*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

Sveikos,

Merfe, na ir nuotykis "Taline"   žinoma, telefono gaila  ​ 

Oi, išties, užmiršau paklausti Merfės, ar išgyveno telefonas maudynes "Taline"?

(kažkada kolegė įmetė mano naują Alcatel'į į karštą arbatą - išgyveno ir dar dabar veiktų  )

Labos   

Aš vėl traktoriuje     

Aist, kaip, ar gelbsti arbatos?

Labas rytas visoms. Aist, kaip g čia dabar? kokias te erškėtrožes augini? Mesk tą sodininkystę ir greičiau sveik . Nes aš tau daba, kaip pasiligojusiai, net pretenzijų žmoniškai išrėžt negaliu... O jų turiu. Tau sėkmindgai sumaišius Canagan Ir Canidae vardus, mano piniginė jaučiasi išniekinta..., nes Gralka kito maisto kaip Canagan nebeėda. O 4 kg man teužtenka 1 mėnesiui ir 8 dienom... ( man rods,paskaičiavus atitikmenį, MB šert pigiau gaunas )

Žodžiu, tu sveik, o aš per tą laiką pamėginsiu pretenzijs tekstą iki galimų ribų sušvelnint . 

Apus perduok Gufyčiui pakasiukus. Nu jau koks niurkytinas jis. Tegul tik greičiau sveiksta

Vidam, Kokia graži tavo Nikita, labai išraiškinga mergaitė. Ir, žinok, būna ir man kaip visiems ir pikta ir liūdna ir iš rankų viskas krenta. Tiesiog aš nuo pat vaikystės turiu savotišką jumoro jausmą ir geriausiai man gaunas pasišaipyt iš savęs. " Kostački, galstučki, tufelki v riad,- tramvaj perejechal otriad oktiabriat",- suskėliau trečioj klasėj, kai mokytoja paklausė ar moka kas eilėraštuką rusų kalba...

Gielux, gal Bela šiaip išsivalė tik. Na į ligonę ji pas tave nepanaši , tai tikiuosi viskas jai gerai.

Erendira, va čia tai problema . Bet gal gi meilė viską gali?, Gal infiltruotas pakankamas alergenų kiekis, susimaišys su meile ir alergija nunyks, o jausmai bus stiprūs ir nealergiški niekam? Šiaip ar taip, linkėčiau to jaunuoliam

Šponkiuk, ai, paskandintas telefonas, tai gi ne paskandintas gyvenimas. Tik va namiškiai jau įtaria, kad aš suniokoju telefonus kai tik užsimanau naujo... taip nėr. Išaugau iš to amžiau, kad reikdavo vis naujesnio. Bet iš tiesų kalbėjau, kad pakeist jau norėčiau. Dabar dar nespėjau, tai naudojuos senesniu. Bet kortelė veikia, nereikėjo net keist, tik išdžiovinau. Žinok i telefonas veikia beveik, tik ekranas nea

Galiu panuotykiaut dar?, ai, gal gi galiu . Pasiimkit kavos (arbatos), tik nejamkit labai karštos ir skaitykit:

Merfė emigracijoj II arba "dejuoja širdys, piktos lūpos baras, tačiau tada prisimeni senus draugus"

Kaip jau pasakojau anksčiau, mano emigracija labai jau netoliman užsienin vyko su pertraukomis, o tai reiškia, kad vieną ar kitą dien, bei visus savaitgalius leidau tėvynėje.Kadangi esu labai merfiškai užimtas žmogus, vidury savaitės parlėkus, turėdavau spėt susitvarkyt visus vilninius- angelinius reikalus, kad grėsmingai artėjanti kovo pradžia nepaguldytų ant menčių ir mano paveldo setrifikatas, beigi tautodailininko "pamyžėjimas" ( kad jį kur), nenuplauktų paskui samsungą. Šita ilga litanija, tai aš čia pasiskundžiau, kad teks eit kazin. Gerai, kad mano kolegė ten jaučiasi gerai, tai mane paleidžia, nes man ten labai negera būna... na, bet aš ne apie tai. Taigi vieną vakarą ( dar visai padoriu laiku) parlėkus tėvynėn, nusprendžiu greitai sutvarkyt angelinių įrankių bėdą. O bėda buvo tokia, kad nusilaužiau "auksinį" skalpeliuką, kuris buvo naudojamas angelų galvoms. Aš naudoju įvairius odontologų įrankius veidukų formavimui. Taigi, pasiskambinu kažkokion firmon, ji aišku Kaune ( nes visos firmos kur turi gerų daiktų yra Kaune...). Pokalbis vystosi normaliai, maloni moteriškė praneša, kad po vieną įrankiuką jie tikrai maloniai parduos ir, kad jų visai nestebina, kad aš tų įrankių pavadinimų nežinau ir, kad juos naudoju ne pagal paskirtį, nes nemažai tokių kaip aš juos įsigyja. Taigi sušnekam, kad kitą ryt aš atlėksiu i išsirinksiu ko man reikia. Ankstyvą ryta, šiek tiek po 6 išsileidžiu Kaunan. Rytas jau nieko gero nežadėjo... Degalinėj eilė, kava nekokia, o dar ir automobilyje per nacionalinį radiją plyšavo daina skatinanti nutukimą,- "tuk širdele, tuk tuk" žviegė moteriškė. Ir tai tuo metu, kai kaip tik su nutukimu vyksta visuotinė kova ir siūlomos morkos vietoj lašinių, kad ta širdelė netuktų...Apie nacionalinio radijo transliuotojo požiūrį į šią opią problemą, reikėtų pakalbėti atskirai, tačiau dabar į šį disputą nesileisiu. Taigi atvažiuoju Kaunan, gerokai paklaidžioju po pakaunės džiungles, randu kažkokį sandėlį, kuriame ir turi būti paslėpti man reikalingi lobiai. Ateinu maloniai išsišiepus. Mane pasitinka gerokai pikta moteriškė, kuri į mano "labas rytas" burbteli "LA" ( pirmu momentu pamislijau, kad dainuos). Hmmm, galvoju, vakar taip maloniai bendravom, na maža ką,gal žmogui kokios problemos, gal nenuotaikoj,- buna. Aš dėl visa ko savo vypsenos dar kišeniukan neslepiu ir bandau kalbint. "man įrankių reikia, ar galiu pasižvalgyt?" "žiūrėk sau",- atsako. Slenku prie stendo. Įrankiai po stiklu, tai nemaloniai suprantu, kad teks prašyt parodyt bedant pirštu ir sakant "noriu pažiūrėt, va šitą" ( Aist, atsiprašau, bet jūsų naudojamų įrankių pavadinimai, man neištartini...), o motera ne nuotaikoj, tai bus sunku. Staiga pagyvėjusi grėsmingoji moteriškė man praneša " gavom veidrodėlių.Su nuolaida. Jei perki 20" Jopapa, nuolaida tai gal i gerai, bet kad man jo ir vieno nereikia, tai ta nuolaida 20 -čiai manęs kaip ir nesužavi. Dėkui, sakau ( stengdamasi būt maloni ir su šypsena), nenaudoju.Piktoji ponia sutrinka, bet nieko nesako. Aš mėginu tirpdyt ledus. "gal galėtumėt parodyt va šitą", bedu pirštu į žandų duobytėm naudotiną įrankį. "Kairinį ar dešininį?" klausimu nužudo mane moteris. Išsiviepiu -"ai, be skirtumo"- atsakau. Ponios repitografu piešti antakiai smarkiai pakyla. "kaip be skirtumo?", piktai paklausia. Aš patikslinu "aš jį žandam naudoju, tai man be skirtumo" Ponia šiek tiek pasitraukia, bet įrankį, tegul ir ištiestos rankos atstumu, paduoda. Tada paprašau skalpelio ir bandau pasakyt, kad jis turi būt toks mažiukas. "tokių nebūna" nukerta ponia ir duoda man skalpelį su keičiamom geležtėm. Nius, ne tai ne imu pasiūlytąjį. Pasipriešinu tik geležčių kiekiui ir pasiimu jų tik vieną dėžutę. Į "tai kaip jūs dirbat" neatsakau nieko.

Tuomet pamatau įrankiuką bais tinkamą nagam suformuoti. "Gal galėtumėt ir šitą parodyt?" "kiek reikia?" paklausia piktoji. Vieno, atsakau, bet gal parodykit prašau. "tai ką čia žiūrėt?" sušvokščia ir aš, kad jos nenervyt sakau, ai, tikrai duokit tada vieną tokį. Įkyrioji piktuolė, pamačiusi, kad aš nelinkus ginčytis, užpuola mane iš pasalų." tai ką, veidrodėlių neimsi?" "nea", atsakau kad ir sunkiai bet vis dar šypsodamasi. "nenaudoju jų". Puolimas nesibaigia "tai kaip vidinę pusę apžiūri????". Ne, nu kvaiša,- nekitaip. Pagaliau koks jos reikalas kaip aš tuos veidus formuoju. Mano kantrybė irgi ne begalinė ir aš prarandu nuotaiką. " kaip kaip,- prapjaunu lūpų liniją ir viskas", panašiu tonu į josios atsakau. Jergutėliau, nesuprantu kodėl, tačiau moteriškės antakiai pasiekė kuodo pradžia, ji pati, tarsi nuplikyta nuo manęs atšoko ir pasitraukė taip, kad tarp jos ir manęs atsirado stendas. Nustebau, bet pagalvojau, ai,  gal mano kvepalų kvapas nelabai. Būna gi taip... Bet ta keistuolė iš užu stendo, visai neleisdama man pasižvalgyti, gal dar ką pritaikomo rasiu, vėl kabinasi " O tai ką, paskui siuvat?". Pusprotė, tikrai. Tai kaip gi modeliną aš siūsiu... "Ne", atsakau (nes mano draugė psichiatrė, ir ji sakė, kad su nestabiliais reikia elgtis kantriai) "paskui užlyginu ir užkepu", " kur užkepi???" Nebenatūraliai sužviegia boba. O aš jau drebu iš pasiutimo, bet dar bendrauju. "kaip kur?, orkaitėj",- atsakau. "Tu ką,- beprotė",- pasiteirauja  Bandau ignoruot jos klausimą ir paprašau dar vieno įrankiuko. Toks kaip lopetytė, bet mažai lenktas. Lyginimui labai gerai palei akis.. Paduoda. Ir vėl kabinasi " tai ką ir šitą vieną????" Ne, mintyse pasakau 10 ir ten pat pridedu negražų žodelytį ir apvaliosios B raidės. Mintyse, tikrai tik mintyse, nors norėčiau jau balsiai. " tai ką tu su vienu darai?" berazumiškai paklausia. Aš atsakau "raukšles gi lyginu" Nors, dievaž sukyla toks siutas, nuotaikos nebėr ir jau begaliniai noriu poniai pranešt, kad aš su tamista kiaulių neganiau, iš vieno butelio negėriau, vienam griovy nesivoliojau, tai tujintis pagrindo nėra. Pradedu dairytis link išėjimo, nes kyla nerimas dėl josios būklės.Atkreipiau dėmesį,kad man pranešus apie raukšlių lyginimą, toji visai sulindo užu stendo. "gal suskaičiuokit?" vis dar mandagiai paprašau. Kampu priėjus prie stalo, piktai žiūrėdama į mano pusę, pakliaukši mašinėle ir, vietoj to, kad pasakytų kiek pinigėlių, vėl spygčioja " tai ką veidrodėlių neimsi?" prietranka, veidrodėlių manjakė, nu ne kitaip. "ne, tikrai ne, gi sakiau,- nenaudoju" jau visai piktai atsakau. Ir gaunu dar vieną klausimą kakton " tai kur tu dirbi?" Ne, viskas pabaiga, nu koks jos reikals? Bet aš kantri,- atsakau " Vilniuj, rūsy"...

Padaviau pinigus, gerai, kad be grąžos ir kaip galima skubiau išlėkiau. Keistuolė kažkokia...

Buvau visai sutrikdyta tos ponios nestabilumo, paskambinau savo kolegei. Pasakoju,kokia negerovė mane ištiko. Iš pradžių girdžiu kikenimą, paskui jau atvirą žviegimą, o paskui toji bestija man pareiškia "klausyk, o tu pagalvojai, ką tam žmogui galvot, kai tu pacientu pjaustai, kepi ir dar velniai žin ką darai ir visą tai darai rūsy... ai, klausyk, tu jau išvažiavus buvai, apie 7 vadybininkė skambino, sakė jos nebus, tai atėjus pasakyt, kad tau kitiem tikslam įrankių reikia, nes ten vyresnio amžiaus moteris, gali nesusigaudyt..." Gaila, bet viešai negaliu atpasakot tolimesnio mano monologo kolegės adresu. Tačiau vėliau ji savo kaltę išpirko ir, prisiminus, kad turi kažkokią pažįstamą, man kaip kompensaciją atvilko visą dėžę visokių įrankių. Dabar turiu visko visko.

Taigi, mielosios, jei kada gandais ir legendom apaugintas mano nekaltas apsipirkimas pasieks jūsų ausis "rūsy žandus pjaustančio apsišaukėlio dantisto" pavidalu,- netikėkit. Ten tik aš, Merfė ir mano apsipirkimas... per pinatį....

Gražios dienos. Jūsų ir su Jumis. Merfė.

Mefė-maniakė      ​ 

Merfe, žvygavau ir aš, ne tik tavo kolegė 

Ir, nu, kaip žinodama, prieš skaitydama kavą į šoną pasidėjau, kaip žinodama...

Ačiū tau už vitaminus, kurių prisigamino nuo žvengo ir gerą nuotaiką   Manau, ta moteriškė iš sandėlio irgi patenkinta turėtų būti - kokiems 5 metams turės ką pasakoti draugėms, tetutėms eilėje prie (ko nors) ir kitiems draugams ir (ne)pažįstamiems, o paskui iš naujo galės, nes visi jau bus užmiršę, ne juokas, tokia gerai istorija apie maniakę iš Vilniaus rūsio, kuri ne susiuva, o užkepa   

Gralis tek mažai suėda per mėnesį ?

Merfe, na tu šaunuolė, tau tik jumoreskas rašyti : Parodyk Gralį, jau pamiršau kaip atrodo. Gal jau mažiau zbitkų krečia ?

Vidam, sakai mažai? Nu nežinau, susimąsčiau.4 kg sauso per. mėn. Tada kiekvieną ryta 75 gr. konservų, o kasvakarą 120 gr. jautienos. Na jis nėra kūdas, tikrai. Šiuo metu 10.800 sveria. Nenutukęs, bet jam užtenka. Eik sau, jei jis to Canagano dvigubai daugiau užsimanytų, tai nebeiššerčiau... Parodysiu banditą, gal ryt, nes neturiu nuotraukų po ranka. O banditas jis toks pat, deja... nesuauga. Tai jau, matyt ir nebesuaugs  

 

Mergiotės, o gal galit kuri visiškai pasimetusiai merfei pasakyt, a kaip toj naujoj versijoj nuotraukas normaliai įkelt? Ten tas mygiukas žalias tai pyksta ko tai ant manęs ir neveikia. ( aš gražiai senoj versijoj per Part keldavau). Mano kolegė nori jums savo Iglį atnešt parodyt . O aš nebemoku su nuotraukom susitart...
 

aš tiesiai įklijuoju nuorodą

gražuolis Iglis 

Nikuna, aš irgi taip norėčiau, bet, kad aš klijuoju, o man neprilimpa. Kaip atspėt ką ne taip darau? senoj versijoj taip klijavau ir lipo....

 Aha, Igliukas gražus. Bet man nesuprantama per šitiek laiko, o tik biškutį užuolaidas pakibino. Ne, nu britas- lėtapėdis. Aš po tiek laiko jau daug tarnybų išsikvietus buvau....