QUOTE(Para @ 2017 05 16, 21:08)
Aš šparagu neesu ragavusi. Ot motera is tundros

Tai gražiausia. Tokia pažangi motera, galvojau, kad esi visko ragavusi : šparagų, aštuonkojų, gyvatės sirupe ar ryklio kepenų.
Lyžuka, o ką, neragavau vaikystėje? Kai buvau dar maža, tėvas turėjo naminės aparatuką. Tik ne tokį primityvų. Ir ne krūmuose, o antrojoje virtuvėje ištiesdavo "liniją" kai reikėdavo . Esame palaižę su broliu, bet nesužavėjo. O pirmą kartą beveik mirtinai nusigėriau kai buvau baigusi tris klases.
Netoliese prie ežero vykdavo rajoninės dainų šventės. Grįžome iš jos jau vėlokai, mama išskubėjo karvių melžti, tėvas ruošėsi irgi į tvartus. Kaip tik kėblino iš šventės kaimynas, nešėsi vyno butelį. Įtariu, kokio saldaus spirituoto. Prikibo prie tėvo, kad išgerti reikėtų. Tėvas neturėjo laiko ir neužsiėmė. Tai tas pasėdėjo mūsų virtuvėje ir užmatė mane su broliu (tam tik 6 m tebuvo) Kažkaip jam pasišvietė, kad tinkame į sugėrovus.

Na ir ką, ištriūbijome tą butelioką. Brolis mane vis ragino užkasti. Atšoviau jam " Taigi ir taip skanu, kam gadinti gerą daiktą". Vakare brolis jautėsi kaip obuoliukas, o aš vėmiau ir galavausi gal iki kito vakaro. Paskui mama per slenkstį to kaimyno artyn neprileido.
Turiu ir aš panašaus senumo nuotrauką, mano senelių vestuvės. Paskaičiavus bus apie 1900 -usius metus. Nes mano tėvas beveik pagrandukas, gimė, kai močiutei buvo 46 metai. O paskutinį pagimdė 50 metų. Iš viso trylika.
Žinai, gera mintis. Reikės nusiskanuoti tas senas nuotraukas ir išdidinti.