Sveikos, mergiukės.
Derliaus dar nenusiėmėme. Vakar vieną lauką svogūnų baigėme nukalti, kaip tik su paskutine priekaba sniegą parsivežė. Dar bulvių 10 ha lauke , svogūnų apie 7, na, neskaitant visokios smulkmės.. Darbo dar visam mėnesiui. Viena buvusi darbininkė sakydavo, kad nuo pirmo sniego iki užšalimo mėnuo praeina. Taigi veiklai turiu dar laiko. Ne pas mane vieną. Kai susiskambinu su kolegomis, pas juos dar baisiau.

Nepamenu tokių sudėtingų metų. Lyg to būtų maža, vakar toks vienas Šumacheris su autokaru išlaužė sekcijinius pakeliamus vartus. Tai išlaidos laukia.
Ladute ir Meri, nu kas per vergijoje ??? Nors kartais būna nepakeliamai sunku, bet nė vienos sekundės nepasigailėjau, kad beveik prieš 30 metų mečiau valdišką darbą. Todėl iš manęs nuo tada niekas nesityčioja. Nors nesityčiojo ir tada, kai dirbau. Kai pabandė, nors tada darbo stažo turėjau tik pusę metų, pasakiau dyrikui, kad susikištų į subinę tą mano darbo knygelę ir visa kitą ir palinkėjau nusprogti iš pykčio. Ir išėjau į kitą darbą. O dyrikas nusprogo, gaila, kad tik po pusantrų metų

Beje , iš pykčio. Trečias infarktas....Iš antro darbo išėjau irgi pakelta galva. Už nugaros palikau grąsinimus, kad su savo bjauriu būdu pražūsiu. Kad jiems būtų dar pikčiau, kitą dieną nulėkusi įregistravau žemės ūkio konsultacinę įmonę.

Na, kadangi prasidėjo blokada, įmonė mirė vystykluose. Bet pas mane kirbėjo dar dešimt sumanymų į priekį...