QUOTE(Dusia37 @ 2017 11 21, 19:22)
Apie ką tu čia ?
Aš tai apie tą patį kad mano sesuo taip atsibodo gydytojai ( šeimistei ) su kojos skausmais , kad parašė kažką iš raminančiu (ar antidepresantų? ) , prieš kokis 4-5 metus . Nepamenu . Nors atidepresnatų šeimistė gal neturi teisės rašyti ? Bėdos buvo stubure. Kaip rado pagalbą rašiusi - nesikartosiu ...
Mano draugė dirba su autistukais ir kt panašių bėdų turinčiais vaikais - vat kai jiems tėvai nutaria vaistų neduoti būna bėda - kenčia kiti vaikai , tėvai , mokytojai .
Nei bijau aš to valerijono , nei ką .
Ar skaičiusi Prozako karta knygą ?
knyga
nėra kaip Matricoje rūžavos ir žydros piliulės. Esi pats su savo gyvenimu . Vaistai - pagalba momentui bet ne panacėja, už jų nepasislėpsi jei savo š neišsikuopsi .
nu nežinau. Lyg suprantu, ką parašai, paskui tu sakai, kad nesuprantu. Tai gal nesuprantu...
bet vėl - parašė raminančių ar antidepreantų - net nežinai. Blogiausia ne tai, kad išrašė, o tai, kad nesugebėjo diagnozuoti / nukreipti pas reikiamą specialistą. Daktaro išrašyta raminanti / AD / nuo skrandžio / nuo galvos tabletė yra tik jo neprofesionalumo pasekmė. Visose srityse yra gudrių, puikių specialistų ir nelabai.
knygą kažkada labai seniai skaičiau
apie vaistus - drįstu manyt, kad gali būti ir pagalba momentui, ir procesui - nelygu problema, kad taip kategoriškai teigt. O š kuoptis reikia. Visur - troboj, kūne, sieloj... Jei pajėgi ir sugebi. Nepateisinama tik tingėjimas.