvačią kolegų reakciją, bet taipogi gali įtakoti ir vienokių ar kitokių klaidų atsiradimo priežastis. Nors, kaip žinoma, plačiai paplitusi nuomonė, kad pandeminis gripas baigėsi, aš turiu neginčijamų įrodymų, jog kiaulės ir be gripo gali jausti gana RYŠKIUS PANDEMIJAI BŪDINGUS POŽYMIUS: gavos svaigimą, miego priepolius, apatiją, ypatingai paaštrėjusią klausą, nekordinuotus kūno judesius o taipogi periodiškai pasikartojanį žiaukčiojimą..... Mano giliu įsitikinimu, jaučiantiems aukščiau išvardytus požymius reikalingas pilnai ir neginčijamai lovos režimas. Aniem jokiu būdu nerekomenduojama eiti į viešas vietas, darbą, svečius ir pan....Pasiligojusiems būtina rimta skysčio ir gliukozės dozė beigi ramybė, šiltas patalas ir miegas, miegas, miegas.... Su didžiausiu apgailestavimu esu priversta pripažinti, kad, kaip bebūtų gaila, mūsų visuomenėje yra giliai įsišaknijęs abejingumas, ir, drįsčiau teigti, savotiška panieka sergantiems kiaulių liga. Su tokiu visuomenės požiūriu niekad nesusiduria sergantys radikulitu ar meningitu, nors minėtomis ligomis sergančiųjų sindromai gerokai švelnesni, negu būdingieji kiaulialigei,- beigi ligos eiga, nors ir ilgesnė, tačiau gerokai lengvesnė,- visuomenė pastarųjų ligų nešiotojams atlaidi ir atjaučianti..... Kitaip visuomenėje vertinami kiaulių liga užsikrėtusieji. Niekas nekreipia dėmesio į jų poreikius, ligonių kasos nesidomi negaluojančiųjų reikalais ir abejingai stebi tokių ligonių desperatiškas pastangas gydytis savarankiškai, kolegos nesudaro sąlygų tinkamai laikytis lovos režimo, darbdaviai atvirai tyčiojasi ligos paūmėjimo momentu užkraudami, ant taip jau paliegusių pečių, sudėtingas, o dažnai ir neįmanomas užduotis. Turiu pripažinti, kad netolimoje praeityje aš taipogi priklausiau tų, abejingųjų, klasei. Tačiau kaip tik šįryt suvokiau - tai liga, bjauri savo prigimtimi kaip ir visos ligos, bjauri dar labiau, kadangi dėl visuomenės neigiamos reakcijos apie ją kalbėti nepriimta, sektinai, nėra galimybės sulaukti užuojautos iš aplinkinių. Ir atsitik tu man šitaip, kad praūžus maloniam vakarėliui, pajustum kiaulinės pandemijos požymius. Gali kaltinti aplinką, draugus, pagaliau tėvus ar netinkamą gyvenimo būda- viskas tas pats, kai tave ištinka kiaulialigės priepuolis, - esi bejėgis. Tu ir tik tu vienas žinai, kad saugojaisi, stengeisi vengt skersvėjų, visą vakarėlį sėdėjai su kepure ir apsimūturiavęs šaliku,- niekas negelbėjo.... kažkokio mistinio sutapimo dėka, kaip ir ankstesniais kartais, ryte po vakarėlio pajunti iki skausmo pažįstamus požymius: sukepusias lūpas, nejudrius sąnarius, momentinę amneziją. Ligos pradžią primena tik išgertas boržomio butelis. Tu sergi, tau bloga, - o aplink vien skaudžiai abejingi snukiai. Visi negražūs tokie, visi persikreipę........