QUOTE(VėjoVaikas @ 2017 08 16, 20:57)
Ka reiskia komentaras pritaikytas man? Tai arba tiesa arba ne. Ir nemanau kad tai melas. Netikiu kad kitos mamos NIEKADA nepavargsta su vaikais. Ypac augindamos vienos. Aisku sutinku, kad as nesu is tu kurios del vaiku svaigsta. As esu egoiste ir turiu nemaza gyvenimo dali be vaiko.
O siaip tai juk jokie zmones taip komfortiskai neisgyventu budami TIK dviese, net jeigu tai butu mylimuju pora. Isvirtu savo sultyse
Patikėk manim, KONKREČIAI TAU.

Nesakau, kad mažai vienišų tėvų, kuriems tas pasakymas tiktų, bet tas taip akivaizdžiai tau pritaikytas.

Dėl to virimo, juk ir tėvai skirtingi, o argi ir nuo vaikų nepriklauso, - tie juk kažkiek turi savo autentiškų savybių.
Žinau pvz. kardinaliai skirtingus, ir nemanau, kad meluoja vienu, ir kitu atveju.
Be to, mano abi sesės buvo vienišos mamos po skyrybų. Ir vienos, ir kitos, vaikai tuo metu buvo lopšelinio amžiaus. Viena sesių sakydavo ir sako, nors vaikai jau pilnamečiai, pan., kaip tu, kita to visiškai nesuprasdavo ir nemanau, kad nenuoširdžiai.
Tavo atveju labai daug reiškia tai, kad pati nesi namisėda - mama perekšlė, praradusi savus interesus ir matanti prasmę tik ar vaikas suvalgė košytę ir išsišnypštė nosytę. Nes gi dar numirs. Tai, kas, kad pamokų nepadarė - durni mokytojai.
O gi kiek tokių supermamyčių, kurioms svarbiau užkonservuoti agurką [ok, čia gal babcių pvz., ne mamų, tiesiog nesugalvojau kt.], o ne nueiti į seminarą ar ekskursiją, gal net to paties vaiko labui - kad mama būtų neapkerpėjus ir protiškai ir turėtų apie ką kalbėt su vaiku.
Bent aš tai tas mamytes regiu va tokias, labai skirtingas.
Tiksliau, tu į tą tokią tipišką mamytę nei per kur nepanaši [nežinau, gerai, ar blogai, bet sakau tau ačiū už tai

].
Papildyta:
QUOTE(4blueflower @ 2017 08 16, 21:38)
Serganciai depresija, neinanoma tureti vyro. Ta man dar karta irode vienas asmuo siandien. Palikes mane po metu partnerystes. Parase, kad niekad nebusim laimingi.
Occchhh....

Nežinau, kaip paguost ir ar tai įmanoma, bet nuoširdžiai linkiu kiek įmanoma lengvesnio šito periodo išgyvenimo.
Papildyta:
Deraramos norėjau pakomentuot tik tiek, kad niekada nemaniau ir nemanau, kad esminis kriterijus pasirenkant turėt vaikų, yra ar vaikas gims įgalus, ar ne. Žmogus yra nepalygint daugiau, nei jo sveikata, net neabejoju.
O kuo rūpintis, apart `savų` vaikų - tiek prigaminta tų žmonių, kad tik reik norėt rūpintis. Matyt, žmonės nepajėgia mylėt kitų taip, kaip kad gimusių iš savęs - savas paveikslas juk ir gražesnis, ir protingesnis atrodo.