Labas rytas
jau ziuriu mintys apie lukstenimus sukas

Paskaicius cia, kazkaip jauciuos pora menesiu su nestumu atsilikus- jokiu paruosiamuju, jokiu priespieniu, jokiu skausmu, miegu gerai(nors pora naktu kazkaip buvau jau prabudus ir neuzmigau ilgai), i tulika naktim nelakstau. Vakar net i Anyksciu laju tako boksta uzlipau be vargo. Apskritai, gyvenimo tempas ne tai, kad suletejes, toks jausmas, kad viskas tik greityn.. Kartais pasidaro baisu, kaip reikes su dar vienu seimos nariu gyvent, bet turbut tas nerimas naturalus

Savaites lekia nenumaldomai ir tik cia SM liniuote man primena, kaip vistik netoli jau finisas..Neitiketina
Kalbejot del baimes gimdyt, tai man, kaip ir trecia karta, kazkaip atrode, kad as visiskai moraliskai tam nepasiruosusi, bet atejo ta diena ir tiek, tai dabar irgi nenusiteikineju per daug, zinau, kad bet kokiu atveju tas laukia, niekur nepabegsiu, tikiuos tik, kad viskas bus sklandziai ir greitai, kaip kad paskutini karta.
Del pasiilgimo kazko. Tai kunas manes nevargina kazkaip, visai grazi jauciuos

, tai nieko kazko tokio man netruksta. Tik kantrybes su vaikais nebeturiu visai, uzknisa ju neklausymas, tarpusavio konfliktai ir pan.
Tiek is manes, o Jus laikykites