Mes niekur nepabėgom
viską skaitau, paprasčiausiai neturiu ką pasakyti
Nieko ir nereikia ypatingo sakyti.Tiesiog galima palinkėti labo ryto, ar ramios nakties, ar šiaip ką nors mielo ir gražaus.Juk gyvename susvetimėjimo ir keisto abejingumo laikais.Kas nedirba su žmonėmis, tikriausiai nė neįsivaizduojate kokie vieniši ir atsiriboję žmonės.
Vidam, ryžkis atlėkti į meet'uką.Aš už tas stirnas irgi vyresnė esu.Ir nieko, sutarėm kuo geriausiai, ir temų bendrų radome.
Nuotraukų viešnagės pas Lapyną ir aš nematau.
A ka jų ir nėėė... 
Kažkaip gerai ir be fotikų buvo. 
Ir kaip tu sakai, atmazkes ''nera laiko'' ir t.t. pacios slyksciausios.
pasitikek mumis
mes šiandien buvom pasivaikščioti po centrą, šiek tiek pafotografavau Vilniaus, vėliau žiūrėsiu, galbūt rasiu ką nors, ką bus galima atspausdinti mamai. Planavom važiuoti į Kairėnų botanikos sodą, bet pažiūrėjau, kad šiandien programa vaikams kažkokia, tai nusprendėm, gal ryt. Vakare pagal prognozes turėtų aprimti vėjas, bet kol kas kažkaip nepanašu man 
Paskambinau dėl telefono. Greičiausiai papuolė brokuotas ekranas. bet be antradienio (geriausiu atveju) jie tikrai naujo negaus. Žodžiu toliau sėdžiu be jokio telefono. Galbūt MB sesuo įdės į autobusą telefoną, kuri buvau paskolinusi.
Rariuk, kas baisiausia, kad susvetimejimas buna daznas ir tarpe artimu zmoniu - giminaiciu
Aš turiu brolį, kuris Airijoje kokie 10 metų, prieš kokius 4 nustojo bendrauti. Nebebendrauja nei su manim, bet kas blogiausiai ir su mama. Kodėl - nežinom.
Truputis Miuros:
As turiu broli ir sese, kurie ''neturi laiko'', daugybe metu. Jauciuos vienturte
jei ekranas buvo brokuotas, gal nauja israsys?
Na, kad su manim nebendrauja, man po kurio laiko pasidarė ne taip svarbu, bet neįsivaizduoju, kaip mama jaučiasi
Sakė spręs problemą, bet jaučiu dvi sav be telefono prabūsiu. Oj kaip jau gailiuosi, kad ne į kitą taisyklą nešiau. Bet nu dabar nieko jau nepakeisiu, tik šiaip užknisa paskutinio laikotarpio sėkmė.
Apžiūrėjome su jaunėliu kates "Panoramoje", kol mudviejų su Lapyna vyresnėliai aptarinėjo tarptautinio bakalaureato perspektyvas. Rapolas dievina Norvegų miškines, bet nei vienos neradęs nusivylė. Aš susidomėjusi kalbinau Mekongo bobtelų veisėją iš Latvijos. Sutikau kolegę, kuri įsigijusi iš Estijos kurilą, taip susižavėjo veisle, kad iš Ukrainos nusipirko mergytę ir susirinkusi reikalingus parodų įvertinimus ketina veisti kurilus. Botanikos sode gražu- mes kai perpiet buvom, jokių vaikų jau nebuvo. Žydi rododendrai ir labai žavingai kvapnus alyvų kalnelis. Vienas minusas- neleidžia su šunimis, Čija liko namie.
O čia mano naminiai rododendrai:
Ir naminė katė Ainu:
