Depresija

Noriu nudvest. Nuvaziavom i svecius pas biciule, isgeriau vaista nuo skausmo, maniau, prasiblaskysiu. Bendravom, geriai kava, gavau dovanu daug knygu, kurias ji norejo isneati atiduoti, man nuo bendravimo, geru emociju viskas eme virti, nerimas vis stiprejo, dabar drebu visa, isgeriau raminama ir tupiu susiguzusi. Beviltiska situacija. As taip nuo to pavargau. Uz ka kodel man taip...

As db vaikstau vasaroj pas psichiatrre ten nera psichologu, nebent persiregisttuot i poliklinika. Dar kriziu centre antakalny yra psichologu. Pirmas kartas nemokamas, paskui 9 kartai po 10 eur. Dar vienoj parapijoj nemokamai konsultuoja, drauge eina, parasiau laiska tai specialistei, nezinau, ar priims, ar laisvu vietu yra. Ne mano parapija, bet ta drauge irgi jai nepriklauso. Sake, gera specialiste... Ziuresiu. Vyras irgi pasieke riba, siand nenuveze dukros i uzsiemimus, isseko psichiskai, rupinosi vienas viskuo, kai manes nebuvo, atostogu neturejo po kruviu nezmonisku. Isgerineja kone kasdien. Dieve, Dieve, kodel man kiekviena diena isbandymas. Kodel as tokia luose. Net pabendrait negaliu..

Pasilikau masinoj viena. Sedziu tamsoj. Eisiu i buta kai susikaupsiu. Esti noriu. Bliaut noris del situacijos. Ne, negali buti nors DIENA gerai. Noriu kad ispjautu man smegenis ir persodintu man musu katino. Tik bijau kad katina reiketu i katinu psichuske hospitalizuoti tada. As pavydziu gyvunams, leliukams,vaikams. As issekau nuo savo sudroztos psichikos.
Papildyta:
Vakar nuo nervu taip sirdi permusinejo pries miega...

Stai, pora valandu mieste ir man jau amen. Ryt dirbt intensyviai su daug liaudies ilga laika. Po tokios pertraukos. Ko uzsimest, kad atlaikyciau. Kai isvargina net smulkmenos... Mastau jau apie ligonine. Ir nenoriu jos kartu..

Bestyge,kaip tu?
viskas gerai?

Dėkui, nelabai gerai....Gydausi. Tik suprantu, kad tam tikrų gyvenimo aplinkybių nesu įgali pakeisti,l vadinas, ir toliau mane grauš stiprus stresas, tik vaistai kažkiek stabilizuos.

Ir, žinot, kad ir ką sakytų, džiaukis, kad miegi, didžiulis nesveikas mieguistumas MAN 100kart blogiau nei nemiga. Dabar ne tai, kad nemiga, bet užsnūstu ir pašoku. Ir negriūnu tik grįžus miegoti, nealpstu kaip noriu miego ir nesiskundžiu. Taip, nemiegojus širdis apie save primena, būnu, kaip zombis, bet nereikia bijoti, kad užmigsiu darbe ar vairuojant, ar nepajėgsiu neišsiplausiu galvos, nes siaubingai norėjau miego ir niekas nebesvarbu. Čia kaip pvz. Nes trikdžių normaliai gyventi su anuo mieguistumu man buvo apstu, iki to, kad tyliai pagalvodavau, ar bepajėgsiu išvis dirbti. Būdavo dienų.
Gal dar anksti džiaugtis, bet gal neuroleptikai ir pagelbėjo.

Aha, Bestyge, panašiai ir man, kai ko nesu įgali pakeisti, kad neėstų nerimas. Mano atveju panašiai daugeliui žmonių, nieko ten ypatingo, bet, kiek matau, kiti kažkaip lengviau perneša, jei kažkas sunku ar nepatinka.
Pvz., tas pat buvimas samdine mane pjauna. Nors negaliu skųstis, kaip būdavo ankstesniuose darbuose, čia palygint ramiau jau negaliu tikėtis.
Bet kaip taip, nu kaip taaaaaip kokiam 50-mečiui vyrui aiškina ką jis turi daryti, kada gali atsisėsti, ir jis klauso kaip išdresuota meška. Negaliu žiūrėti ir bijau kad man taip neatsitiktų.

O nebandei kokiu aktyvinamu gerti?Pvz ženščenio preparatų. Paieškok ko, gal bent milimetrą pades. Nemigos nenorek, stogas nuo jos nuciuozia kaip reikiant, baisus dalykas, jei ilgai trunka.

Man ir tas pats. Sveikas lengviau susodorotų, nekliltü toks nerimas. Nuo sausio 28 gulejau ligoninej. Geriu kruva vaistu. Nerimas buvo nepakeliamas. Ir ka, 5 paras isgyvenau be raminamu, o buvo kasdien. Deja, israse is ligonines po 3 paru, karantinas, neisleido nauja vedeja skubiais darbi reikalais trims valandoms. Tai is naujo turejau kaulinti daktares siuntimo ir sios savaites antroj pusej is naujo guluos. Geriu depakina, idomu, ar neaugs svoris. Tritika dar, pati pasiprasiau jo. Haloperidol, kvetiapina. Bet pastebejau namie, kad neimanoma kai kada istvert. Labai turiu save tausot, ribot pasalinius vaziavimus i miesta, ejimus i pqrduotuves, susitikimus, vengti situaciju kai reikia skubeti. Del erdves namuose ir salygu sunku isvengti pwrvqrgimo ir itampos, pykcio protrukio. Man pablogejo labai nuo baisaua darbinio kruvio gruodi. Jau ne pirma karta. Reikes kazka keisti, jei noriu islikt.

Gal kam pravers:
Microbes that set up home in the gut may have an impact on mental health, according to a major study into wellbeing and the bacteria that live inside us.

Researchers in Belgium found that people with depression had consistently low levels of bacteria known as Coprococcus and Dialister whether they took antidepressants or not.

If the preliminary finding stands up to further scrutiny, it could pave the way for new treatments for mental health disorders based on probiotics that boost levels of “good” bacteria in the intestines.

https://www.theguard...cxSrMlt9anS8Qc8

Nežinau, kokio aš nenormalumo, jei ne tik ženšeniai, bet ir kažkokie ten vieni kiti cheminiai vaistai neveikė gyd. išrašyti. Dabar geriu kažkokius neuroleptikus, panašu, suveikė. Va, dėl svorio augimo, ko gero, auga, ir apetitas nemiega. Bet ko norėti, neuroleptikai man visad atrodė agresyvūs vaistai.
Miegu kažkodėl mažai, nes pašoku ir po to sunku užmigti. Kartais jaučiuos zombe nuo neišsimiegojimo, bet iš esmės jaučiuos daug geriau. Seniau man gerimax pagelbėdavo pvz. Dabar neseniai buvo visiškai beviltiška.
Bet ten tikrai kažkaip susiję su emocine būkle - net sunkumui praėjus dar ilgai ilgai mieguistumas reiškias.
O dėl tavęs liūdna. Tikriausiai padėtų elementariai daugiau erdvės ir ramybės fizinės, kaip ir rašai. Atrodo, tiek nedaug ir tiek daug. Tie tokie vaistukai jei negelbsti, ne kažką. Nors manęs pačios nei depakinas, nei kvetiapinas (šito berods nedidelę dozę bandžiau) neveikė. Bet dėl nerimų paroxeinas, tikiu, aptvarkė.
Beje. Aš jau galiu skaityti knygas!!! Dabar skaitau vieną religinę, vieną profesinę, tai laiminga kaip sūris dėl to.

O kokį neuroleptiką geri? Maža kvetiapini dozė nieko neveikia, tik migdo, aš db 300 mg geriu.
Labai džiaugiuoa, kad gali skaityt, ir pavydu kartu, man labai sunku susikaupt kažkodėl, vis blaškausi.
Vakar po ilgos pertraukos nuvažiavau į miestą. Grąžinau krūvą knygų bibliotekai, nusipirkau plaukų dažų, užsukau į savo kavinukę, suskaldžiau telefono ekrano kampą. Ten betoninės grindys. Tada sumaniau aplankyt netolies geriausią draugę su jos dviem mažais vaikais. Pabuvau porą val, atrodė, nieko, bet kai lauke ji nuéjo į pardę o aš likau 5 min su vaikais viena, užéjo kvaila įtampa kažkokia atsakomybé įsinungia neadekvati. Po to jaubkaučiaus pavargusi, įsielwktrinusi, o dar aute boba veršio akimis bandė nužudyti žvilgsniu, kamantinėjo, iki kur važiuoju ir norėjo mane išvyt prie langi sésti, pasakiau, kad nemegstu sedet prie lango. Tada ir ziurejo tris swkundes gal taip, lyg noredama uzmust. Man per sekunde gaki isijungti nerimas ir uzaugti iki dangoraizio dydzio. Tąkart nurimau. Grizusi jauciau itampa galvoje. Issimaudziau vonioj. Grizo sunus. Uzsidejo per interneta kazkoki suda Tv, pradejau maldaut, kad isjungtu, nebegalejau girdet jokio pasalinio garso, tada kau rekiau, kad eitu mokyklai du projektus su skaidrem ruosti, o ne slampinetu. Vaikas isvadino psiche, tai reki, tai maldauji, tai zliumbi. Sako, neturi savivaldos. Tipo, nevaldai saves. Taip, geriau raminama ir tik jo deka istveriau ilga ir triuksminga vakara su ilgu ruosimusi miegui, nes grizo vyras su dukra, ta ant garso klausosi sudu telefonw, su raminamais galiu istvert nerekusi iemr nwmirdama, nors baisiai skaudejo kojas. Zodziu, turiu baisiai ribot pasalinius isvaziavimus, susitikimus, nors drauge klause, kada vel atvaziuosiu, jos dukra sake jai, kad norejo, jog pabuciau ilgiau. Bet ji mazaji migde. As taip pavargau. Susikta liga.

Neišismiegu,tada taip skauda kojas

Užsidėjo blokas man šitam forumui po to, kai perskaičiau, kad mane čia skaitydavo kaip rašytoją. Galėčiau privačiai, jei svarbu, parašyti, kokie ten vaistai. Apie tuos dar nesu nei rašius, nei girdėjus, nors nemanau, kad kažkas ypatingo. Kai kurių dalykų, kur man atrodo per privatūs, nebenoriu čia viešinti.
O neišeitų jums išsinuomoti didesnį būstą mainais į turimą, užleidžiant kitiems nuomininkams? Juk erdvė, tikriausiai, padėtų. Suprantama, kad kreizėta idėja, bet o gal įmanoma?
Mano akimis tu be proto daug visko darai jau vien iš kiek rašai.
Pati neperklausiau, bet irgi dalinuosi į temą: pokalbis lietuviškai apie depresijas

Suprantu tave, aš ir rizikuoju čia atsiverdama bet man trūksta to. Nežinau, kur kitur padejuot. Parašyk man į AŽ vaistų pavadinimą ir kokią dozę skyrė. Domiuosi visais vaistais. Dėkui už nuorodą į pokalbį, paklausysiu.
Apie buto nuomą esame svarstę. Bet reikėtų tam pačiam rajone. Neką tada radome. Db nėra darbų, taupymas sustojo. Ketinam po kokių treju metų išsikelti, bet aš jau abejoju, negalėsiu del sveiakatos kalėdiniu laikotarpiu prisiimt tokio nezmonisko kruvio. Kazkaip isgyvent svarbu. O vyras isvis nori ne buto kito, o kotedžo But this is unreal.