A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Visi pradeda netaupyti? Kažkaip keistai skamba. Beje, kas yra pigiau: išeini iš kambario ir kas kartą išjungi patalpoje elektrą ar palikti degti, jei trumpai išeini? Lemputės ON/OFF resursai apie 25 000 kartų, pati lemputė apie 4 eurai, o kiek elektros prisuka? Aš manau, kad tikrai labiau apsimoka junginėti ir tegul greičiau lemputė perdega nei sukti be reikalo elektrą.

Tai elementari tarša - netaupyti elektros. Kažkas ją turi pagaminti ir teršia pasaulį. Pameni, kai prasidėjo pandemija kaip stipriai sumažėjo pasaulio tarša, elektros, naftos suvartojimas ir t.t. Ant baslio tokius taupytojus - įsideda električkas ir tada degina daugiau, nes tipo pigu.

Pirmas pavasario mėnesiukas koviukas pasibaigiojo.

 

Vasario mėn. katilas sudegino 125,36 kWh elektros už 16€ ir pagamino 803 kWh šilumos. Dirbo 391 val. su 7 išsijungimais. ~38% trumpiau nei sausio mėn. Rekuperatorius Q350ERV pirmu greičiu 70 m3 sudegino 23,3 kWh. Šalčiausią savaitę buvo išjungtas, nes sugedo tenas. Montuotojas sakė, kad reikėjo palikt įjungtą ir nieko nebūtų nutikę net prie -15ºC.
Viso namo elektra 232 kWh (105 kWh dieninės ir 127 kWh naktinės) už 29,61€.

 

Mano tikslas šiemet palaikyti ~18ºC. Termostatų ir pavarų nėra. Namas dar negyvenamas.

Vasario mėnesį nuokrypio nuo kreivės nustatymą pakeičiau iš -4ºC į -4,5ºC, nes anksčiau prišildydavo iki ~19,7ºC. Vasarį teko pastebėt mažiausią katilo galią 1,53kW. Įdomi mėnesio pabaiga. Paskutiniam šalčiui einant į pabaigą katilas išsijungė ir nuo 18 iki 28 dienos viso pradirbo 32 val., kai ankstesniu režimu būtų pradirbęs > 200 val. Viena prastova išvis 5 paros. Temperatūra krito nuo beveik 20ºC iki ~17,5ºC 5 paras - dideli langai savo padarė, nors tos saulės, man rodos, ne per daugiausia buvo. Išlaidos, prie gyvenamam name palaikomų temperatūrų, žinoma, būtų didesnės.

 

Duomenys nuimti šiandien. Katilas nesijungė šildymui jau daugiau nei 248 val., tad didelio skirtumo kovo išlaidoms, kad pripliusuosiu 3 balandžio dienas, nebus.
Mano tikslas šiemet palaikyti ~18°C. Termostatų ir pavarų nėra. Namas dar negyvenamas.
Kovo mėn. katilas sudegino 65,49 kWh elektros ir pagamino 365 kWh šilumos už 8,53€. Dirbo 143 val. su 12 išsijungimų (vasario mėn. buvo 7 išsijungimai). ~63% trumpiau nei vasario mėn. Jau vasario pabaigoje katilo prastovos padažnėjo ir pailgėjo, o kovo mėn. buvo vos 2 atvejai, kai katilas jungėsi 2 dienas iš eilės. Greitai prišildė ir išsijungė bent parai. Visi kiti įsijungimai – po ilgesnių nei 24 val. prastovų. Viduje temperatūra žemiau 17,5°C nekrito, dažniausiai užtikdavau ~18,5°C pagal rekuperatoriaus ištraukimą.
Šiam momentui vien šildymui nuo lapkričio 14 d., kai paleistas katilas (namas tada buvo atvėsęs iki ~15°C), sunaudota 570 kWh, pagaminta šilumos – 3838 kWh už 72,35Eur. Jei staiga neatvės, spėju, katilas šildymo nebejungs.
Rekuperatorius Q350ERV pirmu greičiu 70 m3 sudegino 12,6 kWh už 1,74€. Pirmą kartą nuo paleidimo pakeisti filtrai, nors signalizuoti pradėjo prieš ~40 dienų. Filtrų prasiurbimas nepadeda. Originalūs už 30€ – brangoka. Jei filtrus keisti pagal signalizavimą, kas ~90 d. metams reiktų 4 komplektų arba 120 eur originalams. Pigiau, kai padavimo ventiliatorius dirba didesnėmis apsukomis su kažkiek užterštais filtrais. Ar geriau – čia klausimas. Prieš filtrų pakeitimą skaitliukas rodė ~15W momentinį vartojimą, po filtrų pakeitimo ~10W.
Pasirodo kaimyno kaminas (~50 m nuo paduodamo oro grotelių) neblogai padūmija. Vyraujantys vėjai kaip tik nuo jo pusės. Nors šildosi dujom, bet malkom pirtį kūrena, turi ir židinį. Yra dar keli tolimesni, bet dauguma aplink perėjo ant dujų ar kitų variantų.
Viso namo elektra 165 kWh (82 kWh dieninės ir 83 kWh naktinės) už 21,50€. Dabar galvoju, negi orapūtė+signalizacija+internetas gali naudoti tiek energijos? Už ~10,34€? Viso namo elektra - katilas - rekuperatorius - H2O gręžinys = 10,34€. Tiesa, mano orapūtė galingesnė (71W), kaip ir valymo įrenginys – didesnis. Pastoviai dirbant turėtų būti apie 6-7€/mėn. Na dar variantas – gal rekuperatoriaus ir H2O gręžinio Brennenstuhl skaitliukai nėra tikslūs ir parodo per mažai.

2020-2021 metų šildymo sezono duomenys.

Ši žiema pasitaikė kaip reikiant tikra. O tai reiškia, kad itin šiltam namui su geoterminiu siurbliu nėra brangu pakelti temperatūrą nuo 20,5 iki 22,5 laipsnio. Palyginimui kitų šildymo sezonų duomenys.

2017-2018 metų sezonas. Pradžia – spalio 10 d., pabaiga – balandžio 7 d. Sudegintos 909,29 kWh elektros. Sezono šildymo kaina – 103,14 eurai. Namas buvo negyvenamas, temperatūra viduje – 20,5 laipsnio.

2018-2019 metų sezonas. Pradžia – spalio 27 d., pabaiga – balandžio 2 d. Sudegintos 836,26 kWh elektros. Geoterminis siurblys pagamino 4092 kWh šilumos. COP – 4,89. Sezono šildymo kaina – 102,52 eurai. Namas buvo negyvenamas, temperatūra viduje – 20,5 laipsnio.


2019-2020 metų sezonas. Pradžia – spalio 9 d., pabaiga – balandžio 6 d. Sudegintos 731,29 kWh elektros. Geoterminis siurblys pagamino 3600,6 kWh šilumos. COP – 4,92. Sezono šildymo kaina – 103,11 eurų. Namas buvo negyvenamas, temperatūra viduje – 20,5 laipsnio.

Būlundžio duomenukai.

Panašu, kad numirė šitas forumas

Panašu, kad visos supermamos miršta - per visus forumus rankos pirštų užtenka žinutes per dieną suskaičiuoti. Ir nesuprantu, kur visa publika išėjo tūsintis :-/

Kai mes statėm, nei žinių nei specialistų ant visos Lietuvos nebuvo, tad ir ieškojom visur informacijos, pagrinde čia susitelkę. Dabar ir specialistų pilna ir šeip žinių apie A++ namus vos ne kas antroje svetainėje. Praranda poreikį šie forumai.

Nors dar yra klausimų, tad aš dar šio forumo nežadu apleisti .

reikėtų nulupti hidroizoliaciją nuo betono. Tiksliau poliurėją. 60m², tad mechaniškai su rankomis tai tikras hemarojus. Gal yra kokios idėjos?

Kaercheris nepadeda?

Mechaniškai su freza nebent? Kažkas panašaus į šitą https://gotas.lt/bet...-rgp-130-16e/lt

Arba kažką kito iš goto asortimento. Kaip suprantu, nepasiteisino ta poliurėja ant betono, ką galvoji vietoj jos?

Kercheriu nebandziau, bet netikiu kad gera mintis, betona greiciau isplausiu nei poliureja atlupsiu. Smelbetonis labai jau birus patapo, nera noro viska lauk mesti ir naujai viska nuo pradziu. O ir prilipus poliureja labai stipriai, kiek plėši tai tik su betono sluoksniu, dažniausiai smėliuko trupinėliai nuo betono nusiplėšia.

Dekui, seip tai su tokiom frezom yra problema kad betoną jos ima labai gerai o puliurejos pavirsiumi slysta. Aisku kabina ir ji bet gerokai prasciau tad tie plotai kur jau nera poliurejos labai greitai nusišlifuos giliau nei tie plotai kurie su poliureja. Nors aisku, neisbandes tiksliai nepasakysi.

Jo nepasiteisino. Jei tiesiai ant PUR putų, būtų idealu, o ant betono... Betonas ne armuotas, greitai suskilo ir suplėšė ant viršaus priklijuota poliureja. Pribego vandens per plysius i betona, Siltesne diena saule pasviete, jis garavo ir lopais atplėše poliureja nuo betono. Tokias vietas bandziau remontuoti, nuplesiau atsokusius plotus, staciau ventiliacinius kaminelius ir tepiau pigesnemis hidroizoliacinemIs mastikomis, suskilusias vietas ant virsaus tepiau su armavimo juostomis. Bet viskas veltui. Plius atėjus žiemoms, drėgmė betone plėšė betono cheminius ryšius, tad ir pats betonas silpnėjo. Ant betono negerai klijuoti medziagas kurias betonas skildamas gali suplesyti, todel pasirinkau EPDM danga, bet jokiu budu ne klijuojama, nors ir rekomendavo. Balastines nenoriu, tad lieka mechaninis tvirtinimas. Ant betono paklosiu geotekstile, pagrinde dregmes nuo betono pasalinimui ir per geotekstile mechaniskai tvirtinsiu.

Tiesa užkliuvo, niekur neradau deklaracijų, kad EPDM danga būtų laidi garui ir jokių rekomendacijų dėl ventiliacinių kaminėliu, kaip su bitumine danga. Ir kas svarbiausia darbams duodama 10m garantija. Tad man siek tie neaisku. Kaip ten su dregmes pasalinimu is po EPDM dangos, standartiniu jos klijavimo prie paviršiaus atveju.

Poliureja deklaruoja garo laidumą, bet jis gerokai per mazas, kai dregmes betone bent kiek daugiau. Be to, poliureja atlaiko iki 800% tempima, o EPDM danga tik iki 300%. Ir EPDM pardavejai garantuoja, kad skiles betonas jos nesuplesys. Kad jau ne vienas kreipesi pagalbos, nes suskilinejo betonas ir suplėšė poliureje, o per ju praktika nebuvo ne vieno atvejo, kad suplystu EPDM. Na sluoksniu storiai skiriasi, gal. Bet su dregmes pasalinimu vis tiek neaisku.