Nesusireikšmink taip ,,specialiste''.
Kažkokius kursus baigusi savanorė, tapo vaikų teisių darbuotoja.
Tik visiškai žemos savivertės, prasto bendro išprusimo, menkos vidinės kultūros žmogus, gali sakyti, kad ateina atimti vaikų, o ne suteikti pagalbą šeimai. Tai ryškiai traumuotas žmogus. Toks žmogus turi prastus santykius su savo tėvais, taip pat neturi artimo ryšio su savo vaikais. Todėl tam tikra prasme tai jo kerštas kitiems dėl nenusisekusių savo santykių. Psichologijos pradžiamokslis. Gaila tokio žmogaus.
Kas atsitiko savo gyvenime paskutiniais metais? Juk akivaizdu, kad kažkas blogo, kad žmogus taptų tokiu buduliu.
Gal paveikė ta covidinė situacija kaip ir daugumą arba turėjimas reikalų su tam tikro kontingento žmonėmis. Jaučiu prisižiūrėjo tiek visko, kad kitiems net nesisapnuoja ko būna.
