QUOTE(Aguončikas @ 2017 04 26, 10:05)
Na, nekreipk tu dėmesio į tai, ką ji sako. Ar manai, kad jau taip visi giminės artimieji ir kiti, priima tai už gryną pinigą, nemato realybės? Negi taip svarbu viską užakcentuot? Na, tegu ir sako, nieko tokio. Buvo laikas, kai dėl mano pasirinkimo tekėti mama buvo labai įsižeidusi ir taip pat ko tik neprikalbėjo.... Niekada jai to neprimenu. Prikalbėjo taip pat ne vien man, visai giminei - žinoma, giminaičiai ją išklausė ir gal net pritarė jai, bet nemanau, kad jie 100 proc. ir patys taip pat galvojo apie mane. Beje, jei jau yra problema apie kalbėjimą, kad jūs (dukros) jos nemylit, gal tiesiog apsikabinkit ją ir pasakykit - mamule, tu tam ar anam guodeisi, kad mes tavęs nemylim - nu kodėl taip sakai, ar tu tikrai nejauti mūsų meilės, ar tau kažko trūksta, ar kažko kitaip reikia, juk mylim tave be abejonė, juk tu esi mūsų mama

Vsio, nepamokslausiu

Tikiu, kad mylit
Ką mamoms dovanosit/dovanojat per Mamos dieną?
et kaip paprasta taikyti sovietinį metodą, t.y. apsimesti, kad nieko nebuvo ir patylėti. Turi tada būti geras aktorius arba negendantis robotas. Aš nenorėčiau, kad mano vaikas taip bendrautų kaip mes su mama. Dar turiu laiko to išmokti.
Dzeuse, tai va mano mama tokia. Ji visada teisi. Bet dėl to jau pripratom, nuo mažumės gi taip. Bet prie viso to kiti nevaldomi dalykai lenda. Tai vat taip ir gaunasi.. Į senatvę abu tėvai labai pradėjo dramatizuoti viską. Visokias smulkmenas. Dėl to jau baisu darosi. Save laidoja nuolat, nuolat kažkas jiems vaidenasi, kad mes į avarijas papuolėm ir panašiai, įsibaimina..

norisi kažkaip padėti, bet nežinom kaip

dar tas tėtės nedarbas, ligos. Viskas į krūvą suvažiavo
Papildyta:
QUOTE(sima_1 @ 2017 04 26, 10:30)
Na va ir jūs šeimoj turit vadinas tokį

iš tikro gerai, jei išeina nekreipt dėmesio. Mano vyro atveju per daug nuoskaudų jam likę, dar nuo vaikystės, paauglystės, akivaizdžiai meilės ir dėmesio trūko.
Man sunku suvokt tokius dalykus iš tikro, mano tėvų šeimoj nėra gyvenime buvę, kad tėvai kažką blogo apie savo vaiką pasakytų, skleistų svetimiems. Tai aš pradžioj vis užtardavau anytą vyrui,sakydavau mama gi ji tau, ir t.t. bet pamačiau, kad taip neįmanoma. Nu jei ant tavęs pastoviai koliojasi, kaltina nebūtais dalykais (pvz kad narkomanas esi) nu tai kaip stovėt ir šypsotis ir dar eit apkabint? Kai realiai pasiųst tik norisi
tai va pas mus panašiai. Vienas naujausių bajerių - sesės vyras apsiėmė taisyti tėvams mašiną apynaują (nes daužta buvo pirkta). Kadangi detalių sunku gaut, ilgai reik laukt, jau užsitęsė tas taisymas ilgai. Tai mama padarė išvadą, kad sesės vyras jos nebegrąžins, kad ją pavogė realiai, nes ji gi ant nieko neužrašyta. Tai kaip sesei jaustis? Vietoj to, kad normaliai pakalbėtų su juo dėl tos mašinos, tai skleidžia gandus. Nu blyn! Neturi ką veikti atrodo.