Depresija

#1585

Idem, neisivaizduoju ar yra toks, kuris priimtu mano ligotaja puse. Tikriausiai,kad nera. Visi mane palike vyrai kalbejo ta pati: kad jiems sunku, jie negali padaryti manes laimingos, todel geriau iseiti.

Aš ne  kartą lankiau dienos psichoterapinį centrą, susipažinau su daugybe žmonių ir ne vienas jų turėjo antrą pusę. Tiesą sakant, dauguma. Galbūt tu per daug demonstruoji savo ligotąją pusę, aš paprastai pasakau, kad man nerimas, man gyvent nesinori ir pan. , bet neverkiu šalia kitų. Nes pati žinau, kokį jausmą man  sukeltų kito žmogaus ašaros - visišką bejėgiškumą, tai baisus jausmas. Geriau jas palikti psichologui. O jei dar ištisai liūdnas veidas. Kažkaip tarp žmonių juk susitvardom, darbe ir pan.

Atsakyti
#1586

Pries sita ivyki man buvo atostogos, o dabar negaliu susikaupti, blaskausi. As gydausi depresija >10 m. Buna pagerejimu, paskui vel blogejimai. O dabar paumejo dar kai jis buvo. Nebendravo praktiskai su manim, nesidomejo, mazai rupinosi.

 

Tokiu atveju, gerai, kad ir išėjo.
 

Atsakyti
#1587
Matyt tas liudnas veidas pas mane buvo per daznai. Bet as jau pati pastebejau, kad jauciuosi nemylima, del to ir veidas vilti prarades. Nezinau kodel bet vis tiek verkiu. Naktim nemiegu. Jau antra nakti is eiles. Pasnaudziu, prabundu, susigraudinu, atrodo, kad viskas...pabaiga...ir kitaip jau nebus. Kad ir kaip ten buvo, as turejau vilciu, svajoniu. O dabar nieko nebera. Vis tik man jau nebe 20. O visi 33.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo 4blueflower: 18 rugpjūčio 2017 - 07:24
#1588
4blueflower aš tai jokiu būdu nenorėjau tau pasakyt, kad turi nuslėpt nuo kitų kad jauties blogai. Yra lengvos depresijos, kai žmogus gali nuslėpt valios pastangom, ir yra stadijos, kai nebe. Kai labai blogai, suprantama, kad neberūpi, kaip ten atrodai kitų akivaizdoj ir ką kas pagalvos. Ten rašiau dėl dėmesio atkreipimo pačios į save dėl akcentavimo, kad sergi. Bet šiaip dabar, turbūt, ne iki to tau ir tai normalu.
Manau, nieko tokio, jei dabar ir kalbi gyvai apie skaudulius ir skundies. Negerai, jei visą gyvenimą, tada taip, aplinkiniams irgi sunku. Bet dabar tau tikrai galima.

Kuo lengvesnės dienos visoms.
Atsakyti
#1589
QUOTE(4blueflower @ 2017 08 18, 07:25)
Pries sita ivyki man buvo atostogos, o dabar negaliu susikaupti, blaskausi. As gydausi depresija >10 m. Buna pagerejimu, paskui vel blogejimai. O dabar paumejo dar kai jis buvo. Nebendravo praktiskai su manim, nesidomejo, mazai rupinosi.

Gal be reikalo kaltini savo liga, gal vyras pasitaike netinkamas
Ypac jeigu sakai kad su juo prasciau jauteis. O turetu but atvirksciai...
Atsakyti
#1590

Kaip man gaila šios vasaros, visą prasėdėjau namuose. Atkritau praeitą rudenį, nemiegojau, nevalgiau, nerimavau, negalėjau sukoncentruot dėmesio. Viską vaistai sutvarkė, išskyrus beprotišką tuštumos jausmą ir beprasmybę. Kai nerimavau, daug sportuodavau, daug kur ėjau ir pan. Dabar nebeliko motyvacijos. Nesu gyvenimo nuskriausta, toli gražu, kartais žiūriu į žmones - negražius, nesveikus, senus ir galvoju: kas juos varo į priekį? Kodėl man, likimo nenuskriaustai, taip nieko nesinori? Psichoterapeutas man sakė, kad aš negaliu pakęsti jokio  NE. Ir man atrodo jis teisus. Papasakočiau, ko noriu, beprote palaikytumėt. Vienas pliusas - pradėjau rūpintis savim, nagai, plaukai, ir visa kita. Nes buvau nuėjus iki tokio lygio, kad net nesiprausdavau. Namai irgi blizga. Bet kas iš to, tuštuma nedingsta.mžžžžž

Atsakyti
#1591

Ple, kaip liūdna.

Atsakyti
#1592
Man irgi. Ziauri vasara. Tiksliau jos isvis nera.
Atsakyti
#1593
O aš taip nenoriu tos vasaros, būna, dar neprasidėjo, o tik ir galvoju, kad greičiau pasibaigtų. O Dieve, vėl ta vasara, maždaug.
Iš esmės, koks skirtumas koks metų laikas, bet man vasarą tikrai sunkiau. Dabar, aišku, asocijuojas, kad pernai mamai pablogėjo gerokai sveikata ir iki šiolei nepasveiksta. Tas žinojimas, kad padidinta rizika bet kada netekt...
Kur bus maloni ta vasara, kai ir šiemet, nors trumpai, bet buvo iki ligoninės su skausmais... Net jei pasveiktų visiškai, kas, turbūt, neįmanoma be stebuklo, man prireiktų atsigaut bent kelių vasarų, kad norėčiau, pvz., kokio ežero ar jūros pramogai. Nebe iki pramogų...

Išviešinau čia tą dramą su nuomotoja. Pervedžiau vis dėlto. Žiūriu, ir šian iš darbinio paprasto tel. skambinus. Tikriausiai, vis tiek visą tą laiką ir dar prieš pykčio proveržį galvojo, kad pinigai čia esmė ir niekas jai neįrodys kitaip. Nepranešiau, bet gal pamatys kažkada. Blogiausia, kad nei vienai pusei dabar ramu vis tiek nebebus viduj. Tokia situacija kaip popierius - suglamžai ir nebeištiesinsi.
Atsakyti
#1594
QUOTE(Nidulia @ 2017 08 17, 22:52)
Nes vyrai yra ziaurus egoistai. Jie kaip mazi vaikai. Mama papo nedave - deda i kojas. Tikrai ne tu esi netikusi, o vyrai silpni  tau kliuna. Vyrai ziauriai nemegsta asaru ir silpnumo akimirku moteryse. Ai, ka cia apie juos kalbeti.... As per du darbus varau ir ne necypteliu apie savo savijautas, tai maniskis ir patenkintas manimi ir viskas jam gerai. Nors, kai gulejau ant patalo atkritusi, tai be jokiu zodziu ir esti gamino, ir grindis plove. Bet mes jau 24 metai kartu, tai gal kitas variantas. Dabar ne[asakoju savo savjautu, nes Inau, kad tai vaisiu neduos. Stiprioji lutis.........juokas ima.

Paprastai silpni zmones, uz visus savo trukumus kaltina kitus.
Atsakyti
#1595
Siuo atveju as pati kaltinu save. Grauziuosi kad sugrioviau santykius verysad.gif
Atsakyti
#1596

Idem, o ko tu nori? Tikrai nepalaikysiu beprote, nes ir aš noriu protu nesuvokiamų dalykų..

Night, negaliu įsivaizduoti, kaip jautiesi dėl mamos, nes pati to nepatyriau. Bet mano akim žiūrint, pernelyg perkeli ant savęs jos ligą, išgyveni už ją, sakai, kad TAU reikės atsigauti po JOS ligos, jau nekalbant apie mirtį, tėčio mirtį. Labai išgyveni ant savo kailio dėl kitų žmonių nelaimių. Žinoma, tai tėvai, tavo artimiausi žmonės, bet tiesiogiai fiziškai tai neturi įtakos tavo gyvenimui. Po gedulo, liūdesio, nerimo, galima gyventi toliau SAVO gyvenimą.

Atsakyti