Seimo rinkimai 2016

Latviją pametėt. Ten minimali alga apie 60 -70 € didesnė nei pas mus. Kokie ten sėkmės aitvarai šalies ekonomiką globoja?

taip, nurėžė kažkiek ir jiems. Bet tai gi jie turi pasirinkimų manau, ko nenori ala vadybininkais tapt? Gaut algų nuo rezultatų? Tai vieni ghalės ir toliau nosį krapšyti, o kiti dirbt galės ir užsidirbt, viskas jų rankose, ne taip kaip pensininkams

Kiekvienoje civilizuotoje šalyje tokių motinų yra. Net ir Estijoje bei Latvijoje. Ir JAV jų yra. Ir tikrai ne viena ir ne dvi.

Nezinau, nes nesidomejau. Domejausi tik Estija. Jus galite paskaityti kodel Latvijoje geriau nei LT.

Kalba ne apie asocialią motiną, o padorią, atsakingą ir rūpestingą, besirūpinančia savo vaikų išgyvenimu. Dirbančią sunkų ir nedėkngą darbą, pašalpos nekaulijančią. Sunku suvokti, kad tai realu?

Nu ne visai taip. Buvo sumažintas bazinis algos dydis visiems vienodai. Taip pat buvo papildomai mažintos didesnės algos - pradėta nuo tam tikros kategorijos, t.y. nuo vidutinio atlygio ir į viršų. Kuo didesnė alga, tuo didesnis mažėjimas buvo. Labiausiai sumažintos pačios didžiausios algos, su didžiausiais priedais. Dėl valstybės tarnybos ypatumų tai reiškė, kad reikšmingai sumažėjo ne tik aukštas pareigas užimančių tarnautojų (įskaitant ir Seimo narius) atlyginimai, bet ir tų, kurie dirbo jau seniai, nes jie ten buvo prikaupę priedų ir pan.

Žmonės padarė kitaip - pasiūlė Seimo estafetę žaidžiusioms partijoms pailsėti ant atsarginių suolelio.

Tai kad berods priešingai. Žmonės po krizės išsirinko tuos pačius, kurie veržė diržus, taupė ir pan. kad tęstų pradėtas reformas. Va ir turi rezultatą.

Kalbu apie pastarąjį žmonių sprendimą - šiuos rinkimus. Matyt, su kaupu atsikando visus 26-erius metus vykdomų reformų.

Ištrauka iš TSLKD programos. Dar vienas aspektas – nebeturi likti „laisvų pamokų“ dėl susirgusio ar neatvykusio mokytojo. „Langus“ užpildys kiekvienos savivaldybės žinioje esantys pakaitiniai mokytojai, kurie, iškilus reikalui, nuvyks ten, kur reikia pavaduoti, jei mokykla neišsiverčia savo ištekliais. Ką manote? Taipogi . Ištrauka iš valstiečių . Na kalbant apie švietimą aš net nerandu kažkokių esminių skirtumų. Apart, kad valstiečiu programoje siūloma naikinti moksleivių/studentų krepšelius. Jų argumentas . Švietimo valdymo perkėlimas į rinkos ekonomikos lygį iškreipė išsilavinimo kaip viešosios vertybės, jo visuomeninio reikšmingumo sampratą ir atitolino nuo strateginių tikslų įgyvendinimo. Švietimo sistemoje būtinas valstybės reguliavimas ir finansavimas, remiantis pasiektų rezultatų kokybe. Iš dalies pritariu, nes tai kas darosi universitetuose manau dauguma žinome, kai yra užsimerkiama į rezultatus ir lankomumą tol kol yra studijų krepšelis. VDU netgi juokaujama, kad turi gerokai pasistengti, kad tave išmestų.

Yra esminiai skirtumai. Kad ir mokinio krepšelis. krepšelis paskui mokinį - atsiranda riboto pinigų kiekio paskirstymas siekiant didžiausio efektyvumo. Gal tai nėra pats idealiausias variantas, bet jei lyginti su valstiečių siūlymu, tiesiog tobulybė.
O jei valstybė įsikiš su savo reguliavimu, tai klestės mokyklos, kurių nei direktoriai nei mokytojai neturės jokio stimulo siekti kažko, nei savęs tobulinime, nei mokinių skaičiaus kiekyje. O kam , ar 5 ar 30 , tas pats atlygis. Ar 100 mokinių ar 2000 tiek pat mokyklai atseikės. Universitetai tampa nesusipratimu visišku. Jie turi konkuruoti su pasaulinio lygio universitetais, o dabar kai kuriuose lygis žemiau gimnazijos. Ir juos stengiasi išsaugoti. Koks tikslas ?
......
Valstiečiai pasakė, kad naująjį dK į šiukšlių dėžę arba pusmečiui užšaldys. OK, ką siūlo. Nieko.
Andrius Kubilius:
"Šiandien Seimo Europos reikalų komitete, po mano klausimų, išsiaiškinome, kad Ramūno Karbauskio šiomis dienomis išsakytas pažadas atidėti DK įsigaliojimą bent pusmečiui, gali kitų metų biudžetui kainuoti virš 250 mln. eurų. Europos Komisija (EK) yra sutikusi, kad tokia suma būtų padidintas kitų metų fiskalinis deficitas, jeigu Lietuva įgyvendins "Socialinį modelį", kurio sudėtine dalimi yra ir naujas DK. Atsisakius arba nukėlus DK įgyvendinimą, EK pareikalaus 250 mln. mažinti biudžeto išlaidų planą.
Prie to reikia pridėti dar 50 mln. eurų sumą, kuria reikės sumažinti biudžeto išlaidų planą, jeigu bus pratęsta PVM lengvata šildymui, nes dabartiniame biudžeto projekte tokios lengvatos jau nėra numatyta.
250+50=300 mln. eurų - tai milžiniška suma biudžetui (reikia prisiminti, kad skaičiuojant litais tai būtų apie 1 mlrd. litų suma). Tokio nukrypimo nuo fiskalinės drausmės įsipareigojimų Europos Komisija tikrai nepraleis nepastebėjusi ir pareikalaus taisyti. Lengvai pataisyti tokio skirtumo neišeis!
Nauja koalicija ir jos lyderiai turėtų gerai pagalvoti prieš skelbdami kokius nors, jų manymu populiarius, pažadus, nes toks "populiarumas" gali labai brangiai kainuot"
Papildyta:

Perdavė, pritariu.
DP net 5 proc. barjero neperlipo, TT vos vos įveikė, su VRK palaikymu, įtariant balsų pirkimą, socdemai vos pusę to ką turėjo gavo. Kaip ir liepta pailsėti.
Atėjo valstiečiai.
Liberalai ir konservatoriai kiek turėjo tiek ir turi, konservatorių rinkėjų skaičius netgi padidėjo.

Ką matome. valstiečiai renkasi socdemus, kuriems rinkėjų lieta sėsti ant atsarginių suolelio, kviečiasi DP ! o sakė ni ni ni, nesusidėsime su jais niekada, sulaukė entuziastingo lenkų palaikymo, TT irgi prisijungs.

Net neabejoju, kad dėstytoja irgi mokė, kad viena - buhalteriniai rodikliai, o kita - ekonominiai - ir -kai kalbama, kad Kubilius suvaldė krizę - dažniau turima galvoj būtent buhalterinis suvaldymas - mažai pinigų, mažinamos išlaidos, ir dzin, kad smunka vartojimas, ko pasekmė - bankrutavo daug įmonių, išemigravo masė žmonių. Ekonominis krizės suvaldymas ir jo kaštai - šioje vietoje Kubilius nespindi, nes ekonominis sprendimas daromas vertinant alternatyviuosius kaštus ir galimybes - t.y - vertinant, ar skolinimasis iš bankų, kad subalansuot biudžetą, geriausia alternatyva (latviai skolinosi iš TVF, ir šai dienai jų rodikliai geresni, negu Lt, nors labai sunkiai jiems buvo), taip pat su tais drastiškais karpymais - alternatyva gi -Kirkilas ką bandė daryt - negąsdint žmonių, o banyt laviruot skatinant vidaus vartojimą, ir šiuo keliu, beje, ėjo kitos su krize susidūrusios šalys.