Labas rytas,
o aš tai nieko atsibudau kaip visada, nedidelė bėda kad valanda anksčiau. Savaitgalis gi, niekur skubėt nereik, miego nebesinori
Prisikikenau vakar iš
Azu paieškų

Aš manau, kad ir tarpe išsiskyrusių galima rasti gerų vyrų. Nes juk ir moterys toli gražu ne visos šventos
Ot tai
Magnunai aušyš turėtų kaišti
Vidam, visada galvojau pati sau, kad mano namai, ten kur mano šeima. Labai gaila būna tų žmonių, kurie išvyksta gyventi į kitą šalį, gyvena joje ir jos nekenčia. Jiem turėtų būti labai sunku. Būna, kad lietuvių tarpe išgirsti Norge tokia, Norge anokia, visi norgai dzibilai, nežiūrint to vistiek gyvena, dirba na arba sėdi ant ''dzibilų'' pašalpų sistemos ir išvažiuoti niekur neketina. O man Norvegija graži visų pirma gamtos atžvilgiu, kožną dieną kai važiuoju darban vaizdai gniauža kvapą, jaučiu, kad nu mano tai. Žmonės čia kitokie, draugauti niekas nelenda, bet man patinka, kad praeiviai nusišypso ir pasisveikina, o senesni žmonės net sustoja ir užkalbina - apie orą, apie gyvenimą. Tai labai malonu. Patinka, kad yra 4 metų laikai, kas įprasta. Patinka, kad gyvenu toli nuo didelių miestų. O Lietuvos pasiilgstu tiek, kiek pasiilgstu saviškių. Vietovių gal nelabai, nes mūsų miestas mažas buvo, aplink dirbamos žemės, kur tu ten nueisi, ką ten pamatysi. Labiau ilgiuosi to kaimo, kur mane išveždavo vasaros atostogoms pas močiutę, bet ir jis ne Lietuvoje, o Latvijoje.
Kažkaip taip

Atsinešu didžiausią kavos puodą