*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

Na, labas sekmadienis.

Pasiėmiau puslitrinį puodą arbatos ir ramiai (t.y. tik kelis kartus pertraukta vaikų klykimo ) suskaičiau afrikinius Aist nuotykius. Su diiiideliu malonumu ir lengvu pavydo prieskoniu.

Vietiniai jį kartais šypsodamiesi vadina vemiančių baltųjų kalnu. Spėkit, kodėl. 

Įtariu, kad baltieji išmintingai kalno apeiti negali, jiems reikia užsiropšti - nes gi aukščiausias. O užsispyrusių baltaveidžių santykis su aukščiu dažnai pasireiškia įvairiais virškinamojo trakto sutrikimais. Prie to dar pridėkime vietines pilvo zarazas, kurioms jie neturi atsparumo - gaunasi intensyvi valomoji skrandžio programa. 

Šponkiuk, pavėluoti, bet nuoširdūs sveikinimai su gimtadieniu!!!  

"Brangioji Spurga,

Baltieji vandens fontanėliai, be jokios abejonės, yra patys tikriausi ir tyriausi gėlo vandens šaltiniai. Bet tie dvikojai juos nuolat ženklina ir pyksta, jei mes, tikrosios namų gyventojos, bandom į juos pretenduoti. Ir uždaro. Man skaudu pripažinti, bet ir tau turbūt teks ieškotis kitų girdyklų, kaip ir man teko. Galiu parekomenduoti: visai neblogas vanduo tose aukštose varvančiose girdyklose, kur jie savo letenas mirko. Ir paprašyk, kad pastatytų patogioje vietoje didelį laistytuvą, į kurį galva lenda. Šiuo metu dvikojai nuolat skundžiasi sausu oru ir dėl to laistytuvuose dažnai keičia vandenį. Net mano nuobodžioji sugyventinė Mika jį pamėgo.

- Zaiza

P.S. O baltajame fotnanėlyje vanduo vis dar geras. Neseniai tikrinau, kai buvo paliktas be priežiūros Tik šššš, niekam nesakyk..."

Šiandien kovarnio diena, turėtų kovai parlėkti.

Nežinau, kas ten turi parlėkt, bet pas mus prie namų kiekvieną vakarą kovai debesais skraido. Man atrodo, kad anys niekur ir nebandė išlėkt...

Šponkuti, dideliausi,nuoširdžiausi, drambliškiausi (nes dideli) ir katiniausi (nes šiaip faini   ) linkėjimai gimtadienio proga       

Ir sveika parvykusi

O aš traktoriais ridinėjuosi    kažkaip pilnas kiemas (kompas) privažiavo, bandau atsiginti. Ryncius su Pedru labai motyvuoja darbui - šnarpščia už nugaros  ​ 

Sveikos   

 Šponkiukui sveikinimai     

Aist, kelionė nuostabi...    kaip ir Ainu  

Šiandien ryte vaikai stebėjosi, kad blynuose - padidintas kiekis Kelvio plaukų   nu, sakau, katiną nukelkit nuo stalo, bent jau kai valgot...

Setukui   

Moliukas su Zunda kokie draugiški atrodo    Bela su Spurga bendra veikla užsiėmę, nėra kada pyktis       

MUDU, valio   mūsų senasis katinas buvo pamėgęs vonios kilimėlį ženklinti. Kadangi buvo inkstininkas, tai po padidinamuoju stiklu pas vetus visą laiką, su sveikata viskas ok buvo. O va tas kilimėlis vis nukentėdavo...ir skalbiau, ir actu purškiau, ir sodos pyliau,  visokiais citrusų eteriniais kvapais lašindavau, vis sugebėdavo pasiženklinti... tai be kilimėlio gyvenom, o grindys vonioj šaltos brrr... 

Mumis    mano dukra irgi galvojo apie vedlių būrelį, bet reiktų kažkurio iš dabar lankomų atsisakyti (gimnastika, Yamaha, keramika), nes fiziškai nėra laiko...

Erendira, kiba orai keisis, kad jau traktorius ant kiemo išsivarei...

Sveikos.

Mudu, džiugu, kad situacija taisosi. 

Zaizos laiškas apie vandens prieigas   👍

Miegok ramiai, kate, aš tave pasaugosiu nuo netvarkos, triukšmo, mašinų ūžimo...

Beje, turiu pripažinti, kad Mika jau gerai išmoko mūsų šeimos bioritmus. Vakar pusdienį neramiai stebėjo, kaip mes tvarkomės valomės ir virtuvėj sukamės ir, suvedusi galus, susimontavo po mūsų vonia. Dar valandą iki ateinant svečiams.  

Tikiu, Lapyna.  Čija irgi labai gerai suvokia, kada bus svečių. Kai mes pradedame ruošti namus svečiams ( virtuvėje suktis su puodais, svetainėje išstumiame valgomąjį stalą, dengiame staltiesę, degame žvakę, dėliojame stalo įrankius ir t.t), šunė laksto prie durų, painiojasi virtuvėje po kojomis, išgirdusi lauke pravažiuojančios mašinos variklį, lojimu perspėja mus, kad jau! jau! jau! kokie tai geri žmonės pas mus ateina. Kai galų gale savo emocionaliu laukimu visus namiškius užknisa galutinai, būna nuvaroma į vietą, iš kur po kelių minučių vėl bėga prie durų paklausyti, ar kas nelipa laiptais, sukasi ratais, nekantriai inkščioja ir džiaugsmingai varto akis. 

Jeigu būti Čijos valia, mūsų namie nuolat gyventų bent tuzinas svečių, ir ši garbanė juos visus nuoširdžiai mylėtų. 

Miela Zaiza,

Smagu, kad nors tu mane supranti, nes su ta kūda visai bendros kalbos nerandu. Aš manau, kad ji ne katė, o kokia nors peraugus laboratorinė žiurkė. Deja, tavo pasiūlymu dėl kitos gertuvės nepasinaudosiu, bo ne prie dūšios man vandens lovos.

Spurga

 IMG_20180304_153136.jpg   78,24KB   0 Parsiųsta kartų

Mudu, gerai, kad suveikė, bet echo vis tiek padaryčiau.

[i]Miela Spurga,[/i]

[i]Lova ir vanduo kuo puikiausiai suderinami! Aš irgi tam guoliuke mėgstu leisti laisvalaikį. Atėjus dvikojams, tereikia mandagiai prabraukti ūsais palei jų šoną - ir guoliukas virsta girdykla. Jei dvikojai susipranta laiku tą vandenį užraukt, į guoliuką galima ir vėl susipatoginti - iki kol vėl džiaugsmingai suskambės dubenėliai. Man patinka, pabandyk ir tu![/i]

[i] - Zaiza[/i]

[i]P.S. Mano kūdoji sugyventinė turbūt katė, tik labai jau įkyri. Na, bet kol ji moka veiksmingai apkolioti dvikojus už tuščias lėkšteles - tebūnie. Nes aš pati tai nemėgstu gerklės laidyti.[/i]