nu ką... spaudimas jau su antru atsirado, tai uždraudė vaikų dar turėt. visą laiką su spaudimu vaikščiojau, būdavo kartais 230/150

, tai aš kaip ir pratus prie aukštesnio

. kai pastojau, terapeutė pasakė, kad šiais laikais spaudimas ne bėda, net diabetikės išnešioja vaikučius. nu, tai ir ryžausi. šiaip, nusprendėm, kad mano normalus maždaug 140/90 ir žemiau nereik mušti. tai kai toks- aš rami. bet dabar, prasidėjus trečiam trimestrui lyg ir taip turi pradėt kilt, tai labai man baisu. nu, plaučiukus leliui jau subrandino, jei ką... bet koks to mažiuko būtų gyvenimas, jei jį dabar ištrauktų

. och ka jį kur smala

. šlapime kolkas baltymo nėr išvis. o, įdomu, tas baltymas staigiai ir daug atsiranda ar kažkaip po biškį daugėja?

. dar papiktino, kad panaikino visus echoskopus. sakė, dabar jau tik vienas tepriklauso. tai kaip man stebėt ar vaikutis neatsilieka per tokius spaudimo priepuolius?

reiks bišk dar pačiai įsiprašyt į ligoninę, ten perinatologijos centre labai jau "krūtas" echo aparatas(rodo net kike kraujagyslių virkštelė turi

), tai padarys. jau, tiesą sakant, mane užkniso tokia nelaiminga būsena. kitus irgi. atsijungt nemoku. jau tokia vėpla, rėksnė ir isterikė

nu, bet gal patempsiu. kai ėjau tartis privačiai, kad papjautų, tai pasakė- tu nors iki 28 savaičių išnešiok, tai ėjau bais nusiminus iš to kabineto ir nusiteikus, kad nieko gero nebus. o va, jau beveik 28... na, ligoninėj pasakė, būtinai išnešiot iki 32 sav, tai reik tempt. paskui, aišku, sakys, būtinai iki 36

. o tada jau galima traukt lauk

. ale, kad nežinau kaip čia man susikoncentruot ties savimi
visi žmonės kaip žmonės, o aš tokia nuostabi ir graži...gyvenimo būdas