Depresija

Dabar tu supranti, kaip dejuojantys dėl depresijos atrodo tiems, kurie neprisipaišo sau depresijos.

Jūs visi mums atrodot simuliantai.

Jau seniai suprantu. Kai man pagerėja, sunku suprast kitus, kurie, mano manymu, daro per mažai, kol vėl neatkrentu.

O kaip mes jums atrodom, tai man jokio skirtumo. Nuo to man nei lengviau, nei sunkiau. Kažkada draugas pasakė, kad, jo manymu, depresija ne liga. Nei įsižeidžiau, nei aiškinausi, ne jam su tuo gyvent. O šitą postą parašiau todėl, kad kai kurie, mano manymu, eina lengviausiu keliu, dirbti esant tokios būsenos, yra nepalyginamai sunkiau nei sveikiems.

Simuliantai - tai neteisingas zodis. Greiciau piktybiskai vengiantys efektyvaus gydymo ligoniai.

Panasus i alkoholikus, kuriu beveik neimanoma pagydyti, jei jie to TIKRAI nenori. Aisku kiekvienas alkoholikas tikrai nori neturet alkoholiko problemu, bet nustoti gerti - retas.

Taip ir tie depresiniai. Va kazkur eina, kazkam perleido atsakomybe, tegu raso vaistus, gydo, gydytoju problemos, o jie tiesiog konstatuos eilines dienos busena. Paskaitau, ju mintis jau senai.

Ypac bjaurus tie, kurie parazituoja su zmonemis, kurie juos myli, rupinasi, nori padet.
Irgi paskaiciau pakankamai samprotavimu.
As suprantu, kai zmones jauciasi beviltiskai. Suprantu, kad kai kurie jau negali be pagalbos issiversti (NUEJO PER TOLI IGNORUODAMI PROBLEMAS).

Labiausia krinta i akis tokiu zmoniu egoizmas, istisinis galvojimas apie save, saves sureiksminimas ir kuo toliau tuo didesnis ignoravimas kitu zmoniu, net paciu artimiausiu.
Aniems lyg viskas gerai, jie nenusipelno atjautos supratimo rupescio ir mastymo ko jiem gal truksta.

Atleiskit, as susidariau tokia nuomone skaitant jusu mintis ir bendraujant su zmonemis gyvai (ar pazistant juos asmeniskai) kuriem buvo diagnozuota si problema.
Gal pabandykit bent puse laiko paskirt domejimuisi kai jauciasi artimi ir pamastymams, kaip ju gyvenima nepadaryti niuru ir beviltiska. Nesvarbu, kad jie dar laikosi, jie irgi ne akmeniniai

Esant depresijai, žmogus susikoncentruoja tik į save. Nieko naujo. Kartą, kai lankiau grupinę psichoterapiją, nusižudė vienas iš mūsų. Tuo metu buvau tokios būsenos, kad pagalvojau tik „Kaip jam dabar gerai“. Suprantu, skamba žiauriai, bet neapsimetinėju balta ir pūkuota.  Aplinkiniams nedejuoju ir nesakau, kaip jaučiuosi, neapkraunu savo bėdom. Nes žinau, kaip tai sunku pakelti. Vienintelis žmogus, kuriam viską išsakydavau, buvo mano psichoterapeutas. Gaila, dabar negaliu sau to leisti, nes kainuoja 6tadalį mano atlyginimo. Ir dar, žmogus visų pirma turi gebėti pasirūpinti savimi, kitaip nelabai turės, ką kitiems duoti.

Depresijos itakotos merginos, ar nederetu jums bendraminciuose susikurti tema, kur ne keikvienas "jautrus" prasalaitis gales atejes nusilengvinti.

Malonu, kad rūpinatės, bet čia dažnai užsuka tokių visažinių, jau įpratom.

Rimtai, lygini vėžį su depresija?

Kažin ar apskritai galima lyginti ligas.

Psichosomatinė depresija mirtį gali sukelti taip pat kaip nelaiminga meilė.

Mėja yra geras psichosomatinės depresijos pavyzdys. Užteko numesti svorio, kad depresija praeitų.

Psichosomatinės depresijos praktiškai nustatyti neįmanoma. Mėja sirgo ne dėl antsvorio. Mano atveju gydytoja pasakė, charakteris plius aplinka.

Is kur zinai, kas kuo serga ar neserga?
Siaip skaiciau, kad dabar atvirauti pavojinga, nes gali kas iskusti ir tada gali uzdaryti priverstinai i psichuske, kazkoki istatyma ruosia ar paruose.

Niekas niekur neuždarys, ir taip ligoninių trūksta.

Na veiksmas vyko Vokietijoje, tai jie ten daug ka tvarko, net paraso reikalingus dokumentus gauti finansavima operacijoms i ligoniu kasas.
Del vaistu nesigincysiu, nes jie ten kartais turi kelias specialybes/ specializacijas, tai gal tas kuris israsinejo turi ir psichiatro kvalifikacija.
Kaip Lietuvoje - nezinau

Pati, kai gyvenau Vokietijoje gydžiausi ten. Tik ten visų pirma gydoma psichoterapija. Nemokamai.

Beje, jei nebūtų vaistų (narkotikų, kaip tu vadini), aš negalėčiau nei dirbti, nei gyventi normalaus socialinio gyvenimo. Nes be depresijos mane kamuoja įvairios fobijos, tai teliktų tik namie užsidaryt.

O, beje, tie, kurie žiūri į depresija sergančius kaip į simuliantus, žinojote, kad negydoma vidutinė ar sunki depresija baigiasi psichoze. Ar tai nerodo, kad tai visgi liga?

Kažkodėl man leido cituot tik po du postus, tai sorry už paklodę.

Mylimuke, jei manai, kad laikau ant tavęs pyktį, ar man nepatinki, tai klysti.

Laba diena,mergaites.

Kartais paskaitau jusu tema,bet rasyti vis nedrisau.Sakykite prasome, kokius jus vaistus geriate ,kokius antideprisantus,ir ar jauciate pagerejima nuo ju,jei kas geriate?

Vaistus turi išrašyti gydytojas, atsižvelgęs į simptomatiką, tarp mūsų čia psichiatrų nėra.

Diari, mes geriame labai įvairius vaistus. Man gydymas padėjo. gėriau antidepresantai, o pradzioje gydymo,kol jie pradėjo veikti dar ir raminamuosius du mėnesius. AD geriau keleta metų. Lygiai du matai kaip negeriu jokių vaistų iš šios srities. Linkiu rasti geriausią gydytoją, jei reikia

Taip,be abejo tik gydytojas gali gydyti.As tiesiog norejau paklausti ar jums padeda antidepresantai,jei jus geriate ?

Man padeda.

man paskyre elicea ,geriu 3 men. Net nezinau ar man jie isvis padeda ),gal kazkiek sirdis netaip daznai baladuojasi.As isvis gal dvi savaites negalejau suvirskinti ta diagnoze is psichiatres.Ejau metus laiko del sirdies ritmo visur,o galiausiai del nervu pasiule nueiti seimos gyd. pas psichiatra,na ta dave anketa,ilgas pokalbis,daug klausymu ir diagnoze , kad depresija ir ne pradineje stadijoje..daugiau as jos tiesiog negirdejau, nes negalejau patiketi tuom ka isgirdau .As esu per daug veikli ir uzimta .O depresija isivaizduoju ,kad tai kai zmogus guli ir visiskai nieko nenori. Pradejau dar ir storeti nuo tu AD,mane tai isvis dar daugiau slegia.

Depresija tikrai nėra tik tada, kai guli ir visiškai nieko nenori. Čia gal jau baisiausia jos stadija, mano manymu. Pasidomėk plačiau depresija, jos simptomais. Jei smarkiai storėji nuo AD, paprašyk, kad pakeistų.