Senelių globos (slaugos) namai

Skaičiau Tavo istorija ir galvoju, niu ir kam gi tau viskas vienai? Bendros prisidedamosios lėšos yra mizeris su atimtu laiku iš vaikų ir vyro. Aš kitokios
esu nuomonės apie slaugymą, senatvę... Nors reikėjo irgi daug visko suprasti ir išgyventi. Prieš metus man reikėjo pasakyti gydytojai " rezervuojame" mamai vietą slaugos ligoninėje ar ne. Kaip man buvo sunku.... Matyt tie nervai ir įtampa, taip suėdė mane, kad pačiai jau lengvai stogas nulėkė.... Vien ta frazė, kad mamai jau reikia slaugos namų skaudžiai draskė širdį. Suvokimas, kad mama nepasveiks ir niekada negrįš namo buvo nesuprantamai sunkiai suvokiami.
Tada sunku buvo ne tik man, bet ir broliui, sesei, bet... kas žiūrėtų mamą? Palikom namuose tarpe tarp ligoninių. tai mano tėvas ją mušdavo, neva tai ji specialiai ji erzina. O ji moteriškutė vis eidavo pas jį į kambarį ir klausdavo, jau man vaistus gerti? Užkaisdavo vandenį ir palikdavo, dega virdulys... tėvas neįgalus, tik ant lovos tegulintis... Kašmaras kažkoks...
Ir tada ryžomės mamą guldyti į Raudonojo Kryžiaus ligoninę.... Mums sakė, kad su Alzhaimeriu, tie nemokami mėnesiai net nepriklauso. Tad gydytoja surado mamai dar vieną ligą, dėl ko galėtų paguldyti nemokamai. Apie slaugos pinigus buvome girdėję... vis eidavau su 9 mėn. kūdikiu ant rankų pas gyd., pas soc. darbuotoja.... po kelių mėn. šiaip ne taip padarė spec poreikius. Niekur važiuoti man nereikėjo, padarė pati socialinė.
o va jau su slauga tai pavargau neprastai, vis gydytoja aiškino, kad mums nepriklauso, nes mama dar orientuojasi kur randasi, žino savo vardą, pavardę, net tuose klausimynuose sugebėjo pažymėti, kad mama pati pavalgo, nors mama jau net nekramto. Ir tas jos pavalgo, tai tik maisto susikišimas į burną, kol apsivemia arba paspringsta, tai toks,.... pavalgo. Kai jau buvau ant teismo slenksčio dėl mamos neveiksnumo, tik tada gydytoja "pasiūlė" kviestis nepriklausomą ekspertą mamos slaugai nustatyti. Tada jau slaugos dokumentus šiaip ne taip suruošė. Komisijoje užkliuvo tas gyd. pažymėjimas, kad mama pavalgo, tad teko paaiškinti, koks tas mamos valgymas. Bet iš kabinetų į kabinetus vaikščioti nereikėjo, tiesiog atėjau kitą kartą ir jau pasiėmiau dokumentą.

Tada jau lėkiau į Socialinį skyrių ten dirba visai sušnekamos moteriškės, ypač, kai dar pamato, kad tu žinai kas ir kaip ir kiek tau priklauso. Nes aš be galo dėkinga Ežerėlio slaugos namų direktorei Liutkuvienei, kuri mane ir padrąsino prašyti mamai slaugos, nes vis buvome užliuliuoti gydytojos, kad mums niekas nepriklauso.... Tad labai reikia skaityti įstatymus ir socialiniame skyriuje tiesiog baksnoti pirštais į juos.
O tiems kurie mus, paguldžiusius artimuosius į slaugos namus, puola smerkti, labai linkiu, kad jums nereikėtų nieko slaugyti ir prižiūrėti. Elementariai mano mama prižiūrėjo neįgalų tėvą nuo 1991 metų, kas iš to? Mamai ankstyvasis alzeaimeris, ir aš beveik įsitikinusi, kad jis taip anklsti 60 metų nebūtų prasidėjęs, jei ne tėvo slaugymas.
Aš labai bijojau, žmonių pasmerkimo, neva trys vaikai, bet mama slaugos ligoninėje... Bet mes visi vaikai turim mažus vaikus, turim darbus (tiesa, kai prašėm socialiniam dotacijos mamos slaugymui, reikėjo nurodyti priežastis, kodėl negalime prižiūrėti mamos, tai darbai ir vaikai žinokit ne priežastis patiems neslaugyti mamos). Kyla natūralus klausimas, tai slaugos namai tik vienišiems tada??? P mes savo gyvenimo nebegalime turėti??? Eikit visi velniop su savo pasiūlymais nedirbti ir su vaiku ant ranku išmatas mamos valyti?? Galų gale kaip paskolą mokėti? Čia reikia tik labai užsigrūdinti ir labiau pradėti saugoti save, nes jai slaugysime visus artimuosius, tai pačias vaikai slaugys greičiau nei mes norėtume...

Tai aišku, kad vaikai svarbesni, negi Jums kyla kitokių minčių?

Kiekvienas mūsų senatvėje tempsim savo kryžių ir tikrai nenorėčiau, kad mano gyvenimui auginamas sūnelis kokius 5 metus padėtų tempti mano ligas ir atitolintų taip senų ligotų žmonių trokštamą mirtį. Kai busiu sena ir niekam nereikalinga norėsiu greičiau numirti - natūralus dalykas.

Perskaičius visas istorijas gyvent nesinori. Mamą iš slaugos ligoninės vešiu į senelių namus, už kuriuos teks mokėt mano kišenei nepakeliamą sumą, bet kitos išeities nėra-viena ji negali būti. Kaip , iš kur sužinot kas jai priklauso, jei visi linkę informaciją slėpti, niekur tiesos nesužinosi??? Gydytojai net ir į kišenę gavę nieko nepaaiškina. Nesuprantu kodėl, juk pinigai tai ne iš jų kišenės mokami. Su tuo jau susidūriau, o ir tai ką čia perskaičiau tik patvirtino mano spėjimus. Ką sužinau-viskas gandų lygyje,vieni patvirtina, kiti paneigia. Eisiu į socialinės paramos skyrių, tik kažin ar pavyks ką sužinoti-ten tik patvirtina tai, ką esi sužinojęs iš kažkur, bet niekas tau nepasakys kas tiksliai priklauso. Meldžiu kad Dievas greičiau mane pačią pasiimtų ir išsivaduočiau pagaliau iš šito košmaro.

Ačiū Naktibaldai, kad mane čia perkėlė .
Viską perskaičiau, Dievuliau kaip baisu... kai kurios istorijos.. .
Stiprybės moterys ir merginos visoms linkiu.
Hermenegilda labai teisingai rašot, kad gydytojai gavę "į kišenę" viską patvirtina gandų lygyje.. (viską jie puikiai žino). Liūdniausia tai, kad jiems 100-200lt (kažkokiam portale ėjo šneka apie gydytojus ir jų priimamas dovanas) - tai vienas apsipirkimas Norfoje. Eina sau.. Bet labai tikiu, gal ne visi tokie gydytojai, nes mamą gydau pas psichiatrę(nors ir negali pasakyti nieko konkrečiai apie soc. reikalus), bet esu jai labai dėkinga, be jos būtumėm prapuolę...

Absoliuti tiesa,ir aš su tuo susidūriau. Jei mama pilnai neįgali,jūs galit susitvarkyt globą,už kurią mokės ~700 lt,kas pridėjus pensiją,palengvintų jūsų finansinę naštą už senelių namus. Privačius,kaip supratau

Jaaaazau,baikit,nekalbėkit tokių baisių dalykų.

Gal kas galėtumėte man konkrečiau atsakyti ar galiu kažkaip išsirūpinti tuos nelemtus ~700lt mamos priežiūrai, globai ar slaugai? Įvardijau tris, nes konkrečiai jau nežinau kas mums priklauso... Nes jau du metus mamos šeimos daktarė siunčia pas nervų, psichiatrą, anie vėl pas šeimos, nieko konkrečiai niekas per du metus nepasakė, kad tvarkytis nors kokius spec. poreikius. Nors pas šeimos daktarę tris metus su mama vaikštau kaip su mažu vaiku(dar aišku jei pavykst ją prikalbinti), nes mama negali pasakyti kaip ji jaučiasi. O prieš kelias dienas vėl buvau pas šeimos, klausiu negi mano mamai tik tiek priskirta(jau priskyrė"Nuolatiniai spec. poreikiai", moka po 153 lt(tik net dar nežinau kas ten bus parašyta ant invalidumo pažymėjimo(dėl vaistų kompensacijos lyg sakė))ir kaip galima ją prižiūrėti su tokiais pinigais(aukle samdyti, arba man nedirbti). Šeimos nusiuntė mane į soc. skyrių, tipo "ten pasakykit savo situaciją, rašykit prašymą globai, galėsit valdyti mamos finansinius reikalus, jums gal kažkiek damokės". Soc. skyriui sako , kad pripažinti mamą neveiksnia ir valdyti nekilnojamo turto ar banko reikalus aš galėčiau, bet jokių pinigų daugiau pagal turimą Spec.nuolatinių poreikių pažymą niekas nemoka.
Ir taip gyvenu kaip ant adatų, viskas jau pačią pradeda nervint, jau savo šeimai laiko beveik visai neskiriu, vaikas mano tai valgęs, tai nevalgęs, stogas grynai pačiai važiuja, o dar siuntinėja vienas pas kitą, tipo niekas nieko nežino. Tai čia paskaičius, susidariau nuomonę, kad viską turi ir gali kaip ir spręsti ir tvarkyti šeimos daktarė?
Kad būtų aiškiau išdėstysiu nuo pradžių. Mano mamai yra nustatyta demencija. Nenormalų gyvenima ji gyveno gal jau prieš 5 m., bet prieš 2 m. skubos tvarka hospitalizuota į psichiatrijos skyrių. Kliedėjo, nusišnekėjo, vaidenosi nebūti dalykai. Dar prieš psichuškę vedžiojau ją pas neurologus, psichiatrą, - anas nieko blogo nematė, nors mama matydavo troleibusus pas mus mieste(troleibusų nėra iš tikro pas mus). neurologė - ai, vargas jums, altzheimeris.. Daugiau nieks nieko nekomentavo, man šokas pačiai, kad mama mato nesamones. Na tai va, ligoninėj jai padarė kompiuterinį tomografą, apgydė, išleido namo. KT tada kaip ir nieko blogo nerodė.Pas psichiatrę lankėmės kas mėn, kas 2 mėn. Atmintis ryškiai pradėjo silpt, nuvežiau mamą dėl atminties į Grybo g. kliniką pas neurologą. Anas konkrečiai nepasakė, kad altzheimeris, bet išrašė vaistų nuo tos ligos(yasnal) ir pasiųlė pas save tvarkytisdėl alzheimerio, bus nemokami vaistai. Parodau tą popierių kur parašė kokius tyrimus reikia atlikti šeimos daktarei, ta vėl pas psichoatrą, ana vėl pas šeimos.. Nieko konkrečiai. Po 1,5 metų vėl į tą patį skyrių "su matomais ir girdimais dalykais", darė KT mamai ir parodė, kad pakitimai smegenyse ir smegenėlėse . Mama jau tada visai nieko neprisimena iš dabarties, nežino ar valgė, ar gėrė, nors mane ir kitus artimus atpažįsta. Pas mamą dar kardiologinių ligų daug, dar neurologų buvo sermion 30 išrašytas (mėnesiui dvi dež), vnz pinigai skriejo ant vaistų. Jokių pašalpų ar dar ko nors, o pensija mamos 650. Tai tada kažkaip psichiatrė ligoninėj užsiminė, kad mums, jei KT kažką parodys(nes nenorėjau kad KT tyrimas švytytų be reikalo, juk dozė tų spindulių labai didelė) priklausys kažkokios soc. garantijos ar kažkokie slaugos namai ar slaugos ligoninė..
Į slaugos ligoninę, senelių prieglaudą mamos tikrai neduosiu. Na išrašė ją tada iš ligoninės, po 2 mėn vėl teko guldyt į tą patį skyrių. Tai per tuos du metus mama gyvena grynai mano protu ir rankom, niekur neišeina, maisto produktus superku aš, pati valgyt nesiverda, maudytis pati neeina, paprasčiausiai paspausti vieną mygtuką mobiliam, kad man paskambint - nemoka, laike nesiorientuoja(vasarą jai lapkritis)+dar vis vaidenasi ar girdisi nebūti dalykai. Važiuoju pas ją kiekvieną dieną, kartais po kelis kartus, nes vaistus sugirdyti reikia. Galvoju kažkaip bendrai apsigyvent(labai pavargstu taip lakstyt, o ir pinigais atsiliepia), bet tai laiko klausimas, šiuo metu nėra tokios galimybės..
Tai kaip ir minėjau, psichiatrė buvo užsiminus apie soc. garantijas. Prieš du mėnesius nueinu pas šeimos daktarę ir sakau, kad noriu formint mamos globą. Nuėjau viena, nes kuo toliau, tuo daugiau liga progresuoja, mama užsispyrusi neeina pas daktarus. Gerai, sako surinksiu dokumentus, parašykit prašymą spec. poreikiams gauti, sutvarkysim. Na nesu aš su tokiais reikalais susidūrusi, man padavė popierių, kuriame turiu parašyti, ''kad man(tipo mamai) prašau skirti spec. poreikius''. Pasirašo vardas pavardė mano mama (t.y. aš, nes mano mama juk visiškai nieko nesiorientuoja). Į klausimus kas mums priklauso ir kaip čia viskas toliau bus ir kaip mums tvarkytis, seselė: "pasakys vėliau". Na vėlaiu, tai vėliau.. O vėliau mes iš neįgalumo gaunam spec. nuolatinius poreikius, pagal kuriuos mokama tik 153 lt.
Pati nedirbu, jokia pašalpa man nepriklauso, dirbti noriu, bet negaliu, nes be priežiūros palikti mamos nors 1 dieną negalima. Pinigų ant vaistų krūvom išeina. O jei dirbti pradėčiau, reiktų mamai auklę samdyt (nors labai man sunku patikėti, kad mama auklės neišvarys, ar įsileis, "nes visi jai viską vagia", bet jau dabar po truputį apmąstau tokį variantą). O soc. paramos skyriuje man pasiųlė mamą atiduoti į prieglaudą. Tai kaip gaunasi: juk prieglaudoj išlaikyti valstybei ne 153 lt kainuoja?
Tai gal galit man kas nors padėti patarimais, gal esat susidūrę su tokia situacija. Ko man reikia- globos, slaugos, kažkokių kitų spec. poreikių kad gauti 700 lt, t.y.kad galėčiau pradėti dirbti(auklę samdyt) ar pati mamą prižiūrėt.
Dar pamiršau parašyti: psichologo ir psichiatro yra kažkokie balai surinkti, pagal balus vidutinis. Bet kokie kvaili klausimai man pasirodė : ar moka sagą užsisegti? Na sagą užsisegti moka, bet apsirengti nemoka, neskiria mobiliako nuo kraujospūdžio aparato.. Tai va taip...

Bet kokiu atveju - tie "700" Lt bus mokami tavo mamai arba tau kai bus nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tie balai - skale, pagal kurią nustato poreikio lygį. Vadinasi slaugos reikalus gydytoja kaip ir pradėjo tvarkyti. Tad nenuleisk rankų, atakuok, kad padarytų reikiamus įrašus. Jei neapsirengia-sakyk, kad sagos neužsisega.
Mano manymu, turi padaryti tris darbus:
1. Susitvarkyk įgaliojimą, kad gali atstovauti mamą įvairiose įstaigose.
2. Paspausk gydytojus, kad paruoštų dokumentus NDNT.
3. Dokumentus pristatyk NDNT.
O paskui jau kaip Dievulis duos...

Aš iš pradžių su mama, kol dar ją buvo įmanoma išvežt iš namu ir ji nulaikė tušinuką - nuvažiavau pas notarą (reik susitart iš anksto). Ten mama pasirašė įgaliojimą, kad galiu ją atstovauti visose gydymo, soc. rūpybos įmonėse, bankuose ir t.t. Aišku, ji įtariai į visą tą reikalą žiūrėjo - bet aš jai paaiškinau, kad tuomet man jos nereiks temptis pas visokiu valdininkus, kad receptus galėsiu jai paimti ir vaistus pirkti ir t.t. Paskui notarė dar paaiškino, kad aš tik atstovaut galėsiu ją, bet jos pinigų neimsiu, turto neparduosiu ir t.t. Ilgas sąrašas gavosi - sudėjom ką galėjom, išskyrus galimybę parduoti jos turtą. Taip buvo žymiai lengviau tvarkyti visą dokumentaciją susijusią su mamos sveikata. Niekur nereikėjo jos vežioti. Kitu atveju , kaip absurdiškai beskambėtų, gali prireikti jos parašų. Nors su notarais visaip būna. Mano kolegė slaugo uošvį, tai jai notaras įgaliojimo nepasirašė-tipo -pristatykite pažymą, kad uošvis sveiko proto. Tai ji ir atsakė, jog nori įforminti jo slaugą dėl to, kad jis "nesveiko proto". "Vaikų turi? Tai prie ko čia tu? Tu gi jam niekas. Paskui mane jo vaikai po teismus užtampys." O jo vaikai jo neprižiūri, išvažinėję po pasaulį, o ji tiesiog iš geros dūšios ji slaugo, geras jai buvo. Be įgaliojimo ji negali slaugos dokumentų tvarkyti. Visi įžiūri kažkokią marčios klastą ir t.t. Žodžiu ir toliau ji iš savo kišenės slaugo žmogelį...

Įmetu reikiamas ištraukas iš dokumentų, susijusių su spec. poreikių nustatymais.

Specialieji poreikiai asmenims gali būti nustatyti šie:

specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, išskyrus atvejus, kai asmeniui yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Šiems asmenims specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nenustatomas;
specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

Dokumentų sąrašas

Dėl specialiųjų poreikių nustatymo pats asmuo, turintis teisę į tokius poreikius, ar jo tėvai, globėjai (rūpintojai) arba jo įgalioti kiti asmenys (toliau – asmuo) turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydantį gydytoją ir pateikti laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT teritorinį skyrių specialiesiems poreikiams nustatyti. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengs ir įteiks asmeniui jo medicininių tyrimų išrašus ir užpildytą siuntimą į NDNT teritorinį skyrių. Prie šių dokumentų asmeniui dar teks pridėti prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

Minėtus dokumentus į NDNT teritorinį skyrių asmuo gali pristatyti pats arba juos išsiųsti registruotu laišku. Pirmuoju atveju dar tektų pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o visų asmens pateikiamų dokumentų kopijas pasidarytų ir patvirtintų NDNT teritorinis skyrius. Dokumentus siunčiant paštu, papildomai pateikiamos siunčiamų dokumentų kopijos turėtų būti patvirtintos notaro, seniūno ar konsulinio pareigūno. Na, o prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo elektroniniu būdu pateikiantis asmuo savo tapatybę turėtų patvirtinti elektroniniu parašu.

Specialiųjų poreikių asmeniui nustatymo termino pradžia laikoma visų dokumentų, reikalingų specialiesiems poreikiams nustatyti, NDNT teritoriniame skyriuje gavimo diena. Tuo atveju, kai dėl jau nustatytų specialiųjų poreikių pagrįstumo kyla abejonių ir atliekamas pakartotinis specialiųjų poreikių vertinimas, specialiųjų poreikių nustatymo termino pradžia yra sprendimo dėl tokių poreikių nustatymo priėmimo diena.

Poreikių nustatymas

NDNT teritorinis skyrius, gavęs iš asmens dokumentus dėl specialiųjų poreikių nustatymo, sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį. Tuo atveju, kai kviečiamas asmuo be pateisinamų priežasčių neatvyksta, jo specialieji poreikiai nėra vertinami. Taigi specialieji poreikiai gali būti nustatomi pačiam asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose tais atvejais, kai prognozuojama, kad jam gali būti nustatytas nuolatinės slaugos poreikis ir jis negali atvykti į NDNT teritorinį skyrių, o taip pat asmeniui nedalyvaujant, kai iš jo pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad jam gali būti nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.

Visais atvejais sprendimas dėl specialiųjų poreikių asmeniui nustatymo turi būti priimtas per 15 darbo dienų nuo reikalingų dokumentų NDNT teritoriniame skyriuje gavimo. Minėti poreikiai nustatomi vadovaujantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu.

NDNT teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl specialiųjų poreikių asmeniui nustatymo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išrašo ir išduoda (išsiunčia) jam nustatytą specialųjį poreikį patvirtinančią pažymą.

Dėl specialiųjų poreikių pakartotinio vertinimo tektų kreiptis iš naujo. Tuo atveju, kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo laiką, šie poreikiai, jam prašant, gali būti nustatyti atgaline data, bet ne daugiau kaip už du praėjusius mėnesius, skaičiuojant nuo visų reikalingų dokumentų NDNT teritoriniame skyriuje gavimo dienos.

Sėkmės, nepasiduok!

Didelis dėkui, bobuvasara už info . Dabar manau klaidžiojam mes tuose specialiųjų nuolatiniu priežiuru labirintuose.
Ką tik iš šeimos daktarės. Jėzau, baigiu pati išprotėt nuo tokio biurokratizmo, nuo stūminėjimu vėl kažkur pas psichiatra...Dabar mūsų pažyma yra spec. nuolatiniai priežiūros (pagalbos)poreikiai SPP-2. Jau moka 159 (ar 153) lt. Tai šiandien jau konkrečiai daktarės klausiu ar niekaip negalima man issirūpinti slaugos, globos ar dar kažko, kad ta so. pasalpos suma būtų didesnė. Aš daktarei sakau, "kad tokie poreikiai jau prieš du metus, na prieš metus tai tikrai, objektyviai vertinant mūsų situaciją, turėjo būti tvarkomi. Tik va aš nieko nežinoju, o ji net neužsiminė apie tai, kol aš pati dasiprotėjau kažkokius pinigus išrūpint" . Dar daktarei sakau, kad mano mama visiškai nieko pati negali, nenori daryt. O daktarė labai mane "paguodė" , sako"dabar jums priklauso, dabar ir gaunat ta 153 lt, ko dar norit, o altzheimeris, demensija skirtingi dalykai, kaip aš galiu rašyti ligą kurios nėra. Toliau jums dar bus blogiau, va tada gal kažką daugiau gausit..". Tik pamiršau daktarei pasakyti, kad as meldžiu Dievo kiekvieną rytą, kad pas mamą altzheimerio nebūtų.. Negi iš ligos galima praturtėt O daktarei turbūt atrodo, kad man čia šiaip norisi tų pinigų, tipo lengvai uždirbami ? Tai duokdie, kad niekada nebutų altzheimerio, bet demensija (kokia ji pas mus iš tikro ir kiolmė jos nėra aiški)yra ir ji labai stipriai progresuoja. Tai va, dar daktarė davė siuntimą pas psichiatrą(ir taip pastoviai lankomės), sako jai ten MMS ir Blesedo skales vidutines nustato, tai kai nustays kitas, tada gal galėsim kažką pabandyti pakesti.
Jau šiandien išsakiau daktarei ką aplamai galvoju, kad atsibodo, kai turi šitiek rūpesčių pastoviai būti siuntinėjamas kažkur kitur.. Pasakiau, kad norėčiau dirbti, bet neišeina.., kad vaistam iš mamos pensijos neužtenka.. O ji sako:"ateina toks laikas, kai tėvus reikia prižiūrėt" . Taigi ir nedejuoju, kad reikia prižiūrėt , o tik noriu kažkaip socialiai gauti paramą kad galėčiau rūpintis.
Dar daktarei konstatavau tą faktą, kad Soc, skyriuje pasiųlė globos namus. Tai globos namams valstybė ligoniuką išlikyti turi iš ko, o mokėti kažkokius didesnius pinigėlius kada norima rūpintis mama - tai neturi.. Gydytoja užsiraukė, davė kažkokios soc. darbuotojos telefoną, sakė su ja toliau bendraut, nes pas ją ir taip ligonių pilna..
Brr, net krato visą iš pykčio, na kaip taip gaunasi, kad tokios problemos, kad jau asmeninio gyvenimo beveik nebėr, o čia dar neaišku niekas.. Aš tai žinau, kad mamą pas psichiatrę nuvešiu, ten pagal skales vėl bus beveik tas pats. O ką tos skalės, demensija yra psichikos ir dvasinė liga, ji pas visus pasireiškia skirtingai, dviejų vienodų atveju tikrai nėra.. Tai tos skalės tik bendro vertinimo..
Nežinau, žiūriu reikia mint soc. slenksčius, turbūt invalidumo komisijas, skambint kažkokiai soc. darbuotojai, kurios nr davė. Kažkaip bandysiu kovot, nors morališkai kartais taip palūžtu. O pas psichiatrą vertint pagal skales greitai jau ir man turbūt reikės .

Slaugos išlaidos tikslinę kompensaciją skiria tik labai sunkiems ligoniams, kurie VISIŠKAI savimi negali pasirūpinti. Labai dažnai jau gulint ligos patale.

Na kai žmogus judina rankas ir kojas, vyrauja nuomonė, kad jis gali savimi pasirūpinti. Bet demencija sergantys ir altzheimerio ligoniai taip pat savimi pasirūpinti negali , nes protą praranda, smegenys nyksta. Baisu labai... Kai susiduri su tokiais dalykais
Įdomu kaip tuo klausimu išsivysčiusiose šalyse (JAV, Vokietija pirmauja kur žmonių gyvenimo trukmė didelė). Ten pilna demencinių ir altzheimerių, negi artimieji turi nueiti kryžiaus kelius, kad kažką išsikovot ? Na kiek žinau ten prieglaudos specializuotos tokiems lioniams yra, bet turbūt nėra tokio marazmo kaip pas mus..

Nors niekuo jums nepadėsiu, tiesiog tikrai reiškiu užuojautą. Mano mamai pradėjo tokie dalykai pasireikšti nuo praėjusio rudens, tai viskas dar priešaky. Ja daugiau rūpinasi sesuo, aš tik aplankau mamą ir, labai gaila, ne tiek jau dažnai... turiu savo vaikus, dirbti reikia... bet ir tais retais kartais nuėjus labai sunku su ja būti - slegia mane psichologiškai jos kalbos, o kalba vis tą patį per tą patį - ojojoj mano durna galva, ojojoj ką man daryti, gal jau pasikarti...
Vaistai tikrai be proto brangūs, ėjau į socialinį vienkartinės pašalpos prašyti, bet patikino, kad 99% negausim, nes mamos pensija 750 lt, o skiria, jei pensija neviršija 700.

Ir man tas pats...mama pati per vargą atsisėda, pavalgo šaukštu ( pusė išpilama ant pilvo) , kartais mane pažįsta, kartais ne , šneka nesąmones , nesiorentuoja, tuštinasi kada nori , bet būna kad pasiprašo, tačiau NĖRA PAGRINDO jai skirti tą didesnę pašalpą. Paliktį vienos negalima, nes nežinia ką gali nuveikt. Ir mane apima baisus pyktis kai soc. rūpybos skyriuje ir gydytojams atrodo kad MAN reikia tos pašalpos. Jezau šventas, MAN jos tikrai nereikia, man geriau sveika motina! Išlaidos jos priežiūrai kur kas viršija tą didžiąją pašalpą! Cambala, sakei jokiu būdu neatiduosi motinos į slaugos namus. ..vadinasi esi be galo stipri ir fiziškai ir psichologiškai. Gali neatiduoti jei niekur nedirbi ir pati prižiūri, bet nuo gyvenimo su psichiškai neįgaliu žmogumi nuprotėsi pati. Aš priėmiau sprendimą ir motiną išvežiau į senelių namus-į privačius, kol dar galiu sau tą leisti. Pasibaigs šie metai-pervešiu į slaugos ligoninę, kur nemokamai bus 4 mėnesius, o jei dar iš ten reikės pasiimti...tada jau nežinau...bijau ir pagalvoti. Nes vėl mokėti už senelių namus nežinau ar bus iš ko.Tiesiog negalvoju apie tai, per baisu. Kai viską suskaičiavau ir pasvėriau, tai senelių namams mokama suma nėra daug didesnė už tą kurią išleisčiau laikydama motiną namuose. Esu dirbanti, tai reikėtų samdyti slaugę darbo valandoms ( kur rasi patikimą žmogų,kuris sąžiningai atliks savo darbą????) , ABSOLIUČIAI neturėsi nei minutės laiko savo gyvenimui tuo laiku, kai slaugės nebus,o tada prasidės šeimoje nesutarimai ir pykčiai. Reikės pačiai gaminti specialų maistą, pirkti kalnus pampersų, lakstyti pas gydytojus receptų, o į vaistinę vaistų, be galo be krašto skalbti, valyti, vėdinti butą, nes smarvė neišvengiama.O kaip išmaudyt nevaikštantį žmogų gyvenant standartiniame daugiabutyje su kišenine vonia???O dar vos ne ištisai reikia sėdėt prie motinos lovos ir šnekint, nes ji tiesiog nebūna viena...jei tik kambary nieko nėra, keliasi ieškoti žmonių, o kadangi jau nesuvokia kad nevaikšto-krenta vos pabandžius stotis. Kai pagalvoju apie tokią katorgą, apie sugriautą savo gyvenimą, senelių namai neatrodo nei prabanga, nei blogybė.