Magnunos grožis tarp tų augalų, ojei...

2 valandas bandau perprogramuoti gyvatuką šildytuvą vonioj.
Na, užsik...šau, atsiprašant, video jutubėj peržiūrėjau gal 15 kartų.
Papasakosiu juokutį.
Vakar (žinant priešistorę, jog taisiau mašinuko vairo kolonėlę) apturėjau stresą. Ateinu, po mašinuku bala skysčio (aš visai nepagalvojau, jog tai ne mano). Mintys viesulu - ojei, ką daryt, help, vaje, koshmaras ir trys matiniai žodžiai, nes vairo kolonėlės renovacija atsiėjo nepigokai. Dar labai negražiai pagalvojau apie meistrą ir jo komandą, tai išsprūdo "šūdarankių" žodeliu. Bet turėjau žiauriai greit atsidurt kitoj vietoj ir ten nulėkiau. Sustoju aikštelėj. Pasilenkiu, priklaupiu - pačio bėgimo nematau, bet ir ten pribėgę. Vaje, galvoju, ką daryt? Ką daryt?
Skambinu gyvenimo draugui. Jis sako - aš be automobilio, mieloji, kaip tau padėt? (jo automobilio sankaba subyrėjo Kaune, ten paliktas taisyti). Tada skambinu meistrui. Jis man dikttuoja, ką žiūrėti, aš atsakau, susirandu vyrus praeivius, kurie man gera valia, pasistatę savo kavą šalia, patikrina tepalų lygį, antifrizo lygį ir hidraulinio skysčio lygį. Raportuoju telefonu meistrui, kad viskas gerai. Lieka nuomonė, jog teka stabdžių skystis. Ne, kondicionierium nesinaudoju, jis sugedęs.
Bet skystis pagal dislokaciją tekėjimo teka ne ten, kur reikėtų, kad būtų tekama...
Aš panikoj. Visai nusiminiau.
Bet nueinu į tą pokalbį, jo metu sugalvoju, ką daryt. Išsikviečiau draugę su jos nauju draugu ir jie mane palydi prie serviso - strese, kad nesustabdysiu, važiuodama "kroviau į kelnes" kaip reikia, kad neužkaisčiau, kad neužklynytų vairo ir tt... Serviso vartus užstatau, kaip liepta ir ryte man skambina meistras.
- Gerbiamoji, viskas ok. Atvažiuok paimt auto, nieko nerandu. Sausa visur. Stabdo gerai, stabdžiai veikia, nieko nematau.
Rado gedimų, kurių dar nereikia taisyt.
Mane paima sesė po darbų, veža į servisą ir sako.
- o tu tikrai, jog tai tikrai iš tavo auto tekėjo? gal ten buvo sena bala...
Sakau - ne. Bet bala nesena, šviežia.
- Bet neesi tikra, jog tai tavo mašinuko skysčiai?
- Neesu.
- Hmm. Belieka pasitikrint galvą...
Meistrui papasakojau, ką ji sakė, meistras sako - žinai, ir aš taip pagalvojau, pasijuokiau, bet paskui pamąsčiau, kad tu rimtai nusigandai ir gerai, kad patikrinom.
Žodžiu, jis išliko džentelmenu...