Kaip taip greitai darželiuose vietas gaunate? Gal ne valstybinius lankot?
Vilniuj valstybiniuose pratinimas tik nuo rugsėjo. Norėčiau jau dabar, kad pradėtų lankyti ir pratintis.
Gavom vietą valstybiniam darželyje dar 2016 rugsėjį 
Tėvas vėl ligoninėj..tiksliau dar tik priimamajame..vėl skausmai užpuolė..mama vėl durniuoja ta proga
Sesuo paskambino dar išsikalbėt..pasirodo sūnus išsikrausto..pas mano tėvus. Jai šokas. Jaučiasi pati šūdiniausia motina. Dieve kaip aš ją užjaučiu, net neturiu kaip padėti..nuolat turi laviruoti tarp vyro ir sūnaus, nes jie nesutaria labai..kažkoks debesis užplaukęs konkrečiai virš šeimos
Sesuo paskambino dar išsikalbėt..pasirodo sūnus išsikrausto..pas mano tėvus. Jai šokas. Jaučiasi pati šūdiniausia motina. Dieve kaip aš ją užjaučiu, net neturiu kaip padėti..nuolat turi laviruoti tarp vyro ir sūnaus, nes jie nesutaria labai..kažkoks debesis užplaukęs konkrečiai virš šeimos
QUOTE(rutast @ 2017 04 19, 17:21)
<p>Kaip taip greitai darželiuose vietas gaunate? Gal ne valstybinius lankot?</p>
<p>Vilniuj valstybiniuose pratinimas tik nuo rugsėjo. Norėčiau jau dabar, kad pradėtų lankyti ir pratintis.</p>
<p>Vilniuj valstybiniuose pratinimas tik nuo rugsėjo. Norėčiau jau dabar, kad pradėtų lankyti ir pratintis.</p>
Gavom valstybiniam šalia namų, nieko nedarėm, tiesiog gavom
QUOTE(dontstop @ 2017 04 19, 19:00)
<p></p><p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="sima_1" data-cid="71577140" data-time="1492578028"> Kaip po švenčių laikotės? Aš tai vis dar ant "ėdimo" rėžimo 
Darbe pilna saldumynų, aplink vien šokoladai, kaip atsispirt 
</blockquote> Neėdžiau nei per šventes, nei po Nedaryk iš saldumynų "uždrausto vaisiaus", nereikės ir stengtis atsispirt
Darbe pilna saldumynų, aplink vien šokoladai, kaip atsispirt </blockquote> Neėdžiau nei per šventes, nei po Nedaryk iš saldumynų "uždrausto vaisiaus", nereikės ir stengtis atsispirt Na aš nesistengiu daryt uždrausto vaisiaus, bet kad pradėjus negaliu sustot, suvokiu, kad su kalorijom žiauriai viršiju. Ir čia nepadeda valgyt kol atsivalgysi, neatsivalgau
Tiesiog ramu būtų jei jie nebūtų ant mano darbo stalo, po ranka. Bet kažkodėl kasdien kiekviena bendradarbė atneša ko nors skanaus. Pažiūrėjus į jas, aš nenoriu taip atrodyt
Papildyta:
QUOTE(Uoga_saujoj @ 2017 04 19, 19:38)
Tėvas vėl ligoninėj..tiksliau dar tik priimamajame..vėl skausmai užpuolė..mama vėl durniuoja ta proga
Sesuo paskambino dar išsikalbėt..pasirodo sūnus išsikrausto..pas mano tėvus. Jai šokas. Jaučiasi pati šūdiniausia motina. Dieve kaip aš ją užjaučiu, net neturiu kaip padėti..nuolat turi laviruoti tarp vyro ir sūnaus, nes jie nesutaria labai..kažkoks debesis užplaukęs konkrečiai virš šeimos
Sesuo paskambino dar išsikalbėt..pasirodo sūnus išsikrausto..pas mano tėvus. Jai šokas. Jaučiasi pati šūdiniausia motina. Dieve kaip aš ją užjaučiu, net neturiu kaip padėti..nuolat turi laviruoti tarp vyro ir sūnaus, nes jie nesutaria labai..kažkoks debesis užplaukęs konkrečiai virš šeimos
Sveikatos tėvui
kas per bėdos jam?
QUOTE(sima_1 @ 2017 04 19, 19:47)
Gavom valstybiniam šalia namų, nieko nedarėm, tiesiog gavom
Na aš nesistengiu daryt uždrausto vaisiaus, bet kad pradėjus negaliu sustot, suvokiu, kad su kalorijom žiauriai viršiju. Ir čia nepadeda valgyt kol atsivalgysi, neatsivalgau
Tiesiog ramu būtų jei jie nebūtų ant mano darbo stalo, po ranka. Bet kažkodėl kasdien kiekviena bendradarbė atneša ko nors skanaus. Pažiūrėjus į jas, aš nenoriu taip atrodyt
Papildyta:
Sveikatos tėvui kas per bėdos jam?
Na aš nesistengiu daryt uždrausto vaisiaus, bet kad pradėjus negaliu sustot, suvokiu, kad su kalorijom žiauriai viršiju. Ir čia nepadeda valgyt kol atsivalgysi, neatsivalgau
Tiesiog ramu būtų jei jie nebūtų ant mano darbo stalo, po ranka. Bet kažkodėl kasdien kiekviena bendradarbė atneša ko nors skanaus. Pažiūrėjus į jas, aš nenoriu taip atrodyt
Papildyta:
Sveikatos tėvui
kas per bėdos jam?jam kažkur prieš metus buvo žarnoj skylė. Sulindo viena į kitą kažkaip, vos išgelbėjo. Dabar sakė vėl toks skausmas..kolkas dar tik laukia prie rentgeno..labiausiai bijau, kad vėl pasikartos ta situacija - t.y. paleis su skausmais ne iki galo ištyrę, o jis kankinsis ir nieko nesakys..Davė vaistų, bet nepadėjo sakė..su mama neįmanoma kalbėt, nei ko paklaust, nes kalba taip, lyg pačiai skaudėtų. Bet ji visada taip daro, kai kokia bėda ne jai. Dėmesio troškulys eilinis. Užknisa negaliu. Laukiam visos kaip ant adatų..
Tėvas vėl ligoninėj..tiksliau dar tik priimamajame..vėl skausmai užpuolė..mama vėl durniuoja ta proga
Sesuo paskambino dar išsikalbėt..pasirodo sūnus išsikrausto..pas mano tėvus. Jai šokas. Jaučiasi pati šūdiniausia motina. Dieve kaip aš ją užjaučiu, net neturiu kaip padėti..nuolat turi laviruoti tarp vyro ir sūnaus, nes jie nesutaria labai..kažkoks debesis užplaukęs konkrečiai virš šeimos
Tėvui sveikatos, tau - ramybės, kantrybės
Gavom valstybiniam šalia namų, nieko nedarėm, tiesiog gavom
Na aš nesistengiu daryt uždrausto vaisiaus, bet kad pradėjus negaliu sustot, suvokiu, kad su kalorijom žiauriai viršiju. Ir čia nepadeda valgyt kol atsivalgysi, neatsivalgau
Tiesiog ramu būtų jei jie nebūtų ant mano darbo stalo, po ranka. Bet kažkodėl kasdien kiekviena bendradarbė atneša ko nors skanaus. Pažiūrėjus į jas, aš nenoriu taip atrodyt
Papildyta:
Sveikatos tėvuikas per bėdos jam?
Tu gali valgyt saldumynus kiekvieną dieną ir lieknėt, taip pat gali visai jų nevalgyt ir storėt Visa esmė kalorijose. Nėra saldumynai patys iš savęs tukinantys, nėra aplamai jokio tokio maisto, nuo kurio tunkama vos jį suvalgius Va ir Dzeusės geras pvz buvo, kad dešrelėm nejučia galima tūkstančius kcal surinkt ir net nepastebėt, šokoladu būtų net sudėtingiau tai padaryti
Kolegės storos ne dėl to, kad valgo saldumynus, o dėl to, kad suvartoja perdaug kcal pagal savo judėjimą...
Tai, kad pradėjus negali sustot ir rodo, kad saldumynuose matai savo figūros priešą, kurį reikia skubiai sunaikinti Nes baisu jį net matyt ant savo stalo Realiai neturėtų tie saldumynai jaudint net padėti matomiausioj vietoj, jei nėra kažkokio užsifiksavimo ant jų...
QUOTE(sima_1 @ 2017 04 19, 16:17)
Va ir mane tokios mintys aplanko, kad b l e m b a per tą lėkimą darbas-namai ir t t ir prabėgs visas gyvenimas greit, nei nepajusi.
Žinot, gal kad GYVENTUM, reikia būti pakankamai turtingu.... Neturėti rutinos, kasdienės veiklos kaip skalbimas, valgio gaminimas, lyginimas, langų valymas, grindų plovimas, žaislų surinkimas, kilimų siurbimas, ravėjimas, sodinimas, daržovių konservavimas.... Tuomet gali skaityti, lankyti įvairias šalis, užsiimti širdžiai miela veikla (fotografuoti, rašyti knygą, rengti parodas), eiti į įdomias paskaitas, filmus, spektaklius, pristatymus, bendrauti su įdomiais žmonėmis (taip pat turinčiais pinigų ir laiko savo pomėgiams)... Taip, viską galima daryti ir mums, čia ir dabar, bet mūsų (bent jau mano) galimybes riboja laikas ir pinigai
Todėl ir lekiu, plėšausi... Prieš mirtį turbūt pasakysiu, kad nespėjau pagyvent Ech, trumpas tas gyvenimas.... Per Velykas su 80-mete kaimyne plepėjom - sako - dar galėčiau gyvent o gyvent, t, akys jau silpnos....
Vadinasi, 80-ies dar vis atrodo, kad mažai gyventa juk Ar dar jūsų vaikiukai geria mišinukus iš buteliuko?
Uoga, kaip tėtis?
QUOTE(Aguončikas @ 2017 04 20, 11:03)
Ar dar jūsų vaikiukai geria mišinukus iš buteliuko?
Maniskis nakciai geria.
QUOTE(Aguončikas @ 2017 04 20, 10:03)
reanimacijoj dar..naktį operavo. Vėl sąaugos žarnose plius persisukusios. Jis pats kažkada minėjo, kad po pirmos tokios operacijos dauguma vėl grįžta..
su mama visiškai susipykom..greičiau tas burbulas sprogtų, nusibodo jau
QUOTE(dontstop @ 2017 04 19, 20:43)
<p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="sima_1" data-cid="71578704" data-time="1492624059"><div><p>Gavom valstybiniam šalia namų, nieko nedarėm, tiesiog gavom 
Na aš nesistengiu daryt uždrausto vaisiaus, bet kad pradėjus negaliu sustot, suvokiu, kad su kalorijom žiauriai viršiju. Ir čia nepadeda valgyt kol atsivalgysi, neatsivalgau
Tiesiog ramu būtų jei jie nebūtų ant mano darbo stalo, po ranka. Bet kažkodėl kasdien kiekviena bendradarbė atneša ko nors skanaus. Pažiūrėjus į jas, aš nenoriu taip atrodyt
Papildyta:
Sveikatos tėvuikas per bėdos jam?</p></div></blockquote><p>Tu gali valgyt saldumynus kiekvieną dieną ir lieknėt, taip pat gali visai jų nevalgyt ir storėt Visa esmė kalorijose. Nėra saldumynai patys iš savęs tukinantys, nėra aplamai jokio tokio maisto, nuo kurio tunkama vos jį suvalgius Va ir Dzeusės geras pvz buvo, kad dešrelėm nejučia galima tūkstančius kcal surinkt ir net nepastebėt, šokoladu būtų net sudėtingiau tai padaryti </p><p>Kolegės storos ne dėl to, kad valgo saldumynus, o dėl to, kad suvartoja perdaug kcal pagal savo judėjimą...</p><p>Tai, kad pradėjus negali sustot ir rodo, kad saldumynuose matai savo figūros priešą, kurį reikia skubiai sunaikinti Nes baisu jį net matyt ant savo stalo Realiai neturėtų tie saldumynai jaudint net padėti matomiausioj vietoj, jei nėra kažkokio užsifiksavimo ant jų...</p>
Na aš nesistengiu daryt uždrausto vaisiaus, bet kad pradėjus negaliu sustot, suvokiu, kad su kalorijom žiauriai viršiju. Ir čia nepadeda valgyt kol atsivalgysi, neatsivalgau
Tiesiog ramu būtų jei jie nebūtų ant mano darbo stalo, po ranka. Bet kažkodėl kasdien kiekviena bendradarbė atneša ko nors skanaus. Pažiūrėjus į jas, aš nenoriu taip atrodyt
Papildyta:
Sveikatos tėvui
kas per bėdos jam?</p></div></blockquote><p>Tu gali valgyt saldumynus kiekvieną dieną ir lieknėt, taip pat gali visai jų nevalgyt ir storėt Visa esmė kalorijose. Nėra saldumynai patys iš savęs tukinantys, nėra aplamai jokio tokio maisto, nuo kurio tunkama vos jį suvalgius Va ir Dzeusės geras pvz buvo, kad dešrelėm nejučia galima tūkstančius kcal surinkt ir net nepastebėt, šokoladu būtų net sudėtingiau tai padaryti </p><p>Kolegės storos ne dėl to, kad valgo saldumynus, o dėl to, kad suvartoja perdaug kcal pagal savo judėjimą...</p><p>Tai, kad pradėjus negali sustot ir rodo, kad saldumynuose matai savo figūros priešą, kurį reikia skubiai sunaikinti Nes baisu jį net matyt ant savo stalo Realiai neturėtų tie saldumynai jaudint net padėti matomiausioj vietoj, jei nėra kažkokio užsifiksavimo ant jų...</p>Suprantu, ką rašai, bet tai va kaip atsifiksuot nuo jų?
QUOTE(Aguončikas @ 2017 04 20, 10:03)
Žinot, gal kad GYVENTUM, reikia būti pakankamai turtingu.... Neturėti rutinos, kasdienės veiklos kaip skalbimas, valgio gaminimas, lyginimas, langų valymas, grindų plovimas, žaislų surinkimas, kilimų siurbimas, ravėjimas, sodinimas, daržovių konservavimas.... Tuomet gali skaityti, lankyti įvairias šalis, užsiimti širdžiai miela veikla (fotografuoti, rašyti knygą, rengti parodas), eiti į įdomias paskaitas, filmus, spektaklius, pristatymus, bendrauti su įdomiais žmonėmis (taip pat turinčiais pinigų ir laiko savo pomėgiams)... Taip, viską galima daryti ir mums, čia ir dabar, bet mūsų (bent jau mano) galimybes riboja laikas ir pinigai Todėl ir lekiu, plėšausi... Prieš mirtį turbūt pasakysiu, kad nespėjau pagyvent
Ech, trumpas tas gyvenimas.... Per Velykas su 80-mete kaimyne plepėjom - sako - dar galėčiau gyvent o gyvent, t, akys jau silpnos.... Vadinasi, 80-ies dar vis atrodo, kad mažai gyventa juk
Ar dar jūsų vaikiukai geria mišinukus iš buteliuko?
Uoga, kaip tėtis?
Todėl ir lekiu, plėšausi... Prieš mirtį turbūt pasakysiu, kad nespėjau pagyvent Ech, trumpas tas gyvenimas.... Per Velykas su 80-mete kaimyne plepėjom - sako - dar galėčiau gyvent o gyvent, t, akys jau silpnos....
Vadinasi, 80-ies dar vis atrodo, kad mažai gyventa juk Ar dar jūsų vaikiukai geria mišinukus iš buteliuko?
Uoga, kaip tėtis?
Na taip, patogiam gyvenimui reik pinigų, bet ne piniguose laimė visgi manau. Man namų rutina ir visi tavo išvardinti darbai nevargino, aš kažkaip sugebu juos lb greit gal pasidaryt, nžn
bet niekad nesu skundusis, kad kaip mane užkniso tie buities darbai. Tikrai Mane labiau užknisa darbe rutina, kai jau viskas žinoma ir kartojasi. Ir tas bėgimas toks po darbo namo, tas vakaras trumpas ir t.t. Gi kai nedirbau, kooookio ilgumo diena atrodė
ai čia šiaip tokie retoriniai pasvarstymai..
Aguončikai, pritariu iš dalies, tik iš dalies, nes tarkim mano atveju pinigų trukūmo tikrai nesijautė, kai dirbau, ir keliavom, ir pomėgių turėjau, lankiau sporto klubą, savaitgaliais visad kažkokių pramogų turėdavom...Ir vis dėlto jausmas, kad gyvenu, buvo abejų dekretų laikais, kad pusiau gyvenu - kai dirbau pusę etato , ir kad negyvenu, o tik varau varau varau - kai dirbau pilną etatą. Mane užknisdavo tas nuolatinis skubėjimas ir lekimas, kai niekad negali atsipalaiduot, net savaitgaliais, nuvažiuoji kur nors, bet viskas prabėgom, nes namie laukia dar didžiulis sąrašas buitinių ir visokių kitokių darbų.. Nebelikdavo laiko stabtelėti ir pasimėgauti akimirka... aptarti ką nors su vyru..praleisti laiką su vaiku, skiriant jam 100 % dėmesio (o ne darant tuo pačiu kažkokių kitokių darbų) ... tiesiog kažką apmąstyti, pasvajoti, paplanuoti... 
Visad viskas vykdavo su įtampa ir pagreitintu tempu, ir visad likdavo jausmas, kad dar milijono dalykų nespėjau, o jau prabėgo diena/savaitė/metai... 
Ir kaip su tuo kovoti, nežinau Na tikiuosi pavyks susirasti ramų darbą, be streso. Gal pusei etato... (tikriausiai drambliuko svajonės 
)
Ir dar manau labai pasisekė tom, kurios turi pašaukimą kokiais nors veiklai ir dirba atitinkantį darbą. Jos tada gyvena tuo darbu. Bent jau man darbe praleistos valandos buvo išbrauktos iš gyvenimo, o juk ten praleidžiama bent jau 9 val per dieną "Gyvenau" aš po darbo, bet kiek tas po darbo yra skaičiuojant valandom? Vos kelios... 
QUOTE(sima_1 @ 2017 04 20, 12:04)
Suprantu, ką rašai, bet tai va kaip atsifiksuot nuo jų?
Na taip, patogiam gyvenimui reik pinigų, bet ne piniguose laimė visgi manau. Man namų rutina ir visi tavo išvardinti darbai nevargino, aš kažkaip sugebu juos lb greit gal pasidaryt, nžn bet niekad nesu skundusis, kad kaip mane užkniso tie buities darbai. Tikrai
Mane labiau užknisa darbe rutina, kai jau viskas žinoma ir kartojasi. Ir tas bėgimas toks po darbo namo, tas vakaras trumpas ir t.t. Gi kai nedirbau, kooookio ilgumo diena atrodė ai čia šiaip tokie retoriniai pasvarstymai..
Na taip, patogiam gyvenimui reik pinigų, bet ne piniguose laimė visgi manau. Man namų rutina ir visi tavo išvardinti darbai nevargino, aš kažkaip sugebu juos lb greit gal pasidaryt, nžn
bet niekad nesu skundusis, kad kaip mane užkniso tie buities darbai. Tikrai Mane labiau užknisa darbe rutina, kai jau viskas žinoma ir kartojasi. Ir tas bėgimas toks po darbo namo, tas vakaras trumpas ir t.t. Gi kai nedirbau, kooookio ilgumo diena atrodė
ai čia šiaip tokie retoriniai pasvarstymai..Man irgi dabar tiek diena tiek savaite prabega zaibiskai.
O del pinigu, tai megstu toki posaki, nepamenu tik kas autorius "Butini dalykai kainuoja labai mazai, labai brangiai kainuoja tik perteklius"
QUOTE(dontstop @ 2017 04 20, 12:40)
Ir dar manau labai pasisekė tom, kurios turi pašaukimą kokiais nors veiklai ir dirba atitinkantį darbą. Jos tada gyvena tuo darbu.
Neveltui sakoma, susirask megiama darba ir niekada gyvenime nedirbsi
