QUOTE(Colomba @ 2020 01 26, 16:22)
Aš į naują darbą ėjau su požiūriu, kad nepatiks, susikrausiu daiktus ir išeisiu. Man tas padėjo nuimti įtampą. </p>
Bandau ir aš galvoti, kad niekas pririšęs nelaikys, ne kalėjime sėdžiu ir čia laisva Lietuva, kaip sakoma. Bet nesidaro lengviau, nes suprantu, kad reikia kažkaip finansiškai išsilaikyti, pavargau nuo tos darbų kaitos kas 2 m. Dar čia pastarąjį pusmeti turėjau ne kokios patirties dirbant sau, kai tik po kelių mėn "išsimušiau" užmokestį. Kažkaip palaužė visa tai pasitikėjimą savimi bet kokį, matyt, ir nesaugumas groja.
Čia bandymas logiškai paaiškint, bet iš tikro net negaliu aiškiai įvardint kas man tokį siaubą kelia.
QUOTE(Evangelic @ 2020 01 26, 16:23)
Vilnietė, bet temoj nauja, mes beveik kartu į ją atėjom, ir šiaip nelabai drąsi.
Rimtai Vuičičiaus knyga buka?
Neskaičiau, bet girdėjau neblogų atsiliepimų.
Kadangi abi naujos, tai kitąkart reikia abiems, kad drąsiau būtų.
Negražiai čia išsireiškiau. Taip vadinu lengvus skaitalus, kur "per vieną ausį įeina per kitą išeina" (bent man). Iš esmės, manau, bet kuris žmogus alėtų tokią parašyt. Taip, ji pozityvi, nagrinėja žmogiškas problemas, bet mano akiai taip paviršutiniškai. Na, minimas Dievas, maldos, tai skirta tikintiesiems labiau.
Dabar skaitau antrą jo knygą, tai net nežinau kuo nuo pirmos skiriasi...
Manęs neerzina, bet ir nedrąsina, kažkokių gilių minčių nekelia. Gal kad atbukus.