Rytinė dovanotų rožių tvarkymo filosofija... Visą valandą sugaišau, kol vos ne riešo storumo kotus trumpinau- ilgi tik greitina vytimą -lapus nuskabiau ir dailiai į vazą sutupdžiau. Ale mane baimina šiuolaikiniai priturbinti augalai. Tu matytum tas chemikalų - greičiausiai - pripumpuotas rožes...kotai kaip medžio šakos, spygliai kaip daržo šakių dantys, lapai mėlynai žali ir didžiuliai kaip palmių...nu, atrodo, tuoj iššieps iltinius dantis ir griebs už piršto...brrr. Ką tie žmonės galvoja, tokius kyborgus veisdami..? natūralumo nerasta. Nu grožiuos, aišku, bet... natūralios daugiametės kupstelį tik turgiuke pas babytę rasi, o pardėj viskas H ir su pavadinimais, ale rūšinis augalas. O tas rūšinis mūsų žemikėj paprastoj nesupranta, kur jis, kaip čia augt, vitaminų nemoka iš žemės pasiurbt savarankiškai - jam juk viską ant galvos kaskart pylė, laistė, augo chemikalų jūroj. Anas bitę pamatęs pradeda rėkt, kad išprievartaut nori, nes jis juk nuo išveisimo žyyydras...nu, savidulkis daba sako...

Senjorių turgelio nebeliks, kur ir kaip tikrą gėlę rasim ? Bet pirmyn pažvelgus... liks - taigi mes ten darbuosimės...

Tikrai... pamiršau, kiek man metų. Eik tu sau kaip čia nuo ryto sekas filosofuot,, einu laukan bendrijai našlikių sodyt, kankinas rūsy be šviesos.
Papildyta:
Ateities selekcija žvelgia tiesiai į akis
https://s-media-cach...c867b926838.gif
Ale kaip man patiko si filosofija! Super izvalgos! Juk tioj viskas bus hibrinta! Ir vaikai...