apie dienos įvykius

o as pasijauciu nezinia i koki amziu grizusi - kai vaiko gyvybe nieko nereiske, kai mirdavo nuo bado, skurdo, neprieziuros ir niekam nerupejo . Kai buvo taip pat savaime suprantama ir legalu zudyti vergus, baudziauninkus. Ir dabar savo patogumui tapo legalu zudyti bejegius kudikius. Ramiai, prisidengiant melagingais pasiteisinimais ir savo neva teisemis i ju gyvybes.

Galiu tik paantrinti hi (: - žmogus identifikuojamas pagal DNR. Embrionas, kuris nėra žmogus, niekada žmogumi ir netaps. Šiais laikais ir dar gydytojui kalbėti kitaip yra baisus neišmanymas arba noras ignoruoti mokslinius faktus.

Esu ne kartą susidūrusi su moterimis, kurioms didžiulį spaudimą darytis abortą darė jų vyrai (kartais ir tėvai ar uošviai). Deja, nepajėgusios atlaikyti tokio teroro, jos abortus pasidarė. Galite neabejoti, kad kančia liko begalinė, nes realiai, tai vyko prieš jų valią. Kaip manote, jei abortai būtų draudžiami, jos taip pat būtų verčiamos juos darytis, ar, vis dėlto, artimieji kiek kitaip žiūrėtų į kriminalinio aborto galimybę, pagalvotų, kokį poveikį turi abortas motinai, visai šeimai? Dabar tik: "nueik ir susitvarkyk", juk viskas paprasta, legalu, vadinas tvarkoj, beveik paprasčiau nei dantį išsirauti? Net ir vartojamais žodžiais stengiamasi supaprastinti abortą - "išvalymas", "susitvarkymas" skamba labai teigiamai, ar ne"

O kodėl gydytojas negali turėti teisės nežudyti? Tegu žudo tie, kurių sąžinė ir protas leidžia po to jiems ramiai miegoti. Tegu steigia specializuotas mirties klinikas, kuriose galėtų žudyti visus, nuo kūdikių iki neįgalių ar nusenusių. Ir žinot, su ta grėsme motinos sveikatai jau ne viena pasisakė, galiu paliudyti ir aš mano mamai gydytojai draudė gimdyti dėl sveikatos jau pirmąjį vaiką, ji pagimdė tris ir sulaukė gilios senatvės.

19 amžiuj ir net iki 20 pusės žmonės vadovavosi tik moraline nuojauta, dabar gi turim mokslo patvirtintus faktus, taip kad jūs kaip tik grįžtate į praėjusius amžius, o ne gyvenate 21-mame.

Iš dalies pritariu. Vien dėl draudimo abortai tikrai neišnyks.

Bet dėl kito. Šiaip jau biologai, genetikai yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavę, nuo kada būsimoji gyvybė gauną pilną kodą, kuris daugiau nebėra papildomas. Po kodo gavimo būna tik nuolatinis nenutrūkstamas kitimas (dalinimasis, sistemų brendimas, augimas, vėliau nykimas ir gyvybės pabaiga). Spermatozoidas nėra kodas, kiaušaląstė nėra kodas, tai tik du po pusę, tik pusinė informacija, kuri nieko nereiškia. Nuo momento, kai informacija tampa pilna - atsiranda gyvybė, kuri vėliau turi tik nereikšmingus (sąlyginai) pokyčius, jei juos lygintume su gyvybės užsimezgimu.

Religija palaiko šį mokslinį argumentą. Gyvybės pradžią nuo užsimezgimo pradžios palaiko ne vien tik tikintys žmonės, kaip ir tikintys savo ruožtu kartais pritaria abortams. Gyvybės saugojimas tai joks kritimas į 19 ar 16 amžių. Tai amžinasis klausimas, ir jokios laisvės miegoti su kuo nori ir kada nori, šio klausimo vertės nesumažins.
.....
Jaunų mergaičių apsisprendimą palengvintų iš tikro, ne popieriuje,egzistuojanti tarnyba, kuri suteiktų informacijos ir kuri suteiktų moralinės ir materialinės paramos, kai jau atsitiko tai kas atsitiko. Kartais užtenka nedidelio palaikymo kurio trūksta netgi ištekėjusioms viskuo apsirūpinosioms moterims, kurios išsigąsta ir nusprendžia jog dangus nukris, o vėliau paaiškėja, kad viskas savoje vietoje, ir dangus ten pat ir kūdikėlis mylimas. Galų gale kūdikėlį, kurio pagimdžiusi mama iš karto atsisakytų, pageidautų įsivaikinti daugybė porų. Kam jį sunaikinti ir dar taip žiauriai?

Jau tikrai siek tiek perlenkiate. Su tokiu poziuriu i isvalyma pasirinkusias moteris, primenate raganu medziokle. Lyg kazkas aborta rinktusi savo malonumui, lyg tai ir taip jau nebutu sunkus pasirinkimas, dazniausiai pasirenkamas del blogai susiklosciusiu aplinkybiu. Man kaip tik gaila moteru, tiesiogine ta zodzio prasme papuolusiu i beda, o visokie moralizavmai ir apsaukimai kudikiu zudikemis, tikrai nepadeda niekam.

Tai ir Jonaitienes pagailekit, na irgi aplinkybes taip sukrito. Man asmeniskai nera jokio skirtumo tarp jos ir aborta besidarancios. Priezastys praktiskai tos pacios, tik vaiku amzius, issivystymas skiriasi.

Tiesa sakant, budama gdytoja noreciau atsisakyti daryti aborta. Nezinau kaip dabar, anksciau jei noredavai gauti akuseres berods licencija, turejai atlikti 40 abortu. Nelabai supratau kam tai reikalinga...

Manau turetu buti gydytojui pasirinkimas. Ne toks, kad vienai darau, kitai ne, bet principiniai arba darau, arba niekada.

va va, ir iš viso, reikia uždėt moterims burkas ir atgrasyt akmenų užmetymu nuo palaido sekso, uždraust išeit iš namų ir pastatyt prie viryklės.

Niekas neteigia, kad moterys apsidžiaugia sužinojusios apie neplanuotą kūdikį. Netgi planuojančios patiria tam tikrą lengvą šoką, net jos kartais sumąsto jog nori kūdikio, bet pastoti planavo tik po 3 mėn., ar kai parašys bakalauro darbą.

Kliūva ir kritikuojamas kitkas- bandymas prisidengti fraze, tai mano kūnas ir darau ką noriu. Kliūva pasakymas, jog tas mažulėlis, tai nėra gyvybė, o jei vis tik gyvybė tai nevertinga, o jei netgi vertinga, tai ne tiek kiek motinos. O kam duota teisė spręsti, kas iš mūsų yra vertingesnis ir kuriam ypatingesnė misija suteikta gali būti?

Be abejo, cia mamu forumas, todel nenuostabu, kad moterys siuo klausimu pasisako pagal savo, mylincios mamos prizme. Tai visiskai suprantama. Taciau, ne visada buna taip grazu, kaip jus rasote. Yra begales uzguitu, nelaimingu mamu, kurioms vaikas, tikra ta zodzio prasme, yra didziule nasta. Daugybe istoriju apie jaunu merginu, ikalbetu gimdyti, "numestus" vaikus auginti tevams, seneliams, buna, kad tie vaikeliai net nezino kas ju tikroji mama. Zinau jau ne viena atveji, kai motinos, issiskyre su vyrais, palieka juos tevui, isvyksta i uzsieni ir nepalaiko rysio su vaiku. Turiu artima drauge, tokios gegutes dukra. Pagimde, paliko auginti tevams, o pati isleke i tolima sali gyventi. Paskambindavo dukrai mazdaug kas 3 metus. Ta dukra, jau susugusi, pati vaikus uzauginusi moteris, bet sake visada jautusi, kad buvo nemylimas vaikas, visada jai truko tevu silumos ir to nekompensavo nei seneliu prieziura,nei pacios vaiku gimimas, nei branda. Jau nekalbu apie visokias narkomanes degrades, kurios isvis gal net nepamena kiek turi vaiku ir kur jie yra.
Del kudikio atsisakymo, tai vienareiksmiskai zymiai skaudesne ir sunkesne patirtis moteriai nei abortas. Isvalyma gali pasidaryti vos tik suzinojus apie nestuma, nespejus nei realiai suvokti ir priprasti prie tos minties. O 9 menesius isnesioti kudiki, ji pagimdyti ir atiduoti yra nepalyginamai sunkiau. Tokio dalyko tikrai nepamirsi visa gyvenima. Jau nekalbant apie tai, kad Lietuvoje ir taip vaiku vaiku namuose yra perteklius ir eiles juos isivaikinti, deja, nestovi. Tokiais atvejais, vienareiksmiskai yra geriau negimdyti niekam nereikalingo vaiko.
Papildyta:

Butu buve zymiai geriau, jeigu Jonaitiene butu pasidariusi abortus vietoj tu nelaimingu vaiku. O ir likusiems gyventi, turint tokia motina, tokia seimos istorija, patikekit, tikrai ne pyragai. Kazin, ar bent viena tos seimos nari butu galima pavadinti laimingu zmogumi?

na jei šitam stiliuje, tai reikėjo ne tą babūsią įdėti, o nusiauti batą ir padaužyti į stalą. Tai visos diskusijos dalyvės pasirinktų jūsų požiūrį.

Vat tame ir esmė, kad jūs ir jūsų šalininkės nuolat apeliuoja tik į tas moteris, kurias pastūmėjo aplinkiniai, tačiau visiškai ignoruojate tą grupę, kurios pačios apsvarstę visus niuansus apsisprendžia negimdyti ir darytis valymą. Tos moterys jums neegizistuoja, nes jūs manot, kad štai jos tai jau neturi teisės į apsisprendimą. Jas vis tiek dar reikia perkalbėti, peršnekėti, zyzti, moralizuoti ir negerbti jų sprendimo. Kuo jos prastesnės, kaip pilietės, kaip žmonės, kad negali pasielgti taip, kaip nori? Ir kodėl prieš jas turi būti naudojama įstatyminė prievarta, įvedant tokį draudimą?
Skirtingai nei jūs, mes, oponuojanti pusė, pritariam, kad absoliučiai visos, visokių įsitikinimų ir visokiose padėtyse atsidūrę moterys turi teisę tiek į vieną, tiek kitą sprendimą, teisę į NEŠALIŠKĄ pagalbą ir paramą, bet ne - jūsų nuomone tos apsisprendusios moterys vis tiek negali elgtis, atsižvelgdamos į SAVO įsitikinimus, net jeigu ji ne krikščionė, net jeigu jos nuostatos apie gyvybę kardinaliai kitokios - ji vis tiek neva privalo vadovautis krikščioniškuoju balsu. Kodėl? Pasakykit kodėl krikščionys bando save užkelti ant pjedestalo ir savo įstikinimus pateikti kaip vienintelius ir neginčijamus? Kažkodėl negirdėjau, kad kokie budistai taip agresyviai bandytų primetinėti savo tvarką valstybės mastu (kalbu apie pvz Lenkiją).

taip. Tie 9 mėnesiai ir duoti, kad palaipsniui pereitum prie minties, jog turėsi vaiką. Ir jo atsisakyti daug sunkiau nei pasirinkti abortą. ir labai dažnai pradžioje verkusi ir plaukus rovusi, bet pabijojusi pasidaryti abortą moteris, po to graudžiai bliauna vien nuo minties, jog galvojo apie abortą. Bet diskusija į piktumus eina ne dėl to, o dėl teiginio, jog tai tik mamos kūnas ir tik mamos teisė spręsti. Ir kad abortas - tai XXI a, o gyvybės išsaugojimas kažkoks atsilikimas. Ietys lūžta čia.

Nežinote realios situacijos. Naujagimiai, ne vaikai maži ar praaugę, o naujagimiai, kurių mamos atsisako raštiškai, yra labai labai greit įvaikinami. Netgi nedorais būdais stengiasi poros sužinoti ir užlįsti į priekį. Tiek, kad mamos elgiasi egoistiškai ir pagimdžiusios. Vaiką atiduoda į kūdikių namus, bet jo neatsisako, taip sau palikdamas laisvę apsigalvoti, o vaikeliui užkirsdamos kelią į šeimą. Nekalbu apie narkomanes. Kalbu apie sveikas mamas, kurios dėl vargo, išprievartavimo ar dar dėl kažkurios priežasties, nusprendžia gimdyti, bet neauginti.