Gaminau šiandien šokoladinį
Busy tortą. Nu, ką aš pasakysiu ( užbėgdama įvykiams už akių)- keliu kepurę prieš Busy, man gavosi visiškai kitaip, tsakant.
Sojų grietinėlę radau, produktus daugmaž sužiūrėjusi įlindau virtuvėn. Pradžioj tešla gavosi visai nieko. Kadangi mano torto forma nesandari, įklojau sviestinį popierių ir ingrūdau orkaitėn pusvalandžiui. Ištraukiau va tokį bolvoną:

Pjaunu pusiau, vidury tešla tupi ir šaiposi:

Aš ką, nepasiduodu, kišu viską orkaitėn atgal, kad iškeptų. Po 20 min traukiu lauk. Gautomis būsimo torto pusėmis galiu žmogų jei ne užmušt, tai bent apsvaigint kelioms valandoms garantuotai. Pabarbenu pirštais, na, kietumas kaip kokio iš krosnies ištraukto kaimiško duonos kepalo plutos. Tik pastarojo bent vidus būna minkštas, o čia, panašu, kad ne. Kų daryt? Bet aš vis dar nepasiduodu. Ruošiu pertepimą. Pradedu plakti sojų grietinėlę. Lydau šokoladą, pilu į grietinėlę toliau ją plakdama. Tai, ką aš žinau, nesustandėjo man toji padla grietinėlė nė kiek! Gali ten tuo mikseriu užsiplakt negyvai. Visa virtuvė rudomis dėmėmis lyg vėjaraupiais susirgusi nusitaškė, o skystis į pageidautiną tepti kremo formą nepavirto! Manot jau kapituliavau? Tai jau ne, nesulauksit! Vieną puspadį sukapoju kirvuku kubeliais ir mirkau į tą taip ir nesukietėjusį skystalą bei dėlioju ant kito puspadžio.

Užpilu, kas liko ant viršaus, apdėlioju braškėmis bei apibarstau šokolado drožlėmis. Dedu gaminį ( tortu pavadinus indų Šiva mane nutrenktų) šaldytuvan. Atbėgę virtuvėn vaikai žiūrėdami į mano darbalaukį klausia, kas čia buvo gaminama:

Ai, sakau, nesigavo, jums nepatiks. Bet paaugliams "ne" juk reiškia "taip". Prašo duoti paragauti. Aš tuo tarpu keiksnodama savo nepavykusį gaminį "laužausi". Galų gale sūnūs išprašo.

O kodėl jis tokios formos?,- nedrąsiai klausia manęs vaikai. Ai, nesigilinkit- numoju ranka ir atpjaunu po gabalėlį savo kūrinio:

Suvalgė, tiesa, pieno užsigert pasiėmė. Labai tragiškai?,- klausiu. Visai ne, skonis geras, tik kažkodėl labai kietas, gerai, kad breketų nenusilaužiau,- atsako vyresnysis dėdamas savo tuščią lėkštutę į indaplovę.
Pati įsipyliau sau moliūgų sriubos ir balto vyno taurę. Iškept iškepiau, bet tegu valgo kiti.
Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)