Sunkus, bet per daug realus suvokimas, kad žemiškajam gyvenimui pasibaigus, ar sava valia užbaigus, deja, niekas nesibaigs.
Buvo ramesnė diena, tai net darbe lindau į šitą ala diskusiją, kai jos jau nebebuvo, o liko anekdotai ar razborkės. Man pačiai tai prasminga tiek, kiek supratau, kad apie tuos neraminančius dalykus kalbėtis, jei jau norisi kalbėtis ir, gal net rasti kažkokį ats., geriau su psichologu ar dvasininku.
Ne depresija čia many ta tema kalba. Šitą zarazą išmokau atskirt.
Spėju, mano dabartiniam kolegai gali būt depresija. Kartais jo taip gaila. Nežinau, kas ten jis per žmogus, bet kaip kolega labai geras, nors ir buvo viena kita akimirka, kai norėjau pritvot. Matos, kad darbe stengias, bet dažnai nesiseka. Kartais aną savo nuostabai pražvygdau.
Vyrų depresija kažkokia visai kitokia, pastebėjau. Pojūčiai, tikriausiai, vienodi, bet ištransliavimas skiriasi.
Bestyges mintys patiko. daug tame tiesos. nes dauguma tikriausiai masto kad gyvens ilgai ir LAIMINGAI. ir tikrai binant 20-ties net neisivaizduoji to gyvenimo reikalu kuriw nutinka veliau. ir niekas apie juos nepasakoja 
QUOTE(bučkis @ 2017 08 08, 07:20)
Bestyges mintys patiko. daug tame tiesos. nes dauguma tikriausiai masto kad gyvens ilgai ir LAIMINGAI. ir tikrai binant 20-ties net neisivaizduoji to gyvenimo reikalu kuriw nutinka veliau. ir niekas apie juos nepasakoja
Kazin ar cia yra tarp musu 20meciu? Turbut pas dauguma nebe jaunatviskas naivumas kalba. Bet tavo zodziuose yra tiesos. Pradzioje gyvenam laime is naivumo ir nepatyrimo, o veliau kuriam ja patys ir mokomes jausti nepaisydami to, kas gali ta laime numenkinti, numarinti.
QUOTE(VėjoVaikas @ 2017 08 08, 10:06)
Kazin ar cia yra tarp musu 20meciu? Turbut pas dauguma nebe jaunatviskas naivumas kalba. Bet tavo zodziuose yra tiesos. Pradzioje gyvenam laime is naivumo ir nepatyrimo, o veliau kuriam ja patys ir mokomes jausti nepaisydami to, kas gali ta laime numenkinti, numarinti.
as kalbejau apie vaiku susilaukima kai tai 20. na 25. pvz man visi nerimai gerokai po vaiku atsirado. ir kai mociute sakydavo kad dabar geriausi tavo metai-netikejau. nes viskas gi dar laukia. tai kazkuria prasme ji buvo stipriai teisi. nes buvo daugiau tikejimo, ramybes, laisvumo.
QUOTE(bučkis @ 2017 08 08, 09:14)
as kalbejau apie vaiku susilaukima kai tai 20. na 25. pvz man visi nerimai gerokai po vaiku atsirado. ir kai mociute sakydavo kad dabar geriausi tavo metai-netikejau. nes viskas gi dar laukia. tai kazkuria prasme ji buvo stipriai teisi. nes buvo daugiau tikejimo, ramybes, laisvumo.
Tai priklauso nuo tavo minimo tikejimo, ramybes ir laisvumo. O ne nuo metu
Dar nenugyvenau baisiai daug, bet koki 10-15os metu skirtuma galiu palyginti ir tikrai nepasakyciau, kad 20ies geriausias laikas. Galbut...kai kuriais atzvilgiais, bet kitais kampais ziurint, kitas laikas gali buti irgi geriausias.
Bet gal as taio mastau nes vis dar tikiu kad daug fainu dalyku manes laukia. Net ir pencijos kazkaip nebebijau. Tik duok D sveikatos judet.
Jei vertinčiau savo gyvenimą pagal vidinę ramybę, kurios niekada neturėjau pastovios, lengviausi buvo pirmi 9-eri žemiško gyvenimo m.
Lūkesčiai, kad kuo žmogus vyresnis, tuo labiau geba dorotis su negandom, kad geriau moka spręsti problemas, kad daugiau visko nuo jo priklauso, man žlugo. Mačiau pavyzdžių, kad lyg taip atsitinka. Bet tai tebuvo gražus fasadas. Dabar matau, kad tą geba vienetai. Ir man taip neatsitiko. Su amžiumi daugėja atsakomybių, o proto, kaip su jomis dorotis, ne.
Labai sveika žmonėms priminti, kad žemiškasis gyvenimas laikina. Ačiūdie. Jei didesni sunkumai nelaukia po to...
Lūkesčiai, kad kuo žmogus vyresnis, tuo labiau geba dorotis su negandom, kad geriau moka spręsti problemas, kad daugiau visko nuo jo priklauso, man žlugo. Mačiau pavyzdžių, kad lyg taip atsitinka. Bet tai tebuvo gražus fasadas. Dabar matau, kad tą geba vienetai. Ir man taip neatsitiko. Su amžiumi daugėja atsakomybių, o proto, kaip su jomis dorotis, ne.
Labai sveika žmonėms priminti, kad žemiškasis gyvenimas laikina. Ačiūdie. Jei didesni sunkumai nelaukia po to...
QUOTE(Night13 @ 2017 08 08, 19:51)
Jei vertinčiau savo gyvenimą pagal vidinę ramybę, kurios niekada neturėjau pastovios, lengviausi buvo pirmi 9-eri žemiško gyvenimo m.
Lūkesčiai, kad kuo žmogus vyresnis, tuo labiau geba dorotis su negandom, kad geriau moka spręsti problemas, kad daugiau visko nuo jo priklauso, man žlugo. Mačiau pavyzdžių, kad lyg taip atsitinka. Bet tai tebuvo gražus fasadas. Dabar matau, kad tą geba vienetai. Ir man taip neatsitiko. Su amžiumi daugėja atsakomybių, o proto, kaip su jomis dorotis, ne.
Labai sveika žmonėms priminti, kad žemiškasis gyvenimas laikina. Ačiūdie. Jei didesni sunkumai nelaukia po to...
Lūkesčiai, kad kuo žmogus vyresnis, tuo labiau geba dorotis su negandom, kad geriau moka spręsti problemas, kad daugiau visko nuo jo priklauso, man žlugo. Mačiau pavyzdžių, kad lyg taip atsitinka. Bet tai tebuvo gražus fasadas. Dabar matau, kad tą geba vienetai. Ir man taip neatsitiko. Su amžiumi daugėja atsakomybių, o proto, kaip su jomis dorotis, ne.
Labai sveika žmonėms priminti, kad žemiškasis gyvenimas laikina. Ačiūdie. Jei didesni sunkumai nelaukia po to...
Night,
todėl, kad pirmaisiais gyvenimo metais, tau nereikėjo už nieką būti atsakingai, todėl ir buvo lengviausi.
Labai sveika žmonėms priminti, kad žemiškasis gyvenimas yra laikina, tačiau laikina yra taip, kaip pvz. viena iš mokyklos klasių. Po jos baigimo, po atostogų seka aukštesnių reikalavimų, dar sunkesnė klasė. Tačiau, kas prieš tai, prastai užbaigia mokslo metus, jie neperkeliami į sekančią klasę - jie lieka kartoti kurso.
Todėl sunkumai žmones lydi tol, kol jie neįveikia jų.
Jei šiame gyvenime jie nebus įveikti - tie patys sunkumai lauks kitame įsikūnijime.
Taip teigia ezoterika, budizmas, induizmas ir kt. religijos
QUOTE(Antanas 12 @ 2017 08 08, 21:37)
Night,
todėl, kad pirmaisiais gyvenimo metais, tau nereikėjo už nieką būti atsakingai, todėl ir buvo lengviausi.
Labai sveika žmonėms priminti, kad žemiškasis gyvenimas yra laikina, tačiau laikina yra taip, kaip pvz. viena iš mokyklos klasių. Po jos baigimo, po atostogų seka aukštesnių reikalavimų, dar sunkesnė klasė. Tačiau, kas prieš tai, prastai užbaigia mokslo metus, jie neperkeliami į sekančią klasę - jie lieka kartoti kurso.
Todėl sunkumai žmones lydi tol, kol jie neįveikia jų.
Jei šiame gyvenime jie nebus įveikti - tie patys sunkumai lauks kitame įsikūnijime.
Taip teigia ezoterika, budizmas, induizmas ir kt. religijos
todėl, kad pirmaisiais gyvenimo metais, tau nereikėjo už nieką būti atsakingai, todėl ir buvo lengviausi.
Labai sveika žmonėms priminti, kad žemiškasis gyvenimas yra laikina, tačiau laikina yra taip, kaip pvz. viena iš mokyklos klasių. Po jos baigimo, po atostogų seka aukštesnių reikalavimų, dar sunkesnė klasė. Tačiau, kas prieš tai, prastai užbaigia mokslo metus, jie neperkeliami į sekančią klasę - jie lieka kartoti kurso.
Todėl sunkumai žmones lydi tol, kol jie neįveikia jų.
Jei šiame gyvenime jie nebus įveikti - tie patys sunkumai lauks kitame įsikūnijime.
Taip teigia ezoterika, budizmas, induizmas ir kt. religijos
Žmogus aiškiai įvardijo, kad yra krikščionis. Tuo, kuo tikite jūs, nebūtinai tiki kiti.
Aš, kaip kokia sektantė, pastebėjau, kad kartais imu norėt irgi žmones atvest arčiau krikščionybės (pati tikrai jau ir iš forumo, manau, aišku, kad šventumu nekvepiu). 
Real dar lyg taip nebuvo (kol kas), bet tik paskaitau šitą forumą... :DDDDD Kryžiuočiai ateina 
Mama apie mane sužinojus (galiu beveik garantuot, kad jokių forumų neskaito), tikrai netikėtų, kad čia aš. Manau, apie mano tikėjimus ji net nenutuokia. Čia ne paslaptis, bet žinau, kad ramiau jai mažiau žinot, nes ji netikinti ir šiaip per sunku būtų paaiškint būtent jai kas kaip kodėl.
Aš čia rašau smailus, pačiai keista. Iš tikrųjų, turbūt, dar šokas. Raminamas suveikė. Kokį baisų konfliktą turėjau... Dėl katino. Kvailiau, turbūt, nebūna. Na, katė kurčia ir tikrai nėra draugiška, bet jei nelendi, nu nepuola gi. Ne šuo juk. Sakė, kad mane įduos policijai, kad katinas sudraskė kėdes (nu tikrai sudraskė, bet negi negalima normaliai pasakyti, kad atpirkčiau naujas, ar kaip... Aš ir pati norėjau siūlyt. Bet kaip užpuolė kaip kobra, žinot, kaip būna, apvemi atgal kas buvo blogai). Beje, tos 2 kėdės tarybinės Ir dar sakė, kad turi įrodymą, kad katė jai įdrėskė ir irgi parodys policijai.
Ar aš toks konfliktiškas žmogus, ar kas čia... Atrodo, tikrai tvardaus ir išoriškai esu nu tikrai ramaus būdo. Bet ir vėl save nustebinau. Nors nieko nemandagaus nepasakiau, bet tikrai pasidraskiau, kaip durnė. Kvaila įsifundyt buvo tą katiną neturint nuosavo būsto, bet dabar jau tikrai niekur niekam aš jos nenumesiu.
Real dar lyg taip nebuvo (kol kas
), bet tik paskaitau šitą forumą... :DDDDD Kryžiuočiai ateina Mama apie mane sužinojus (galiu beveik garantuot, kad jokių forumų neskaito), tikrai netikėtų, kad čia aš.
Manau, apie mano tikėjimus ji net nenutuokia. Čia ne paslaptis, bet žinau, kad ramiau jai mažiau žinot, nes ji netikinti ir šiaip per sunku būtų paaiškint būtent jai kas kaip kodėl. Aš čia rašau smailus, pačiai keista. Iš tikrųjų, turbūt, dar šokas. Raminamas suveikė. Kokį baisų konfliktą turėjau... Dėl katino. Kvailiau, turbūt, nebūna. Na, katė kurčia ir tikrai nėra draugiška, bet jei nelendi, nu nepuola gi. Ne šuo juk. Sakė, kad mane įduos policijai, kad katinas sudraskė kėdes (nu tikrai sudraskė, bet negi negalima normaliai pasakyti, kad atpirkčiau naujas, ar kaip... Aš ir pati norėjau siūlyt. Bet kaip užpuolė kaip kobra, žinot, kaip būna, apvemi atgal kas buvo blogai). Beje, tos 2 kėdės tarybinės
Ir dar sakė, kad turi įrodymą, kad katė jai įdrėskė ir irgi parodys policijai. Ar aš toks konfliktiškas žmogus, ar kas čia... Atrodo, tikrai tvardaus ir išoriškai esu nu tikrai ramaus būdo. Bet ir vėl save nustebinau. Nors nieko nemandagaus nepasakiau, bet tikrai pasidraskiau, kaip durnė. Kvaila įsifundyt buvo tą katiną neturint nuosavo būsto, bet dabar jau tikrai niekur niekam aš jos nenumesiu.
Pažįstamas jausmas ir būsena. Man taip buvo su 2 šeimininkėm. Bet galvoju, gal aš pati per daug nuolaidi būnu pradžioje. Tyliu, nepasakau, kas man nepatinka, viską darau, ko prašo nuomotojos. O paskui anos man ant galvos užlipo. Tai joms mano triušiukas smirdi, tai kodėl jis nuolat narve, tai gartraukis riebalų dėmelių turi...nu ir taip be galo be krašto 
ir aš pratrūkau, kai ėnė kainas kilot kas 6 mėn. Tai būtum pamačius jos face žmogui šokas buvo. Nesitikėjo to iš manęs. Beje, aš irgi tokia iš ramesnių, vengiu konfliktų.
ir aš pratrūkau, kai ėnė kainas kilot kas 6 mėn. Tai būtum pamačius jos face žmogui šokas buvo. Nesitikėjo to iš manęs. Beje, aš irgi tokia iš ramesnių, vengiu konfliktų.
Normalu,kad gini katina.
Prie mano suns nebesikabineja tas debilas kai kazkada uzsiutus pagrasinau pareiskima parasyt o taip tai uzmust grasino.
Penkt einu skrandzio tyrima darytis,kaip bijau.dariaus gal pries10metu,nebuvo baisu nes nezinojau kaip jis daromas.
QUOTE(Idem @ 2017 08 07, 07:14)
Jokie psichologai neplauna žmonėms smegenų, neaiškina, kad mėšlą malonu uostyti ir nepasakoja apie karmas. Šioj srity menkokai žinių pas jus.
Pas psichologus patenka ne tik zmogeliai kurie sakysim neadekvaciai nusimine del menkniekiu.
Pas juos patenka zmones, kuriems gyvenime tikrai yra rimtu problemu ir naisku ar verta gyventt.
Bet psichologams yra uzduotis ne padeti zmogui apsispresti del gyvenimo, o pakeisti jo asmenybe tikslu, kad jis gyventu BET KOKIA KAINA.
Meslas tai metafora, gyvenime yra blogu dalyku kuriems tinka sis analogas ir kai kuriu gyvenime nesimato jokiu prosvaisciu.
Nemanau, kad psichologas pades tai suvokti ir apsisprresti nusizudyti.
Jei ne - tai reiskia, kad psichologais negalima pasitiket ir nekaltose situacijose, nes ju tikslas tiesiog padeti zmogui isgyventi. Isgyventi geromis salygomis ar mesle ar visiskame dugne. Taii psichologu nedomina, zmogu galima itikinti, kad viskas tiesiog puiku.
Taip jiems net lengviau nei ieskot geru iseiciu, o kita vertu tai jau net ne ju darbas.
