+-45 Mamos ir močiutės

Šaunuolė kokia mama, kad išvažiavo. Ir Ignė fainuolė, kad močiutę išsivežė Nežinau ar mano Mama pasiryžtų kur važiuoti kai karas prasidėjo mano dukra labai išsigandus dėl mūsų buvo, tai vis kvietė atvažiuoti pas ją. Man tai darbas, o Mama laisva, sakau važiuok, pabūsi. Sako ne, nevažiuosiu. Net nežinau ar pavyktų ką išsivežti, jeigu kažkas baisiau čia būtų.

Palijo ir pas mus. Netgi su žaibais ir griaustiniais.

Labas rytas.
Išgėriau mėtų arbatos nakčiai.Iki keturių neužmigau.Arba nuovargis suveikė.Skubu visus darbus pasidaryti iki pirmadienio.Nes paskui svečiai atvažiuos dviems savaitėms,nesinorės labai landžioti.Šiandien mb nupjaus jau antrą kartą žolę,visame sklype. Mačiau jau gėlyną reikia ravėti. Šiandien reikia suruošti žemę arbūzams.

Laba

Gal ir nuo mėtų gal geriau kokios melisų arbatos išgerti prieš miegą

O tai kai svečiai būna jūs į miestą grįžtate?

Aš vis ruošiuosi sodyboje bijūnus pasodinti užsakyti taip ir guli pas gėlininkę (sutariau, kad pasaugotų, nes namie nelabai turiu sąlygų), nes vis nevažiuojam. Dabar jei važiuosim tai tik po dviejų savaičių, manau, kad jau tikrai nežydės šiais metais, bet tai nors pasodinčiau šiemet.

Ryt turėčiau išskristi į Taškentą. Grįžtu po savaitės šeštadienį. Žadėjo ne tik Taškentą parodyti, bet ir Samarkandą

Labas rytas.
Įspūdingos kelionės.Įsivaizduoju kelionė paliks daug įspūdžių.

Labas rytas.

Labas rytas.
Planuose buvo buto remontas,vaikai pakeitė planus.

Laba

Kelionė iš tiesų labai įdomi. Dairausi aplinkui akis išplėtusi 😍😍😍 deriname darbą su poilsiu. Ketvirtadienį planuojama kelionė į Samarkandą, dar vienas Uzbekijos perlas, gili senovė ir Šilko kelias. Penktadienį laisva diena, o šeštadienį ryte atgal į namus. Kainos mums juokingos, vaisiai daržovės nerealaus skonio, tai čia dabar, pavasarį, tai rudens skonį galima tik įsivaizduoti. Maitina mus kaip prieš Kalėdas šeria žąsis


Ką padūkėliai sugalvojo? Dažniausiai taip netikėtai pakeisti planai pačius gražiausius įspūdžius palieka

joo, visa Vidurinė Azija visai kita kultūra, turi būti įdomu.Mums iki Vakarų dar toli, bet vistiek ir mes toj pakraipoj gyvenam, o Rytai tai jau visai kas kita.Įspūdžiai liks visam gyvenimui, Aš tai mažai pasaulio tesu mačiusi, senais laikais buvau Maskvoje, Minske, Breste ekskursijose, Demokratineje Vokietijoje atlikau praktiką , gyvenau mėnesį, pusę to laiko mus vežiojo po šalį į ekskursijas , Į Sovietską važiuodavom apsipirkti, kai pas močiutę Pagėgiuose būdavau,bet nė vieno muziejaus ten neaplankiau, juk tikriausiai jų ten buvo.Na, ir į Latviją važiuodavom apsipirkti, nes pasienyje gyvenom.Šiais laikais tai tik Vengrijoj buvau, oi juk ir į Kroatiją nuvažiavom Adrijos jūroj nusimaudyti, ir Lenkijoj pietavom.Slovakiją kirtom, bet nesustojom.Nu gal tas nėra labai mažai

Labas rytas.
Oi MamaEgle,čia kur tu esi,tai pasaka. Samarkandas skamba kaip pasaulio stebuklas.

Bangele,tai kad mūsų laikas tik po Tarybų Sąjungą daugiau ir galėjome keliauti.Čia Tavo praktika Vokietijoje iš viso stebuklas. Mūsų vaikai tai malasi po pasaulį.Mažasis vienu metu ir gyveno ant lagamino,kas savaitę,kartais ir du kartaus po Europą skraidė.Kas trys mėnesiai į Ameriką.
Vaikai gimtadienio proga pranešė pirmadienį vakare,man knisantis darže skrendate į Graikiją savaitei pailsėti. Kada jei ne dabar?Nors mb gimtadienis birželį,mano rudenį,sako paskui vėl korona,daržai,derlius.Viskas dabar.Namuku nereikia rūpintis,žmonės gyvens dvi savaites. O planuose buvo pagaliau remontą bute įpusėti. Viską metame ir skrendame.Šianien į kirpyklą susiskambinau,pagaliau išeisiu į žmones.Mb sakė gulėsiu papludimy ir nieko neveiksiu.Tai trečiadienį važiuojame iš vakaro pas dukrą,nes ten geriausia palikti mašiną,permiegame ir anksti ryte išskrendame.Tai rytoj pakeliui dar užsuksime sodybon,palaistyti šiltnamių.Ir bus kaip bus.

Ingrida, aš mokiausi Kauno Mičiurino TŪT.Salia Kauno botanikos sodo, dvare.Nors tada aš nežinojau, kad ten dvaras buvo, tik labai patiko freskinės lubos .O tas technikumas bendradarbiavo su VDR Erfurto miesto kažkokia mokymo įstaiga ir kasmet keisdavosi moksleivių delegacijomis,Jie atvažiuodavo rudeniop, nes jų darbas buvo skinti obuolius, o mes tada 1979 m važiavom birželio mėnesį iki liepos 5d.Mūsų darbas, nesvarbu ar apželdinimą mokeisi, ar sodininkystę-daržininkystę, ar agronomiją, visi, po tris geriausius kiekvienos studijų programos mokinius sodinome žiedinius kopūstus.Su sodinamąja.Pradžioje mes nespėjom, į du tuos čiuptukus spėdavom įdėti kopūstą, trečias užsidarydavo be kopūsto.Tai vargšės vietinės moterys toli atsilikusios mūsų broką taisydavo.Vėliau įgudom, tai moterys eidavo iš paskos ir šnekučiuodavosi, o mes ne tik suspėdavom visus daigus laiku įkišti, bet ir aplink apsidairyti, perpratom kaip ten veikia lietinimo sistemos, panorama grožėjomės.Visai šalia buvo Erfurto miesto daugiaaukščiai pastatai .Taip dirbom 17 dienų, o 16 dienų keliavom.Aplankėme ERfurtą, ten veikė pastovi tarptautinė gėlininkystės paroda, kaip botanikos sodas, Veimarą, Buchenvaldą, Važiavom savaitgaliui su nakvyne į Drezdeną, pabaigoje buvom Potsdame, Berlyne, dar mačiau Berlyno sieną, visokius muziejus, dinozaurus ir tt.Jau nebeatsimenu.Dar kalnuose buvom, kažkokias bobslėjaus trasas matėm, tada jos labai žinomos buvo.Jau 43 metai praėjo, o daug ką atsimenu su smulkmenom.Ir būtent Vokietijoje aš pirmą kartą valgiau smidrų.Niekaip nėjo su neaštriu peiliu atsipjauti, tad susikišau visą į burną, nes negražu lekštėje palikti, ir praryti sunku buvo, ir apsikiaulinti nenorėjau, nes prie gretimo staliuko sėdėjo pirmą kartą pamatyti kitokie žmonės- juodaodžiai ir dabar juokiuosi iš to savo naivumo. Beje, ir šiandien valgėm smidrų, savo pasiaugintų, ir vyrui pasakojau tą savo istoriją
Ir į Maskvą iš technikumo vežė, metais anksčiau.Tik į Minską, Chatynę ir Brestą jau iš kolūkio ekskursija buvo
Geros kelionės, gero poilsio, atsigausit, su nauja energija kibsit į darbus.Nieko neatsitiks per tą savaitę.Svarbu siąnakt nenušaldyti , vėliau jau nežada šalnų.

Labas rytas.
Oi kaip įdomiai susiskaitė Bangele tavo nuotykis.
Mes tai važinėjome į Maskvą deficitų.Iš pradžių būdama pana su drauge,pasidarydavome darželyje išeiginių ir varydavome.Iš vakaro įsėdi Kaune į traukinį,ryte jau Maskvoje. Paskui su sese esame buvę,su vyru.O galiausiai su žiguliu važiuodavome aplink Maskvą degtinės,deficitų.Kol pastojau su mažuoju.Tai ir vežimą parvežtas pardavimui suėjo ir Similac. Dičkį paikdavome mano močiutei,mamai arba anytai ir rizikuodavome.Dieve su tokiu kledaru,žiguliu. Oi mes tiek rizikos per gyvenimą turėjome,nedirbome ramaus darbo . Maniškis dabar senatvėje apsiramino,aš dar ne.

Labas rytas.