Depresija

Kaip aš plojaus... Ėjau pasišokinėdama su ausinėm [žinojimas, kad tuoj mėšiuos iš čia, guodžia], kaip plojaus visu ūgiu kapinių patvory [netolies dar ir labdaros valgykla]. Dar pagulėjau prisiplojus. Bet gi nieks nenustebtų pažinęs, ane? Man prie veido tinka prigult tokiose vietose pailsėt. Gaila, tik kad tel. sukūliau. Bet kad tik tokios bėdos.

 

 

Zinau tą vietą, labai tinkama voliotis. Sutapimas, aš irgi neseniai tėškiausi visu ūgiu, džinsus suplėšiau, kelius nusibalnojau, irgi truputį pagulėjau, kol suvokiau, kas čia nutiko.

Netoli nuo ten 5 metus gyvenom. Toj pagrindinėj gatvėj iš L raidės. Dabar irgi dažniausiai pro ten važiuojam į miestą.

Pastebėjai paskutinius porą mėn daugiau prigulusių, nei įprastai?
Šiaip ten skaitos lyg ir nekoks rajonas, bet iš tiesų superinis tuo, kad centras kone ranka pasiekiamas. Na, aš tai ieškojausi, kad nereikėtų valandom kamščiuose sėdėti, vykstant darban ir tai viena tų tokių palankių man vietų. Ir dabar gyvensiu netolies, bet irgi laikinai.

Jo, pastebėjau keletą

Nepalyginamai geresnis rajonas nei kokie Naujininkai...

Maniškis irgi laikomas antrarūšiu rajonu dėl tam tikrų piežasčių, bet aš matau daugiau pliusų. Ir centras toliau,žinoma, bet mašina greit ir praktiškai be kamščių pasiekiamas. Man, kaip nevairuojančiai, labai aktualu

Klaikų nerimą vėl keičia apatija ir neviltis.

Klaikų nerimą vėl keičia apatija ir neviltis.

Man nerimą (nors ji jau ne toks stiprus) keičia tuštuma ir beprasmybė. Nors jau pasitaiko ir šviesesnių akimirkų.

Toje apatijoj ir tuštumos, ir beprasmybės yra...

Geras ir guodžiantis dalykas- sugebu po truputį atgauti gebėjimą skaityt. Nežinau,kiek ilgai tai tęsis ir kokią lektūrą pajėgsiu skaityt, bet mano toje apatijos busenoje panirimas į knygą padeda išbūt...užsimiršt.

P.S. Darau nuodėmę. Negeriu antra diena paroxetino. Vietoj jo šiand Flux išgėriau. Pradedu jaustis pamažu gyvūnu rujojanti patelė, t. Y. Libido atsigaut ima. Buvau pamiršusi,kad sveikųjų gyvenime tai normalu. Tačiau bijau abstinencijos, purtančio nerimo, būsenos, tarsi esi kosmose, toks svaigimas tarsi galvos...kai nutrauki tą paroxetiną. Reikia mažint pamažu ir bandyt pereit prie kito, kaip dienos stacionare siulė gydytoja. Žiūrėsim. Gal eilinį kartą patenkinsiu savo gyvūniškus instinktus ir vėl grįšiu prie senų AD.

Bestygė, o kodel metei paroxetia? Tau ji keicia i kita AD? Mano pavyzdys, metant staigiai paroxetina, ne koks - duobe. Gal nedaryk taip.
O kas tas flux? Fluanxolis?

Bestyge, o kiek mg geri paroxetino?
Ne dėl libido klausiu, nes aš tame visiškai nk nesuprantu ir apskritai nepamenu, kad kada nors būtų buvę pačiai aktualu. Matyt, ačiūdie, ir nebus.

Aš dėl to vaisto ką jaučiu, tai, kad slopina emocijas. Kartais jaučiu, kaip tai dirbtina ir erzina, bet čia net ne problema palyginus su nuolatiniais nerimais, jau nekalbu, kai jėgos visiškai apleidžia. Turbūt, kitaip nebus, vis tik skaitos vaistas.
Gal kada, kai mūsų nebus, atsiras tokie AD, kurie veiks TIK TEN, kur reikia, ir TIK TIEK, kiek reikia, tik aš jau nebetikiu, kad tada neatsiras koks kitas, dar nežinomas diskomfortas ar pan.

Skaičiau, kad `mano ` gyd. psichiatrė yra priklausomybių ligų specialistė. Poliklinikoj dirba su apskritai visais psichais, nes kito ten, galima sakyt, nėra. Gaila, kad jau sena, kaskart eidama galvoju, kad, jei reikės eit dar kartą [o juk žinau, kad greičiausia reikės], jos jau nebebus. Būtų išties gaila. Iš pradžių kažkaip sunkiai sekės mums taikytis, bet, manau, jai reikėjo laiko mane apuostyt, kad perprast. Ir tai normalu žiūrint iš laiko perspektyvos, nes vien čia paskaičius, kokios mes skirtingos, o juk yra pacientų su rimtesnėm diagnozėm ir apskritai sunkių ne tik diagnozių prasme. Prisimenu tą periodą, kai ėmiau pas ją lankytis, - nu labai sunku, kai mėgina visokius ten vaistų kokteilius [nes o kuo ji dar gali padėt - psichuškes siūlydavo nuolat, psichologus irgi], o aš vis tiek vos į darbą nušliauždavau, apie ne pirmos būtinybės veiksmus nekalbu. Tiesa, kompu ar tel. dar naudodavaus, tai dar nebuvo taip, kad už parankės reiktų į wc vedžiot.
Tai va, ką norėjau šita beletristika pasakyt, kad jaučiu tokį teigiamą pasitikėjimą manim. Pvz., kartais net klausia ko ir kiek išrašyt. Aišku, turbūt nerašo tiek, kad užtektų išgėrus užverst kanopas, bet buvę laikų, kai raminamų išrašydavo daugiau nei 2 dėžutes [tai tikrai nebūdavo nemotyvuotai]. Skaitau, čia šioks toks pasitikėjimo rodiklis. Kadais kita gyd. iš pradžių tik lapelį vargano lexo ar ten xanaxo išrašydavo, po kokių 10ties dienų užrašydavo vėl, o dabar sako, kad gerai, kad laviruoju pati - kartais savo nuožiūra metu AD, nors ir žinau, kad neilgam, o užsirašau kada reikia. Aš nžn., gal jiems pacientai kaip kokie klientai kažką reiškia, bet šian net pasakė, kad, kadangi su mano dabartiniu darbo laiku beveik neįmanoma suderint vizitų, galiu atsivilkt bet kada be talonėlio, kai galiu, kai ji dirba. Aišku, taip nedarysiu, bet girdėt buvo malonu. Maždaug, `you are welcome, dear psiche`

Night13, as iki atkritimo (kai meciau paroxetina), jauciausi labai gerai (remisija). Visi pojuciai buvo gyvi ir viskas buvo puiku keleta metu, tad su daktare nusprendeme, kad jau ilga remisi ir galima nutraukti paroxetina. Viskas baigesi prastai Bet as ir meciau is karto, o ne palaipsniui. Bet manau, kad ir palaipsniui nutraukiant, galejo baigtis panasiai.

Aš irgi ilgą laiką gėriau Paroxetiną, jis man labai tiko, ir jausmai gyvi buvo, ir libido gyvas, tik tam reikėjo laiko.

Nidualia, aš nesu nei vienų AD nutraukus palaipsniui. Bet aš jiems nejautri, - ir kai pradedu gert, ir kai metu, turi praeit laiko, kol pasijaučia. Baigęsi ir man ne kartą po kurio laiko yra ne kaip, bet man tai atrodo normalu. Ir taip gal 8m degustuoju tuos vaistus, tai bent trumpos pertraukėlės, manau, tegu būna. Mačiau kretančių žmonių nuo psichotropinių vaistų, geriančių juos n metų. Jei nepasirenki negyvent, tai tuolab tų pertraukėlių man atrodo reik, bet čia labai individualu.
Siaubas, kokia aš paklodininkė. Kaip galima apie nieką tiek prirašyt.

Pypiec. Ištiks infarktas.

Iš sūnaus tyčiojas. Spardė trise gulintį ir tai vadinas "žaidimas".,durniausia,kad jis nesupranta,jog iš jo tyciojas. Aš visa purtu. Ne man tokios situacijos. Nudvėsiu.

Vakar irgi vakare pratrūkau. Atrodė, sprogsiu. Gal tie nervai dėl keičiamo AD.

Night,gėriau 40 mg paroxetino.

Kai vaikščiojau į dienos stacionarą,man pasiūlė gydytoja keisti paroxetin į Flux,bet aš kelias dienas jo pagėriau ir grįžau prie paroxetino.

Šiaip ne vienas gydytojas ir pacientas sakė, kad paroxetino negalima nutraukti staiga, nes dažniausiai baisi abstinencija- pykina, drebulys ir t.t. Tik mažinant nutraukt pamažu.

Flux- fluoksetinas, prozakas.

Noriu keisti paroxetiną, nes atsibodo būti frigidiškai, bet jei toliau bus tokie pykčio priepuoliai, nežinau, kaip cia bus.

Iš kur gaut bapkiu psichoterapijai?
Papildyta:



Jei be dukra ir įvykį maciusios mokytojos, nieko nebuciau zinojusi. Mokytojos pamačiusios spardant pradejo rekti pro langa, tada smurtautojai issiskirste. Vienas is ju sunaus "draugas",klasiokas,jau nekart pasityciojes. Bet cia ir smurtas. Nudvėsiu.